Spalio 21 dieną kartu su šiuo kolektyvu koncertuos Lietuvos publikos dideles simpatijas pelnęs pianistas virtuozas Denisas Macujevas. Diriguos Markas Gorenšteinas, skambės S. Prokofjevo Koncertas fortepijonui Nr. 3 ir S. Rachmaninovo Simfonija Nr. 2.
Nuo 1936-ųjų, orkestro susikūrimo metų, Rusijos valstybinis akademinis simfoninis orkestras atliko tūkstančius koncertų prestižinėse pasaulio koncertų salėse, orkestrui plojo milijonai klausytojų. Orkestrui vadovavo vieni garsiausių ir tituluočiausių Rusijos dirigentų – orkestro įkūrėjas Aleksandras Gaukas, Natanas Rachlinas, Konstantinas Ivanovas, Vasilijus Sinaiskis, Markas Gorenšteinas. Su orkestru koncertavo tokie muzikos korifėjai kaip Sviatoslavas Richteris, Davidas Oistrachas, Emilis Gilelsas, Leonidas Koganas, Yehudi Menuhinas, Margarita Long, Montserrat Caballé, Placido Domingo, Natalija Gutman, Nikolajus Petrovas, Maksimas Vengerovas, Jurijus Bašmetas, John Lill, Vladimiras Spivakovas ir daugybė kitų genialių solistų.
Svetlanovas – „Rusijos Karajanas“
Šį rudenį Svetlanovo vardo Rusijos valstybinis akademinis simfoninis orkestras įvairiais koncertais (vienam jų dirigavo maestro Saulius Sondeckis) mini reikšmingiausio savo vadovo, kurio vardą nešioja nuo 2002 metų, gimimo 80-ąsias metines. Legendinis Jevgenijus Svetlanovas (1928–2002) vadovavo orkestrui 35-erius metus (nuo 1965 metų) ir būtent šio žymaus dirigento dėka orkestras išgarsėjo visame pasaulyje – tuomet tai buvo geriausias šalies orkestras, o norint patekti į šį orkestrą, tekdavo įveikti net 60 pretendentų į vieną muzikanto vietą.
Daugelis šalių turi genialių atlikėjų, kuriais didžiuojasi, bet tik retai kuris tampa pasaulio kultūros paveldo dalimi. Jevgenijus Svetlanovas – vienas iš jų; jo vardas minimas šalia tokių didžių dirigentų kaip Arturo Toscanini, Herbertas von Karajanas, Leonardas Bernsteinas.
„Nuo tada, kai save prisimenu, man buvo visiškai aišku, kad netapti dirigentu man buvo tiesiog neįmanoma“, teigė Svetlanovas, be dirigavimo, ilgus metus koncertavęs kaip pianistas ir kūręs muziką. Muzikos kritikai teigė, kad kompozitoriaus veikla Svetlanovui padėjo sukurti savitą dirigavimo braižą ir kartu tęsti epinę, „dainingąją“ rusų mokyklos atlikimo stiliaus tradiciją su galingu, sodriu orkestro skambesiu, įspūdingomis kulminacijomis. Jo dirigavimo technika tiesiog užburianti, jis galėjo diriguoti netgi „be rankų“.
Vakarų kritikai negailėjo tokių epitetų kaip „deimantinis dirigentas“, „rusų Karajanas“, „paskutinis XX amžiaus romantikas“. Atėjus Svetlanovui, orkestro repertuaras nepaprastai išsiplėtė: jame ne tik visa rusų simfoninė muzika (per 30 metų buvo išleista daugiau kaip 200 kompaktinių „Rusų muzikos antologijos“ plokštelių!), bet ir labai daug Vakarų kompozitorių bei šiuolaikinės kūrybos. „Tai buvo geriausias šalies orkestras. O už jo pulto stovėjo geriausias šalies dirigentas. Patekti į jį buvo didelė laimė“, teigia M.Gorenšteinas.
Kaip ir Karajanas, su kuriuo Svetlanovą lygino kritikai, – muzikoje jis buvo perfekcionistas, reikalavo to paties iš kolegų bei kūrė tik jam vienam būdingą skambesį, savo pasekėjams be galo aukštai iškeldamas profesionalumo kartelę. Rusijos valstybiniam akademiniam simfoniniam orkestrui Svetlanovas sukūrė tokią šlovingą reputaciją, kad iki šiol visos pasaulio koncertų salės, kuriose jis groja, užsipildo akimirksniu. Deja, XX a. pabaigoje į Rusiją atėjus politinėms permainoms ir su jomis susijusiems sunkumams, Svetlanovas buvo priverstas palikti orkestrą. Šiandien Rusijos valstybiniam akademiniam simfoniniam orkestrui vadovauja Markas Gorenšteinas, įveikęs gilią orkestro krizę, ištikusią orkestrą išėjus Svetlanovui, vėl sugrąžinęs į kolektyvą kvalifikuotus muzikantus ir kuriantis aukščiausio lygio interpretacijos šedevrus.
