2026-04-04 20:35

Skaiva Jasevičiūtė. „Labas, aš tavo tėtis, mes nesimatėm dvidešimt metų“

Skaiva Jasevičiūtė
Man gyvenime labai pasisekė – aš augau šeimoje, kurioje kasdien mačiau, kaip mano tėvai vienas kitą myli. Man neteko patirti, ką reiškia tėvų skyrybos, neteko augti aplinkoje, kurioje buvo pykstamasi ar smurtaujama. Aišku, nepaisant gražaus tėvų pavyzdžio, nei man, nei mano sesei korta taip nepaėjo – abi mes išsiskyrėme. Bet šį kartą ne apie tai.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Skaiva Jasevičiūtė
Skaiva Jasevičiūtė / Asmeninio albumo nuotr.

Šį kartą aš jums noriu papasakoti porą istorijų apie staiga vėl atsiradusius tėvus. Tokias iš serijos – gyveni gyveni, prisimeni, kad turi vaiką, ir nusprendi, kad gal dabar jau laikas su juo pabendrauti.

Pirmą istoriją man papasakojo Rugilė. Jos biologinis tėvas mamą paliko, kai ji pranešė, kad laukiasi. Jie nebuvo susituokę, jis tiesiog dingo iš jos gyvenimo. Rugilės mama stipri moteris, dukrai davė savo pavardę ir augino ją viena, kol jų gyvenime neatsirado Marius – patėvis, kurį Rugilė visą gyvenimą ir laikė savo tėčiu. Apie tikrą savo tėvą ji beveik nieko nežinojo, o ir esant patėviui daug neklausinėjo, užteko žinojimo, kad jis jos niekada nematė ir nepageidavo matyti.

„Man buvo 21 metai, aš dirbau kavinėje ir vieną dieną darbo pabaigoje prie mano baro priėjo nematytas vyras, ir paklausė, ar mes galėtume pasikalbėti?

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą