Prieš dešimtmetį TV projekte „Lietuvos šokių dešimtukas“ išpopuliarėjusi šokėja šokio ritmu sukasi jau daugiau nei 30 metų, tačiau po to, kai 2007-aisiais baigėsi Lietuvą į šokius įtraukęs projektas, ši veikla ją pačią įsuko dar labiau.
„Šokių akademiją“ įkūrusi Jurgita jau ketvirtą sezoną ruošia jaunavedžius jų pirmajam šokiui. Ne išimtis ir šie metai – Vilniaus rotušėje ji rengia nemokamus seminarus, kuriuose su būsimais sutuoktiniais dalijasi patarimais bei muzikos ir šokių pavyzdžiais, taip pat kviečia pasimokyti valso ar rumbos žingsnelių.
Tokį renginį Jurgita organizuoja jau antrus metus iš eilės. Pasak jos, kasmet išmokti šokti norinčios poros užduoda tuos pačius klausimus, kasmet gyvena tais pačiais rūpesčiais ir viltimi ypatingą šventės dieną vestuvių svečiams parodyti gražiausią šokį.
„Daugelio klausimai ir išgyvenimai – tokie patys. Todėl nusprendžiau poras sukviesti kartu ir jas nuraminti – laiko pasiruošti užteks“, – 15min sakė Jurgita.
Tačiau norint, kad tas pasiruošimas būtų efektyvus, vis tiek teks šiek tiek pasistengti, todėl pradėti mokytis šokti geriausia iki šventės likus bent porai mėnesių. Jurgitos teigimu, į šokių pamokas poros neretai atvyksta būdamos skirtingai pasiruošę – neretai vienas partnerių jau anksčiau šokęs, turintis pagrindus, kitam tai nauja patirtis.
Vieni, būna, iš anksto žino, ko nori – ir muziką jau turi pasiruošę, ir judesių, žingsnelių visokių prisižiūrėję. Nors, būna, ir kad abiem pamokos reikalauja ilgesnio pasiruošimo, kartais esą abu poroje sako, kad net nežino, nuo ko pradėti, bet žino, kad per vestuves artimieji juos šokti vis tiek išprovokuos, todėl nori būti tam pasiruošę.
Dažnai kreipiasi ir emigrantai į Lietuvą grįžtantys susituokti. Tuomet tenka dirbti įtemptai, pora savaičių ar net vieną savaitę prieš vestuves. Šokio pastatymo rekordas – trys dienos.
„Yra porą kartų pasitaikęs ir toks variantas: kaba diena, mūsų šventė rytoj, gal galit šiandien arba dabar pamokyti šokti? Na ir ką – sukamės iš situacijos“, – sakė ji.
Per sezoną jai esą tenka paruošti apie 50 porų, todėl nei darbo, nei veiklos netrūksta, tik spėk suktis – nuo balandžio iki rugsėjo mėnesiai itin įtempti.
„Mokomės per pamokas, bet prašau, kad ir namuose pasirepetuotų, kad nepasimirštų. Viską nufilmuojame, paskui į save iš šono lengviau žiūrėti, paprasčiau klaidas matyti, iš jų mokytis“, – sakė ji.
Neretai poros neva taip užsikrečia šokiais, kad net ir po vestuvių, net ir išmokę proginį šokį, jos toliau nori lankyti pamokas – skambina po medaus mėnesio ir sako, tęsim kursus toliau.
„Tai puikus laiko praleidimo būdas dviese – juk ir pajudi, ir pasportuoji, ir su mylimu žmogumi pabendrauji“, – įsitikinusi Jurgita.
Juolab kad ir ją pačią šokis įsuko taip, kad galiausiai tuo ėmė domėtis visa šeima – Jurgitos šeimoje šoka ir vyras Tomas, ir judviejų devynmetis sūnus.
Šeima drauge net įsitraukė į bendrus projektus – visi kartu dalyvauja renginiuose, kuria flashmobus ir kitus smagius projektus. Nors namuose jie sako ir be šokių turinti mėgstamų veiklų – po treniruočių mieliau leidžia laiką aktyviai pramogaudami, žiūrėdami filmus, rengdami įvairius vakarėlius, stovyklas, organizuodami nedideles išvykas ir smagias keliones net ir į tolimus kraštus.
O į šias veiklas neretai įsitraukia ir visa „Šokių akademijos“ komanda.
„Šokinėjame parašiutais, plaukiojame baidarėmis, mokomės ispanų kalbos – užkrėčiau tuo visą mus supančią šokėjų kompaniją“, – linksmai pasakojo Jurgita.
