Sveika, Agata. Tikrai suprantamas jūsų didžiulis nerimas. Natūralu, kad nerimą dar labiau sustiprina tai, jog netekote savo tėvo, kuris mirė nuo urologinio susirgimo, ir jus gali būti apėmusi baimė dėl tų pačių problemų prarasti ir vyrą. Žinoma, yra tikimybė, kad, kaip jūsų vyras tikina, jo bėdos nėra labai rimtos, bet tai gali nustatyti tik gydytojas.
Visgi, net jei visa tai – nieko rimta, akivaizdu, kad vyras neigia savo problemą. Ko gero jis ir pats labai nerimauja, tik jums to neišsako. Kartais baimė būna tokia stipri, kad žmonės patys sau bijo prisipažinti, jog turi sveikatos sutrikimų ir delsia, kol problema tampa tokia didelė, kad jos „nematyti“, tampa tiesiog nebeįmanoma.
Sprendimas – jo rankose
Vargu, ar pavyks priversti vyrą kreiptis į gydytoją. Įrodinėjimai, įtikinėjimai ar pamokslavimas niekada nebūna veiksmingi. Veikiau jie sukels tik dar didesnę vyro gynybą ir užsispyrimą nesikreipti į gydytojus, o jūs, savo ruožtu, toliau nerimausite, pyksite ant vyro ir jausitės bejėgė.
Negalavimas – rimtas ar laikinas – yra jūsų vyro atsakomybės ir pasirinkimo reikalas, taigi, ir sprendimą turi priimti jis pats. Vis dėlto galima rasti būdų paskatinti jį apsispręsti, „pralaužti“ jo kietą nusistatymą nesikreipti į gydytoją. Tie būdai – labai paprasti, tik ne visuomet paprasta juos įgyvendinti. Užuot spausdama ir kartodama, kad jis kenkia pats sau, pasidalinkite savo nerimu.Problema tampa tokia didelė, kad jos „nematyti“, tampa tiesiog nebeįmanoma.
Atvirai pasakykite savo vyrui, kad jo savijauta (tik nevartokite žodžio „liga“) jums neduoda ramybės, kad nuolat apie tai galvojate. Būtinai užsiminkite apie savo tėvo ligą ir savo skausmą dėl jo netekties. Net jei vyras ir toliau nemanys, kad verta rimtai susirūpinti savo sveikata, tikėtina, kad jis kreipsis į gydytoją, norėdamas nuraminti jus. Taigi, pabandykite neįtikinėti vyro, nekaltinti ir nekritikuoti jo, o papasakokite apie savo nerimą ir jausmus.
Vyras, žinoma, gali sakyti, kad jūsų baimės nėra racionalios ir pagrįstos, kad jis nėra jūsų tėvas ir t.t., tačiau jūs neprivalote pateikti logiškų argumentų savo jausmams apginti. Frazė „gal aš ir neteisi, bet aš taip jaučiuosi“ neatrodys kaip spaudimas, o kartu leis vyrui suprasti, jog negalima nekreipti dėmesio į susidariusią situaciją ir jūsų savijautą.
Sėkmės!
