Psichologai seniai žino, jog blogos naujienos išprovokuoja suintensyvėjusį dėmesį, tuo tarpu geros naujienos smegenis mažai tepaveikia. Mokslininkai šį reiškinį aiškina savotišku išlikimo mechanizmu. Smegenys yra įpratusios įspėti apie pavojus ir grėsmes.
Toronto universiteto tyrinėtojai pamėgino išsiaiškinti, kaip žmonės reaguoja į nežinomybę – informacijos stygių arba sunkiai suprantamą informaciją.
Pirma, 41 suaugęs asmuo atliko testą, kurio rezultatai tiriamuosius leido sugrupuoti pagal neurotiškumo lygį. Vėliau jiems buvo uždedami smegenų aktyvumą matuojantis elektrodiniai šalmai.
Dalyvių buvo prašoma sušukti, kai, jų manymu, bus praėjusi sekundė po tam tikro ženklo pasirodymo kompiuterio ekrane. Iš karto po to kompiuteris jiems „išmesdavo“ rezultatą: arba gerai atliktą darbą reiškiantį pliuso ženklą, arba minuso ženklą, reiškiantį prastą pasirodymą, arba klaustuką be jokių paaiškinimų, ką jis galėtų reikšti. Nustatyta, jog neurotiškų asmenų smegenys aktyviau reagavo į klaustukus nei į minusus.
Anot studijos autoriaus Jacobo Hirsho, realiame gyvenime šis reiškinys gali pasireikšti įvairiomis formomis. Darbuotojas nerviškiau reaguoja nežinodamas, ar sėkmingai pasirodė pokalbyje dėl pakėlimo į aukštesnes pareigas. Anot Hirsho, neurotiškų asmenų smegenys šiuo atveju lengviau priima neigiamus rezultatus.
Žinoma, to paties negalima pasakyti apie neurotiškumu nepasižyminčius asmenis. Jų nejaudina nežinomybė, tačiau labai nuliūdina neigiami rezultatai.
Western Ontario universiteto psichologas Richardas Sorentino taip pat tyrinėja nežinomybę. Mokslininkas neseniai tyrinėjo ištekėjusias moteris, kurios nežino, ar pasitikėti savo vyrais.
„Aiškumą vertinančių moterų tipui geriau yra žinoti, kad vyras yra neištikimas, negu nieko nežinoti“, – aiškino Sorentino. Nežinodamos, ko tikėtis iš sutuoktinių, tokios žmonos yra labiau linkusios į psichinius sutrikimus ir depresiją.
„Neurotiški asmenys vadovaujasi moto – geriau pažįstamas velnias, nei nepažįstamas“, – apibendrino Hirshas.
