Labai gerai prisimenu, buvau studentė ir nusprendžiau pasišviesinti savo pilkus lietuviškus plaukus. Daug pinigų neturėjau – nuėjau į „balkoninę“ kirpyklą prie namų. Ten mane nudažė taip, kad mano plaukų spalva tapo ryškiai viščiukiškai geltona. Grįžau namo pas mamą ir ji man sako: „Blogai, taisom padėtį.“ Mama man ant plaukų uždėjo dažančių rusvų putų ir mano galva tapo skaisčiai ryškiai raudona. Aš niekada nesureikšmindavau savo išvaizdos, todėl su savo raudona galva nuėjau susitikti su savo vaikinu. Jis mane pamatė, atsitraukė ir pasakė: „Skiriamės, su tokia tavim niekur neisiu.“
Buvo skaudu, bet ilgai aš neliūdėjau, savo plaukus susitvarkiau geresnėje kirpykloje ir susiradau naują vaikiną. Senasis dar bandė taikytis, bet man tai nebuvo įdomu: jei palieki merginą dėl plaukų – nemanau, kad santykiai turi ateitį. Iki šiol manau, kad negalima palikti žmonių dėl dalykų, kuriuos galima lengvai pakeisti. Savo sekėjų paprašiau parašyti absurdiškiausias priežastis, dėl ko juos paliko jų antrosios pusės. Turiu tikrai labai gerų istorijų.
Štai Rytį paliko dėl vieno žodžio. Ir ne kokio negražaus, o
