Jei mums į radijo laidą prisiskambina itin nemandagus žmogus, kuris keikiasi, žemina kitus, mes dažniausiai tokį žmogų tiesiog išjungiame ir jo numerį užblokuojame. Tai bus pirmas ir paskutinis Jūsų skambutis mums. Na nebent nusipirksite kitą telefoną, bet jei elgsitės taip pat – bus užblokuotas ir kitas.
Aš su nemandagiais klientais kartais susiduriu veisdama savo taksus ir ieškodama jiems šeimų. Jau nekalbu apie tai, kad didžioji dalis dar gyvą būtybę mato kaip prekę ir komentaruose sugeba parašyti tik du žodžius: „Koke kaina“. Bet tokius aš jau išmokau ignoruoti. Būna ir dar bjauresnių, kurie man teikiasi parašyti asmeninę žinutę: „Privet, tai po kiek tie tavo brisiai?“ Ir aš tada šypsausi, nes žinau, kad šitas chamas nenusipirks šuniuko nė pas vieną padorų veisėją. „Jums per brangu“, – atrašiau jam ir užblokavau, nes negatyvą savo gyvenime aš visada blokuoju.
Bet aš nemandagiems savo klientams kenkti negaliu. Na nebent jums galėčiau parduoti kokį nors hiperaktyvų šunį, jei man nepatiktumėt, bet net ir tokį taksą galima išdresuoti. Todėl chamai iš manęs gauna tik ignoravimą. Bet yra žmonių, kurie už negražų jūsų elgesį gali jums atkeršyti. Netikit? Mano sekėjai papasakojo man labai neblogų pavyzdžių.
„Aš dirbau Turkijoje, viešbutyje kambarine. Darbas tikrai sunkus ir varginantis, o tarp gyventojų tikrai būdavo tokių, kurie stengdavosi kuo labiau apšnerkšti kambarį ir nepalikdavo nė trupučio arbatos. Tai kolegė turkė mane labai greitai išmokė, kad jei ateini į maksimaliai suverstą kambarį ir nerandi arbatos – keršyk. Iš pradžių nedrįsau, bet kai kartą radau privemta vidury kambario ir palikta, tai paklausiau jos patarimo ir