Ispanų kalbos žinias ji nusprendė pagilinti ir dėl kelionių – Lotynų Amerikos šokius dievinanti šokėja šia kalba susikalbėtų ir Ispanijoje, ir Pietų Amerikoje, kitose kolonijose. Dabar kartu su naujais draugais – ispanų kalbos mokytojais (jie jau mokosi šokti) ji net nusprendė surengti šokių ir ispanų kalbos stovyklą Alikantėje, kuri apjungtų dvi mėgstamas veiklas.
„Per metus išvykstame kelis kartus. Praėjusią vasarą buvome Kipre, aplankėme Gruziją, Italiją, Austriją, spalį vyksime į Tailandą. Sugalvojame, kad, va, norim kokių naujų vietos šokių išmokti ir važiuojam – tuo pačiu pasiaučiame ir pailsime – labai smagu.
Vasarą – vestuvių sezonas, o rudeniop vėl renkame naujas šokių grupes. Visi labai gražiai bendraujame, rengiame teminius vakarėlius, visos šventės – nesvarbu, ar Naujieji, ar Valentino diena, ar Helovinas – visas šventes sutinkame su šokiais“, – sakė Jurgita.
Šiemet ji sako skaičiuojanti jau septintus metus, kai dabartinis gyvenimo būdas tapo kasdienybe. Tačiau Jurgita neslepia – meilę šokiams jai ypač sustiprino dalyvavimas televizijos šokių projektuose, nuo to laiko esą šokis tapo ne tik mėgstamu laisvalaikio praleidimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu.
„Galima sakyti, kad šokiai po TV projektų tapo labiau populiarūs, žmonės pajuto poreikį mokytis šokti, judėti, pamatė kad visi gali šokti nepaisant amžiaus, kūno sudėjimo ar profesijos. (Šokių Akademijoje jau tris metus šoka ir aklas vaikinas Marius) Nuo to laiko ir pati ėmiau mokyti šokti kitus. Iki tol tai man buvo hobis, o po projektų užplūdo banga“, – kalbėjo Jurgita.
Tačiau nors ji darbą televizijoje iki šiol prisimena kaip vieną įdomiausių gyvenimo etapų, grįžti į šou verslo virtuvę sako netrokštanti. „Pirmi projektai buvo labai nuoširdūs, tikri, ir tik vėliau juose ėmė daugėti komercijos.
Pabuvau, paragavau, užteko ir gyvenu toliau. Darbą televizijoje prisimenu, kaip smagų laikotarpį, kuris davė man daug patirties, daug durų atvėrė. Tačiau nepasakyčiau, kad labai norėčiau sugrįžti. Kita vertus, jei sulaukčiau įdomaus pasiūlymo, kas ten žino, gal kada ir sugrįšiu“, – šypsosi ji.
Pasibaigus TV projektams Jurgitos gyvenimas pasisuko 360 laipsnių kampu – ji ne tik pasiraitojusi rankoves nėrė į darbus, bet ir netrukus ištekėjo, susilaukė sūnaus. Galiausiai pakeitė gyvenamą vietą ir iš Vilniaus persikraustė gyventi į Kauną.
„Tie metai labai greit prabėgo, nespėjau net pamatyti“, – sako.
Ir nors šokiai Jurgitos gyvenime dabar užima svarbiausią vietą, jei nebūtų pasirinkusi jų, pašnekovė sako daugiau dėmesio skirtų renginių organizavimui. Nors šokiai jai davė labai daug – per šokius ji susipažino ir savo tuomet dar būsimu vyru. Kai šis pamatęs ją TV projekte nusprendė, kad nori susipažinti.
„Vyras pamatė mane atsitiktinai ir taip išėjo, kad mus supažindino mano draugė, kaip abu vienišus, kurie vienas kitam galėtų patikti. Nepasakyčiau, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau labai susibendravome. O dabar ir kartu šokame, bendra veikla užsiimame“, – kalbėjo ji.
Jurgitos vyras daug metų dirbo pardavimų ir marketingo srityje, tačiau vėliau nusprendė daugiau laiko skirti sau ir šeimai ir tapo zumbos instruktoriumi. Išsilaikė zumbos licenziją ir galvojo, kad gal laikinai, tačiau vėliau iš to ėmė gyventi.
Gatvės šokių mokosi ir judviejų 9-metis sūnus. „Šokiai – mūsų visų gyvenimas, laisvalaikis, be jų jau savęs neįsivaizduojame“, – kalbėjo Jurgita.
