„Neilgi pavarstymai apie mūsų vyrų vasarinį stilių – nors užsieniečiai it susitarę visi kaip vienas tvirtina, kad Lietuvos merginos yra labai gražios ir stilingos (o taip ir yra!), tai šitą teiginį itin retai išgirsi taikomą mūsų vyrams (kažkas netgi užgauliai Lietuvą yra pavadinęs „negražių vyrų šalimi“, tebūnie jis prakeiktas!).
Nes tarp lietuvių vyrų, nepaisant viso žiniasklaidos zyzimo, stilius vis tiek yra laikomas kažkuo paviršutinišku bei neesminiu (daugeliu atvejų manant, kad svarbiausia aprangos detalė – tai nukočioti raumenys, jau nekalbant apie „paloskes“ ir treningus – tai jau atsibodusi tema, kuria nieko daugiau net nėra ką ir bepasakyti), visiškai ignoruojant tą faktą, kad apranga savo prigimtimi – tai dar vienas būdas bendrauti su pasauliu. Kuriame abejingumas stiliui arba tiesiog netvarkingumas yra prilyginamas grubiai kalbai ir chamiškoms manieroms.
Juoba kad lietuviai labai lengvai atleidžia savo tautiečiams, nešiojantiems beformius ir murzinus marškinėlius, tačiau negailestingai užsipuola ir šaiposi iš netaisyklingo kirčiavimo ar regioninių akcentų. Spėju, toks lietuviškas vyrų požiūris kyla iš to, kad apranga kainuoja pinigus, vadinasi, gali būti asmenybės vertinimo kriterijus. O Lietuvoje vyrai pinigų kažkaip išvis nemėgsta (vėlgi skirtingai nuo moterų). Ir Lietuva atsako lietuviams tuo pačiu – moka mažai.
Tačiau stilius ir pinigai – visiškai skirtingos kategorijos. Nieko nėra įdomiau ir juokingiau už turtingą lietuvį, kuris mano, kad stilius – tai krokodilo odos loaferiai su auksinėmis sagtelėmis, plėšyti džinsai su rytietiškų hieroglifų aplikacijomis ir plačių strėnų nedengianti odinė striukytė. Stiliaus įvaldymas, deja, kaip užsienio kalbos mokymasis – daugiapakopis procesas, taip pat reikalaujantis laiko ir treniruotės. Visų pirma, akies treniruotės.
Frazė „XXI amžiaus vyras“ talpina mažiausiai dešimt daiktų – nuo batelių iki kepurės. Tačiau svarbiausias šios frazės dėmuo – tai Jūs, o likę – Jūsų aprašymas. Todėl pirma taisyklė: niekada nenešiokite drabužių, kurie Jums netinka, pavyzdžiui, pagal nuotaiką. Jei Jūs, pvz., esate drovus intravertas (nors Jūs, aišku, ne toks, tai tik pavyzdžiui), netraukite į save papildomo dėmesio bereikalingomis detalėmis ar aksesuarais. Nereikia perkrauti savo aprangos, nes tada Jums pačiam visada atrodys, kad Jūsų klynas atsisegęs. O taip dažniausiai ir būna, tai jau patikėkit.
Savaime suprantama, drabužiai gali mums netikti ir dėl kitų priežasčių. Visi mes matome šimtus storulių, kurie nori dėvėti vienu dydžiu mažesnius drabužius, kad atrodytų lieknesni (lietuviams išvis patinka itališko kirpimo apranga, pabrėžianti nešiotojo figūrą). Bet aš Jums atskleisiu baisią paslaptį! Norint atrodyti lieknesniam reikia eiti į sporto salę. Drabužius reikia vilkėti savo dydžio. Ir tai antroji stiliaus taisyklė. Sveriate centnerį ir norite nešioti siaurus džinsus? Puiku! Tai reiškia, kad dūšioje esate atletas. Ir niekas nesutrukdys Jums juo tapti tikrovėje.
Trečia stiliaus taisyklė – Dievas slypi smulkmenose, tą jau Da Vinci kartojo. Ir būtent smulkmenas žmonės pastebi. Jei kas mano, kad puskojinių spalva turi atitikti basučių dermantino spalvą – apsirinka. Jei jau norite avėti tokią kombinaciją, nėra nieko paprasčiau ir pigiau nusipirkti spalvingų kojinių ir suderinti jas, pvz., su diržo arba laikrodžio dirželio spalva. „Tuštybė ir banalybė!“ – sušuksite. Žinoma, kad taip. Nes esate „negražių vyrų šalies“ pilietis.“



