Sekite 15min Google
Editos pasisakymą skaitykite čia:
Apie aštresnę Editos nuomonę pasisakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, kuri savo įžvalgas aprašė socialiniuose tinkluose.
„Skaitau ir galvoju – kur mes einame ir kur nueisime, kai žmones vadiname nebe žmonėmis, o invazinėmis rūšimis?
Tiek skaitant plačiai soc. tinkluose nuaidėjusį E. Mildažytės pasisakymą, tiek sekant diskusiją viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad Lietuvą ištiko kažkas tokio – mūsų kraštą užplūdo ateiviai iš kitur, kad tam nėra jokių priežasčių tik jų noras Lietuvą islamizuoti, atimti iš mūsų Marijos žemės titulą, perimtų mūsų darbus ir ekonomiką.
Kad jų atvykimas į Lietuvą neturi nieko bendro su mūsų pačių interesais, o mes nekontroliuojame proceso, esame tik aukos, paprasti žmonės, kurie bando priešintis mums primestai migracijai.
Bet mieli žmonės, absoliučios daugumos į Lietuvą atvykusių migrantų nesaugo jokios tarptautinės konvencijos, jų buvimas Lietuvoje – yra tik mūsų valstybės sprendimas. T.y. išskyrus tarptautinę apsaugą turinčius pabėgėlius, iš esmės visus kitus migrantus Lietuva galėtų išsiųsti namo, jei ne rytoj, tai per metus – kitus.
Pasibaigė leidimas dirbti – važiuoji namo.
Pasibaigė studijų viza – važiuoji namo.
Jokia Europos Sąjunga velnių mums neišrašys, jokių tarptautinių pabadymų pirštais nebus. Jokie žmogaus teisių gynėjai nieko nepasakys, jei valstybės nuspręs neįsileisti ekonominių migrantų.
Kas mus stabdo?
Gal tai, kad, E.Mildžytės žodžius pavartojant, „invazinės rūšis“ per metus sumoka daugiau kaip 350 milijonų eurų gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau kaip 600 milijonų eurų valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų? Tai beveik milijardas mokesčių.
Gal tai, kad užsienio studentai padeda mūsų universitetams uždirbti pajamas ir taip mokėti geresnius atlyginimus dėstytojams bei investuoti į studijų kokybę?
Gal tai, kad Lietuvoje demografinėje situacija yra viena prasčiausių Europoje? Kai kurie demografai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius ne lietuviai sudarys iki penktadalio – ketvirtadalio gyventojų. Ne todėl, kad lietuviams būtų gaila tuščių sodybų ar miestų ir dėl to, iš geros valios mes įsileistume migrantus, bet todėl nebus kam mus senus prižiūrėti ir kam mokesčius valstybei mokėti.
Gal tai, kad Europa (beje, ir JAV) traukiasi. Jau kurį laiką teigiamą gyventojų prieaugį Europoje pavyksta išlaikyti tik migracijos dėka. Kitaip mūsų žemyne kasmet sumažėtų apie 1,3 mln. gyventojų.
Tai tikrai – išmeskime tuos migrantus lauk, niekas važiuodami telefonų nebescrollins, nekils avarinių situacija, nebereikės žiūrėti į barzdotus vyrus prie Prius vaizdo ir gyvenimas bus toks, koks buvęs“, – rašo J.Juškaitė.
Editos įrašas
Sparčiai augantį atvykėlių skaičių E.Mildažytė palygino su gamtoje plintančiomis invazinėmis rūšimis – nuo Sosnovskio barščių iki kormoranų, – kurios, iš pradžių atrodžiusios nekaltai ar net naudingai, ilgainiui ima naikinti vietines ekosistemas.
Apie tai E.Mildažytė prabilo socialiniame tinkle „Facebook“. Įrašu sutiko pasidalyti ir su naujienų portalu Žmonės.lt.
„Apie invazines rūšis…
Net krūpteliu iš nuostabos ir vos nepalendu po prieš eismą riedančiu „Toyota Prius“ automobiliu… Tamsiaodis barzdotas vairuotojas manęs nė nepastebi – jo žvilgsnis seka programėlę mobiliojo telefono ekrane.
Lyg to dar būtų maža, išsigandęs priešais nusiverčia dviratininkas su mėlynu krepšiu ant pečių. Visas jo nešulio turinys išrieda iš kuprinės. Vežikas pasitaiso burną dengiantį raištį ir ima krauti užsakytą maistą atgal į termokrepšį. Veš užsakovui. Nesvarbu, kad maistas jau spėjo pabuvoti šalia balos.
– Iš kur šitie žmonės? – dingteli mintis. Kas ir kada juos pakvietė? Be kalbos, be įgūdžių, be orientacijos?
Kokią ekonominę naudą šaliai atneša maisto išvežiotojai bei pagal programėles iškviečiami automobilių vairuotojai? Šiandien jie keičia net mūsų eismo kultūrą! Ekonominė nauda, sakote? Kam ir kokia?
Kažkada iš plačiosios Sovietų Sąjungos dėl ekonominės naudos į Lietuvą buvo įvežtas ir visaip propaguojamas toks Sosnovskio barštis. Buvo tikimasi, kad, jį auginant, vargo su pašarais kolchozuose nebus. Paaiškėjo, kad jis nuodingas.
Šiandien jau ne tik kolūkinių fermų, bet ir Sovietų Sąjungos nebėra… O Sosnovskio barščių – kiek nori!
Pamenu, kaip fotografai žavėjosi pajūrine zunda, jos geometriškai tiksliomis formomis… Kol nepaaiškėjo, kad šis išvaizdus invazinis augalas gožia trapią pajūrio florą.
O muilinė guboja? Buvo saugoma ir puoselėjama. Didžiausios baudos – ją kopose skynusiems. O šiandien – raukite su šaknimis ir vežkite vežimais. Naikinkite šią invazinę kenkėją!
Tas pats su lubinais. Dar visai neseniai jais gerinome dirvas ir laukus, o šiandien skiname glėbiais, kad kitais metais neprisėtų ir tose vietose galėtų vešėti gysločiai bei bitkrėslės.
O kormoranai? Vieni juos keikia, kiti žavisi. Dažniausiai tie, kurie gyvena toliau nuo jų kolonijų. Kol kas dar žavimės ir baltaisiais garniais, o štai invazinius vėžius jau mėginame išgaudyti, kad jie nedominuotų prieš vietinius.
Gamtoje taip jau yra: kai leidi ar net tyčia įveži agresyvią invazinę rūšį, ji prisitaiko ir nesikuklina – nustelbia vietines.
Pradžioje žavesį kelia keli egzotiški daigai… O vėliau jie pakeičia visą ekosistemą.
Dabar europiečiai kuria net galingas programas, siekdami išsaugoti vietines, autentiškose vietose teberandamas rūšis. Ypač retas, senose radimvietėse augančias ir lėtai besidauginančias veisles, kurios neatsikuria, jei jų nesaugome“, – socialiniame tinkle rašė E.Mildažytė.
E.Mildažytės įrašas feisbuke:
