Mes pavargome, išsikvėpėme ir rytais sunku atsikelti. Dieną neįstengiame sutelkti dėmesio, o vakare tiesiog virstame nuo kojų iš nuovargio. Štai tada ir paaiškėja, jog anksčiau turėjome gyvybinės energijos, o dabar – ne.
Stresai ir depresija pakerta imuninės sistemos veiklą, ir mes tampame lengvu infekcijų laimikiu.
Daugelis mūsų įsitikinę, jog staigus jėgų nuosmukis dažniausiai būna sukeliamas fiziologinių priežasčių arba pernelyg didelio darbo krūvio. Tačiau pastarojo meto medicininiai tyrimai parodė, kad jėgų netekimo ir prastos nuotaikos priežastis dažniausiai būna susijusi ne su fizinėmis problemomis, o su emocinėmis. Trumpiau kalbant, chroniškas nuovargis priklauso ne nuo to, kas vyksta mūsų kūne, o nuo to, kas dedasi sieloje. Pacientai, kurie kreipiasi į gydytoją skųsdamiesi dėl chroniško nuovargio, mano, jog jį sukelia koks nors kūno negalavimas. Ir tiesiog atsisako tikėti tuo, jog fiziškai yra visiškai sveiki. O pastovus jėgų nuosmukis ir apatija iš tiesų yra pirmieji artėjančios depresijos požymiai. Norint atsikratyti šios būsenos, reikia susigaudyti, kas gi emociškai neramina?
Kūnas ir dvasia neatsiejamai susiję. Tai yra dvi vienos sistemos dalys, sujungtos laidininkų – neuropeptidų, siunčiančių kūnui smegenų perduodamus signalus. Rezultatas – mes judame ir kvėpuojame, o skirtingos mūsų kūno dalys sąveikauja tarpusavyje. Mokslininkai yra išaiškinę, jog esant gerai ir prastai nuotaikai organizme gaminasi skirtingos neuropeptidų rūšys. Taigi mūsų nuotaika ir kūno organų veikla yra tiesiogiai susiję.
Nepykite, ir nepavargsite
Stresai ir depresija pakerta imuninės sistemos veiklą, ir mes tampame lengvu infekcijų laimikiu. Streso ištikto žmogaus organizme raudonieji kraujo kūneliai turi mažiau deguonies. Ir kaip tik dėl deguonies trūkumo vystosi jėgų nuosmukis. Be to, negatyvios emocijos, pavyzdžiui, pyktis ar skriauda, veikia smegenis. Smegenys siunčia kūnui „depresyvius“ signalus, dėl kurių pakyla kraujospūdis, dažniau plaka širdis, o raumenys yra nuolat įtempti. Jeigu esate tokios būklės daug dienų, nekeista, jog jaučiate jėgų stygių.
Esama ir atvirkštinio ryšio: jeigu fiziškai jaučiamės nekaip, pablogėja ir nuotaika. Būtent todėl šokiai ar aerobika gali pagerinti nuotaiką. Kai gera mūsų kūnui, gera ir sielai. Gydytojai tikina, jog sportas kur kas veiksmingesnis būdas prieš prasidedančią depresiją negu vaistiniai preparatai.
Kai kam panaši koncepcija gali atrodyti nepanaši į tiesą. „Kaip galiu sirgti depresija, jeigu nesijaučiu prislėgta? Neturiu jokio noro verkti ar savęs gailėtis.“ Tačiau realybėje depresija gali turėti gausybę simptomų. Chroniškas nuovargis – vienas iš jų. Mes galime užgniaužti savyje negatyvias emocijas, susijusias su praeitimi ir dabartimi. Netektys, sudėtingi santykiai – bet kokia negatyvi patirtis gali įstrigti pasąmonėje, sukeldama pradinę depresijos stadiją. Mūsų smegenys paleidžia „bausmės programą“, apie jos egzistavimą mes net nenutuokiame. Ir pirmuoju signalu tampa fizinis nuovargis arba energijos trūkumas.
