2025 metų balandžio 18-ąją suėjo 12 metų, kai nebeturime Vytauto Šapranausko.
Per atsisveikinimą su aktoriumi skambėjo spektaklio „Maskaradas“ muzika, o ant suolelio gulėjo atsainiai numestas kunigaikščio Zvezdičiaus paltas, tarsi primindamas, kad lygiai taip pat su savo gyvenimu elgėsi ir Vytautas.
Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Vytauto Šapranausko šermenys
Kad šitas talentingas, atrodė, gyvybės kupinas žmogus pakels prieš save ranką, sunkiai galėjo patikėti artimi jo kolegos aktoriai.
„Viliuosi, kad nesulauksiu pensijos“, – sakė interviu „Žmonėms“ vos du mėnesiai iki mirties. Pasvajojo: būtų gera atsigulti į lovą vakare, o ryte nebeprabusti.
Netiesa, kad nebuvo mėginančių jį gelbėti.
