O tada naršydama soc. tinkluose aš pamačiau vieno vyro įkeltą nuotrauką – jis pozavo prie savo mamos kapo ir rašė, kad ši mamos diena jam viena liūdniausių, nes jo mamos pirmi metai nėra šalia. Man labai įstrigo jo parašyti žodžiai: „Jei dar turite mamas, meskite visus savo reikalus ir važiuokite jų apkabinti, nes niekada nežinosite, ar tai ne paskutinė jūsų Mamos diena kartu.“
Ir tada aš pagalvojau, kad tikrai yra nemažai žmonių, kuriuos ta mamos diena ne džiugina, o skaudina ir kelia blogas emocijas. Tie žmonės, kurie mamų nebeturi, visada su liūdesiu mini šią dieną, dažniausiai lankydami kapus. Tos moterys, kurios negali susilaukti vaikų, nors labai stengiasi, šią dieną bando išgyventi negalvodamos apie tai, kaip norėtų mažų rankyčių apkabinimo. Tie vaikai, kurie nepatyrė tikros mamos meilės, svajoja apie mamą, kuriai jie kiek nors rūpėtų. Niekada anksčiau taip negalvojau, bet ši viena diena gali atnešti ir daug liūdesio, ne tik meilės ir gerų emocijų.
Net jei mama turi vaikų, tai nereiškia, kad per mamos dieną ji bus laiminga. Mano sekėjos man papasakojo kelias istorijas apie mamos dieną, kuri visiškai neatnešė džiaugsmo.
„Esu vieniša mama, auginu du paauglius sūnus. Jie tikrai geri vaikai, todėl nuoširdžiai tikėjausi bent jau paprasto sveikinimo. Visą rytą jie elgėsi įprastai, na, galvoju, gal ruošia kokį siurprizą.
