Fotografijų ciklas „Su M. K. Čiurlioniu“ – tai jautri meninė kelionė, kurioje susilieja Čiurlionio tapybos fragmentai ir Gretos užfiksuotos akimirkos iš kasdienybės, gamtos, švenčių.
„Čiurlioniui kiekviena šakelė ir gėlė buvo stebėjimo objektas, o ką jau kalbėti apie debesis. Fotografai taip pat pastebi daug aplinkos detalių, ypatingą šviesą, akimirkos grožį ir laikinumą. Užsinorėjau tas emocijas ir Čiurlionio paslaptingumą sujungti į vienį“, – prisipažįsta fotomenininkė.
Tai – ne tik meninis eksperimentas, bet ir asmeninė istorija
Įkvėpta tetos Dalijos netikėtos dovanos – Čiurlionio reprodukcijų rinkinio – Greta intuityviai ir be skaitmeninių priemonių sluoksniavo vaizdus, jungdama savo fotografijas su genijaus kūrinių fragmentais.
„Tada dar nežinojau, kad ši dovana įkvėps sukurti nuotraukų seriją „Su M. K. Čiurlioniu“, – Žmonės.lt pasakoja Greta Skaraitienė. – Šiandien tetos Dalijos nebėra kartu. Ji pas angelus – tikiu, tokius pat gražius, kaip iš Čiurlionio paveikslų. Ši paroda skirta ir jos atminimui.“
Greta, kaip gimė šios parodos idėja?
Man tai atsitiko jau antrą kartą. Prieš septynerius metus visa Lietuva šventė šimtmetį. Tuo metu per metus nufotografavau šimtą žmonių. Taip atsirado paroda „100 tikrų žmonių portretų“, kuri jau septynerius metus keliauja per Lietuvos miestelius ir yra labai mėgstama žmonių.
O šiemet švenčiame M.K.Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Ir aš vėl pajaučiau norą sukurti seriją nuotraukų, skirtų paminėti šią progą.
Net gyvenimo atsitiktiniai įvykiai, kurie tuo metu atrodė nereikšmingi, vedė mane prie naujo nuotraukų ciklo „Su M.K.Čiurlioniu“.
Iš tetos Dalijos gavau dovanų Čiurlionio reprodukcijų aplanką. Numečiau jį ant žurnalinio staliuko... Tačiau mūsų genijaus darbai vis užkliūdavo už akies. Nebepaleido manęs, galvoje ėmė bręsti mintys ir vizijos.
Kaip atradote nuotraukų sluoksnius?
Fotografuoju džiazą ir norėdama perteikti muziką nuotraukose sluoksniuoju kelis kadrus vieną ant kito.
Nusprendžiau, kad šitam nuotraukų ciklui labai tiks toks metodas. Norėjau, kad Čiurlionio paveikslai susijungtų su mano kasdienos pajautimu. Iš dovanotų reprodukcijų perfotografuodavau fragmentą ir jį sujungdavau su savo nuotrauka. Viskas padaryta be kompiuterio pagalbos, be specialių programų, vien tik fotografuojant.
Žiedai nugulė ant Raigardo, o laikrodis – ant Bičiulystės. Kaip nutarėte sukurti konkrečius kūrinius?
Dažnai nieko neplanuodavau, pasitikėjau nuojauta. Ir pati nežinau, kodėl žiedai susijungė su Raigardu, o laikrodis su Bičiulyste. Tiesiog, taip susikūrė, susijungė.
Apsilankę parodoje žmonės išsirenka sau artimą nuotrauką. Ir kaip smagu, kad visos nuotraukos kažkam imponuoja. Visos randa savo žmogų.
Kokią įtaką jums, kaip žmogui ir menininkei, padarė Čiurlionio kūryba?
Kuo daugiau žiūriu, tuo daugiau patinka. Menininkas, praaugęs savo laikmetį. Čiurlionis nemėgo pasakoti, aiškinti savo kūrinių. Manau, kad kiekviena karta iš jo paveikslų pasiimą tai, ko jai reikia.
O pats ypatingiausias ir unikaliausias dalykas, kurio niekas niekada pasaulyje nepadarė, nupiešta muzika. Ir jei supranti muzikos sandarą, tai gali perskaityti Čiurlionio piešiniuose.
Kodėl kiekvieni namai turi turėti „Čiurlionį“?
Mano šūkis šiemet – „Kiekvieni namai turi turėti savo Čiurlionį!“ Nes mes švenčiam! Mes džiaugiamės, kad Čiurlionis mūsų, lietuvių, menininkas. Ir pasipuošti savo namus Čiurlionio reprodukcija ar kito menininko sukurtu kūriniu, inspiruotu genijaus, yra nuostabu, tautiška ir vieninga.
Paroda „Su M. K. Čiurlioniu“ visą spalį eksponuojama Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, dalykinės literatūros erdvėje, 3 aukšte.
