Turbūt daugeliui išgirdus žodį „keramika“ pirmoji asociacija, kuri šauna į galvą – tai puodai, ąsočiai ir švilpynės. Tačiau menininkės Eglės Einikytės-Narkevičienės skulptūros yra visai kas kitka: jos plastiškos, spalvingos, užburiančių formų ir tartum plevena erdvėje. Žvelgiant į šiuos kūrinius net sunku patikėti, kad tai padaryta iš grubaus, tamsaus ir sunkaus molio. „Man prireikė dvidešimt penkerių metų, kad pavyktų įveikti molį ir padaryti ne taip, kaip „nori“ jis, bet tai, ką sugalvoju aš pati“, – sako žinoma keramikė, kurios darbai gerai atpažįstami ir vertinami ne tik Lietuvoje, tačiau ir toli už jos ribų.
