Jam kažkaip pavyksta išlaikyti labai delikatų balansą tarp buvimo senamadišku reporteriu ir smagiausiu žinių vyruku. Jo reitingai dabar yra aukštesni nei bet kada, ypač tarp 18-34 metų žiūrovų.
Paskutinėse apklausose jis tvirtai pirmauja tarp žinių, rodomų 22 valandą, aplenkdamas Greta Van Susteren. Gal tai susiję su tuo, kad Greta pavadino Andersoną ,,vadybos eksperimentu“, o Fox News pavadino jį televizijos žinių Paris Hilton.
Cooperis mano, kad tokių kalbų tikslas yra provokacijos. O kadangi jis į tai nesivelia, reitingai kyla kaip ant mielių. Dar jis priduria, kad savo konkurentams linki tik laimės.
Cooperiui dažnai siūloma nusifilmuoti filmuose, tačiau jis atsisako, motyvuodamas tuo, kad tai realybės ir fantazijos mišinys. Jo charizma ir sėkmė reiškia, kad jis yra priverstas susieti tai, kas jam maloniausia (pranešti žinias) su tuo, kas jam buvo prievolė visą gyvenimą – atrodyti gražiai.
Kitaip nei dauguma jo kolegų, jis niekada neima padėjėjų vykdamas į tolimas keliones. Tai jį verčia jaustis nepatogiai. Tačiau Cooperis mano, kad taip išeina geresni pasakojimai. Jis mano, kad reikia tiesiog įjungti kamerą ir leisti žmonėms pasakoti savo istorijas. Nereikia jaudintis dėl apšvietimo. Jo manymu, tai atrodo tikroviškiau ir žiūrovai tai įvertins.
Cooperis daug keliauja ir nors yra pasiturintis, nuo karjeros pradžios nekeičia savo lagamino. „ Mano operatorius juokiasi iš to, bet šis lagaminas yra apkeliavęs visą pasaulį ir man sunku su juo skirtis“, – pasakoja Cooperis. Jis dar priduria, kad vienintelis prabangus dalykas, kurį jis yra nusipirkęs, tai ,,Rolex” laikrodis.
Cooperis pasakoja, kad kai atvyko į Los Andželą, gyveno tokiame bute, kuriame buvo tik čiužinys, lėkštė ir šaukštas – kad iš ryto galėtų suvalgyti dribsnių. Negana to, laidų vedėjas pasakoja niekuomet neteikęs didelės reikšmės tam, ką valgo. Jis linkęs valgyti tą patį dalyką ilgą laiką. Paskutinysis – suši. Po poros savaičių pakeis kuo nors kitu. Cooperis sako turįs silpnybių ir Jis neatsimena, kada paskutiniu metu turėjo tikras atostogas. Buvo kelionė į Kolumbiją, kuri turėjo būti tarsi atostogos, tačiau nuvykęs jis tegalėjo galvoti apie tai, kaip kurti pasakojimus apie narkotikų prekybą.žalingų įpročių, bet neketina apie tai pasakoti.
Jis neatsimena, kada paskutiniu metu turėjo tikras atostogas. Buvo kelionė į Kolumbiją, kuri turėjo būti tarsi atostogos, tačiau nuvykęs jis tegalėjo galvoti apie tai, kaip kurti pasakojimus apie narkotikų prekybą.
Paklaustas, ar yra tokių dalykų kurių jis bijo. Cooperis atsakė, kad tai tikrai ne karo zonos, džiunglės ar ryklių pilni vandenys, bet viešas kalbėjimas. „Tačiau aš priverčiau save tai daryti ir dabar man visai neblogai sekasi“, – juokiasi žurnalistas.
Tam, kad suprastumėte Cooperį – kodėl jis save spaudžia, kodėl tampo likimą už ūsų, kodėl visada atrodo, kad jis bando sau kažką įrodyti – reikia suvokti kaip jis tokiu tapo. Pirmas katarsis įvyko, kai jam buvo 10 metų, kai jo tėvas, būdamas 50-ies, staiga mirė nuo širdies infarkto. Tai labai sukrėtė Andersoną ir jis lygi šiol kiekvieną dieną apie tai mąsto. Jau tada būdamas vaikas Andersonas suvokė, kad nori būti finansiškai nepriklausomas ir uždirbti pinigus. Pasaulis apsisuko aukštyn kojomis ir jis suprato, kad turi išmokti išgyventi pats.
Tuomet Andersonas nusprendė tapti modeliu. Tai atrodė paprastas būdas užsidirbti 75 dolerius per valandą. Jis buvo vienintelis vaikas dalyvavęs atrankose be tėvų, bet dabar manąs, kad taip tik geriau.
Dar vienas skausmingas dalykas įvyko, kai Andersonui buvo 22 metai. Jo vyresnysis brolis Carteris nusižudė 1988 metais. Jis iššoko pro balkoną, motinai nepavyko jo sustabdyti. Cooperis iki šiol graužia save dėl užuominų, kurias jis turėjo pastebėti – depresija, dėl nesenai patirto išsiskyrimo su mergina; brolis atrodė išgyvenantis didelį skausmą, kai Andersonas paskutinį kartą jį matė.
Jau praėjo dvidešimt metų po šios netekties, tačiau Andersono skausmas vis dar didelis. Jis bandė bendrauti su žmonėmis išgyvenusiais panašias tragedijas ir tai jam truputi padėjo.
Cooperio darbo kambaryje kabo daugybė nuotraukų: tėvo gimtojo namo nuotrauka, karo zonose žuvusių kolegų nuotraukos, jo nuotrauka su vaikų darželio auklėtoja, tačiau labiausiai patraukianti akį yra nuogo, nekalto, besišypsančio kūdikio nuotrauka – tai jo brolis Carteris.
Dar vienas skausmingas dalykas įvyko, kai Andersonui buvo 22 metai. Jo vyresnysis brolis Carteris nusižudė 1988 metais. Po Carterio mirties Andersonui labai rūpėjo nuveikti ką nors reikšmingo – iš dalies kovojant su savo paties demonais. Taigi jis vyko į baisiausias pasaulio vietas, nors anksčiau jį ištikdavo panikos priepuolis kiekvieną kartą įsėdus į lėktuvą. Iš pradžių jam net nepavykdavo gauti padėjėjo vietos TV žiniose, nepaisant puikios išvaizdos, šeimos ir Yale’io diplomo.
Būsimoji televizijos žvaigždė pasiėmė nešiojamą kamerą ir pats pradėjo keliauti į karščiausius taškus, siųsdamas įrašus atgal į Niujorką, kol pagaliau gavo darbą. Taip jis pradėjo kilti karjeros laiptais, kol CNN jį persiviliojo pas save.
Cooperis pasakoja, kad yra labai artimas su savo 84 metų motina, jiedu dažnai priešpiečiauja ir leidžia kartu savaitgalius. ,,Ji niekada nebuvo tradicinė mama. Nors jos jaunystė prabėgo tais laikais, kurių jau niekas neprisimena, tačiau ji vis tiek labai moderni. Kai buvau septyniolikos, nusprendžiau keliauti per Afriką sunkvežimiu, ji nė kiek tam neprieštaravo. Ji nepakartojama“, - su pasididžiavimu pasakoja žurnalistikos žvaigždė.
Tačiau žurnalistas labai nenoriai pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą, Jis labai seniai nusprendė tylėti šia tema: ,,Aš manau, kad kiekvienas turi teisę į tam tikrą privatumą. Ir aš norėčiau jį išlaikyti“.
