Užmarštis dažniausiai suvokiama kaip atminties stoka, negalėjimas atsiminti. Kai kalbame apie santykį su miestais, jų supratimą ar miestietišką savimonę šiuolaikinėje Lietuvoje, užmarštis yra tokia veikiau tyčinė, tik lėtinė, tyliai išstumianti dvasios būsena. Lietuvos miestus nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Zarasų iki Druskininkų atsimename kaip išskirtinai Lietuvos, lietuviškus. Smalininkams tokiame išstumiančiame pasisavinime tenka ypatinga vieta: jie užmirštami ir kaip ne lietuviškas, ir kaip ne Lietuvos, o žydų, vokiečių, vokietakalbių lietuvninkų miestas, atsiradęs ir klestėjęs Prūsijos karalystėje ir Vokietijos imperijoje, kažkiek dar ir Klaipėdos krašte. Išlikę vietos iškilios kūrėjos Lidijos Meškaitytės (kuriai Lietuva net dedikuos 2027 atmintinus metus) egodokumentai, buvusių šmaleninkiškių literatūriniai pasakojimai leidžia atkurti tą mums nebematomą, nenorimą matyti daugiakalbį, kitakultūrį vaizduotės miestą, mikropasaulį, kraštovaizdį.
Istorinį artefaktą pristatė LNM vyresn. muziejininkė Diana Streikuvienė.
Artefaktas: Religinis abrozdas. Gott ist die Liebe. Vokietijos imperija. Apie 1900 m. Popierius, celiuloidas, tekstilės pluoštas, siūlai, siuvinėjimas, klijavimas, 40 x 29,5 cm. Kilmė: gauta iš Šilalės rajono kraštotyrininko Klemenso Lovčiko.
