Socialiniame tinkle „Instagram“ Fausta paviešino laišką, kuriuo sutiko pasidalyti su naujienų portalu Žmonės.lt.
Jame ji atvirai pasidalijo mintimis apie motinystės iššūkius, emocinius ir finansinius sunkumus bei abejones dėl antro vaiko. Tačiau kaip ji pati pabrėžia, gyvenimas viską pats sudėlioja taip kaip turi būti.
„Niekada nežinai, kokią istoriją gausi: sunkus nėštumas, komplikuotas gimdymas, nemiegantis vaikas, pilvo skausmai ir t.t.
Pirmoji mūsų istorija nors nėra stebuklinga. Iš dalies – nes toks mūsų būdas ir nusiteikimas. Iš kitos – nes gyvenimas nepametėjo realių sunkumų. Vienintelis nepatogumas – tai kad pastaruosius metus per naktį žindau nuo 5 iki 25 kartų. Pakenčiama. Niekas negali pažadėti, kad antrasis gimdymas netaptų skerdykla, o pirmieji metai – psichiatrine ligonine.
Pasimatavau savo emocines galimybes. Esu kantri, švelni, laiminga mama. Ar tiek pat resursų rasčiau dalindama dviems? Ar dar liktų, ką atriekti sau? Ar sugebėčiau išsidalinti taip, kad ne tik mažiuku pasirūpinčiau, bet ir pirmasis vaikas nejustų stygiaus? O šuo? O gal – tik nurodinėjimas ir iš ausų rūkstantys dūmai? Dėl resursų auginti kokybiškai sudvejojau.
Pasimatavome finansines galimybes. Apsisprendėme vaiko bent jau iki gerokai vėlesnio amžiaus nevesti į darželį. Vyras. nors pasididino darbo apimtis, vis dar negrįžo prie pilno etato dėl noro auginti savo vaiką. Aš negrįžau į darbą, esu neapmokamose motinystės atostogose. Mano pajamos sumažėjo daugiau nei dvigubai, beveik triskart. Vis dar gyvename mums patiems patogiai, bet antras vaikas ilgainiui reikštų didesnius poreikius, tačiau, galimai, mažesnes galimybes dirbti. O gyventi norim gerai, norime keliauti, vaikščioti po restoranus ir kavines, kai to užsimanoma, neskaičiuoti, ar galime įsigyti naują skalbimo mašiną.
Apsvarsčiau, ko tikiuosi iš savo karjeros. Atsakymovis dar nežinau, tačiau suprantu, kad vargu, ar kada būsiu visai nedirbantis žmogus. Man patinka dirbti. Kita vertus, kažkur ties manosios motinystės viduriu pasijutau kūrybiniame nulyje. Atrodė, kad bet kas, net nuvalgytas obuoliu graužtukas sugalvos kažką geriau už mane. Daug energijos sudėjau į motinystę, o tai savęs suvokime karjeroje saviverte menkina. Bent jau man. Suprantu, kad jei bus antras vaikas, manęs darbui liks mažiau. O aš norėčiau dar ką nors gero sukurti. Norėčiau parašyti knygą. Parašiau dainą. Norėčiau kada nors ją pristatyti. Bet ne su šita nuline energija.
Apgalvojau savo fizines galimybes. Po pirmojo gimdymo kūnas greitai atsistatė išoriškai, bet gana ilgai jaučiausi silpnai fiziškai. Na, pasportavau, atsistačiau – lyg ir menka problema. Bet ar taip būtų po ir po antrojo? Po beveik 2 metų žindymo pradėjau daugiau sirgti, nors savo sveikata rūpinuosi gana atidžiai. Gal tik susidėjo, bet gal ir ne. Be to, mažai kas kalba apie dubens dugno raumenų sveikatą. Nors nesusidūriau su tokiais dalykais, kaip šlapimo nelaikymas, tačiau iki dabar jaučiu, kad kažkas vos juntamai silpniau. Reiks pastiprinti. Ar po antrojo gimdymo nereiktų kojų kryžiuoti čiaudint?
Prisiminiau jautrius momentus su sveikatos priežiūros specialistais. Santariškėse papuoliau ant tikrai normalių slaugytojų, akušerių ir gydytojų. Niekas per daug neglostinėjo, bet neaprėkė, neįžeidinėjo, elgėsi normaliai. O va Antakalnyje slaugytoja taip žodžiais priplojo, kad iki dabar tikiuosi, jog dega pragare. Nuoširdžiai labai bijočiau dar kartą spėlioti, ant ko ir kur papulsi tais jautriais momentais. Save apginti yra viena, o kai klausimas – tavo vaikas, tavo širdis – nafik, kaip skauda.
Ar tai reiškia, kad aš niekada neturėsiu antro vaiko? Jėzau, ką aš žinau. Gyvenimas visada gali apsiversti aukštyn kojomis. Bet man patinka ta mažutė, saugi ir labai patogi mūsų šeima. Viskas aišku, viskam ir visko užtenka. Ir bent jau man atrodo logiška, kad daug žmonių renkasi patogumą vietoje didelės nežinomybės“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė F.M.Leščiauskaitė.
