Po Versalio taikos sutarties pasaulinis diplomatijos centras persikelia iš Paryžiaus į Ženevą. Čia įkuriama Tautų Sąjunga, turinti užtikrinti taiką ir vienodas nepriklausomų valstybių galimybes tarptautinėje politikoje. Lietuvai ši organizacija tampa ypač svarbi, nors slegia neišspręstos teritorinės problemos, kaimynystėje kyla grėsmingi totalitariniai režimai, formuojasi naujos sąjungos. Nepaisant to, jaunoji diplomatų karta noriai imasi darbo ir bando laviruoti staiga užgriuvusioje modernybėje – joje surasti savo ir Lietuvos kelius. Ar tikrai tik lietuviai rūpinosi mūsų šalies reikalais? Kaip iš garsios Radvilų giminės kilusi Gabrielė Radvilaitė iš naujo atrado ryšį su protėvių gimtine? Galbūt kultūrinė diplomatija ir intelektualinis bendradarbiavimas galėjo pagelbėti ten, kur neužteko politinės valios?
Muziejinę vertybę pristatė: Istorijos skyriaus vyresn. rinkinio kuratorius Jokūbas Čiurlionis.
Muziejinė vertybė: A. Jakšto knygelė „Lietuva ir Tautų Sąjunga“, išleista 1919 m. Kaune, „Šviesos“ spaustuvėje.