Žmogiškosios energijos rezervai
Gyvenimas pernelyg įtemptas, o diena per daug trumpa, kad galėtume suspėti padaryti viską, ką suplanavome. Mes skubame nuo ryto iki vakaro, stengdamiesi įtikti namiškiams ir „įnešti“ savo indėlį į bendrąjį katilą. Tikriausiai taupiai tvarkome savo finansus, vargiai susimąstydami, jog pati patikimiausia mūsų valiuta – sveikata, kuria niekas be mūsų pačių deramai nepasirūpins.
Gurkšnelis tyro oro
Kasdien vertėtų bent 15 minučių praleisti gryname ore. Esant natūraliam apšvietimui, mūsų organizme gaminasi daugiau serotonino, kuris „atsakingas“ už gerą nuotaiką.
Neeikvokime jėgų veltui
Didelę reikšmę smegenų ir nervinės sistemos veiklai turi mityba. Yra produktų, kurie ne tik teikia sotumo pojūtį, bet ir pakelia nuotaiką.
Prisipažinkime: juk nenorime ir neeikvojame sunkiai uždirbtų pinigų tam, kam nereikia? Tai kodėl veltui eikvojame savo jėgas? Pripratinkime save sudaryti dienos svarbiausių darbų sąrašą. O tie punktai, be kurių galime apsieiti, paprasčiausiai turi būti išbraukti.
Judėjimas – tai gyvenimas
Bet kuri fizinio aktyvumo forma mums suteikia jėgų. Jeigu neturime laiko lankytis sporto salėje, galime 10-15 minučių pasivaikščioti arba paprasčiausiai nesinaudoti liftu. Šitaip treniruosime savo kvėpavimo sistemą, stiprinsime raumenis ir padėsime savo širdžiai darbuotis. Vadinasi, mūsų organizmui bus lengviau įveikti krūvį. Ir stresą.
Venkime nuotaikos pokyčių
Produktai, kurie turi gausybę angliavandenių, labai greitai, patekę į organizmą, „išmeta“ į kraują cukraus, taigi mus užplūsta jėgų antplūdis. Deja, jį lygiai taip pat greitai pakeičia jėgų nuosmukis. Tokiems produktams priklauso baltieji ryžiai, balta duona, bulvės, cukrus, šokoladas. Juos geriau pakeisti rudaisiais ryžiais, rupaus malimo duona, šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kurie ilgiau įsisavinami. Tada cukrus į kraują pateks lėčiau ir energingi jausimės visą dieną.
Energijos šaltiniai
Didelę reikšmę smegenų ir nervinės sistemos veiklai turi mityba. Yra produktų, kurie ne tik teikia sotumo pojūtį, bet ir pakelia nuotaiką.
Šokoladas veikia organizmą kaip natūralus antidepresantas. Jis turi feniletilamino – medžiagos, kurios dėka gaminasi daugiau endorfinų, vadinamųjų džiaugsmo hormonų.
Braziliški riešutai turtingi seleno, kuris reikalingas aktyviam smegenų darbui (dar šio elemento yra riebioje žuvyje, galvijų inkstuose ir kepenyse). Pastarojo meto tyrimai depresiją sieja būtent su seleno stygiumi.
Vištiena ir kalakutiena aprūpina mus triptofanu. Ši amino rūgštis perdirbama į serotonino hormoną, kuris daro įtaką mūsų nuotaikai, miegui ir reguliuoja apetitą.
Lašiša. Visi stengiamės riboti riebalų vartojimą, bet jokiu būdu negalima jų visiškai išbraukti iš dienos raciono. Dieta, kurioje labai mažas riebalų kiekis, gali baigtis depresija, nes be riebalų organizmas negali perdirbti serotonino. Rezultatas – pablogėja nuotaika ir pasireiškia pirmieji depresijos simptomai. Gyvybiškai būtinų Omega-3 riebiųjų rūgščių yra žuvyje (lašišoje, skumbrėje, sardinėse).
Dribsniai. Vitaminų turtingi dribsniai – folio rūgšties šaltinis. Šios rūgšties stygius taip pat negatyviai atsiliepia mūsų nuotaikai ir savijautai.
