Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pokalbis su prancūzų mediku: keli paprasti pokyčiai gyvenime turi didžiulį poveikį sveikatai

Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Jean-Claude Laprazas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Individualizuotos medicinos, kitaip vadinamos endobiogenine medicina, vystytojas dr. Jeanas Claude'as Laprazas jau daugiau nei 40 metų, sėkmingai sujungdamas akademinės medicinos, biologijos ir fitoterapijos žinias, padeda žmonėms, prieš kurių negalavimus mūsų akademinė medicina bejėgė. Viešėdamas Vilniaus knygų mugėje jis paaiškino, kaip mažyčiai pokyčiai mūsų gyvenime keičia mūsų sveikatos būklę.

Kas yra endobiogenika

Endobiogenika – nauja kryptis medicinoje, kurios svarbiausias ypatumas – individualizuotas požiūris į pacientą. Šios krypties pasekėjai teigia, kad neįmanoma visiems pacientams skirti visiškai tą patį gydymą, nors simptomai ir visiškai tokie pat, nes kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir skirtingai reaguoja į aplinką. Kitaip tariant, į organizmą žiūrima kaip į visumą ir, atsižvelgiant į konkretų atvejį, taikomi visi reikalingi medicinoje žinomi metodai.

Pasak mediko, tirdami sudėtingą žmogaus organizmą, mokslininkai pasuko paprasčiausiu keliu – ėmė dalyti jį į daugybę funkcijų ir organų. Nustačius ligą, skiriami vaistai anomalijai gydyti. Tačiau patirtis rodo, kad toks gydymas ribotas: nuo daugelių ligų žmonės nepasveiksta. Integralios žmogaus fiziologijos vizija skelbia, kad pasireiškus ligos požymiams yra kruopščiai ištiriama organizmo visuma, ieškant gilesnės sutrikimo priežasties. Gydymui pasitelkiamos vaistinių augalų savybės, tačiau, jeigu reikia, neatsisakoma ir cheminių vaistų.

Kaip gydytojas ir mokslininkas pasakoja knygoje „Individualizuota medicina. Atgauti ir išsaugoti sveikatą“, šia metodika siekiama stimuliuoti natūralias prigimtines išgijimo galias, atstatant vidinę organizmo pusiausvyrą. Užuot visą dėmesį sutelkusi tik į ligą, endobiogenika dėmesio centru pasirenka žmogų. Vadovaujantis šiuo požiūriu, svarbiausia yra suprasti hormonų sistemą ir padėti ją subalansuoti – tai yra raktas į mūsų sveikatą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas

Imuniteto palaikymui – vaisių ir daržovių sulčių kursai

Paklaustas, kodėl mes tokie neatsparūs peršalimo ligoms, J.C.Laprazas pasiūlė peržiūrėti savo gyvenimo būdą. Jis yra išsiderinęs, dėl to išsibalansavęs ir pats organizmas. Iš dalies mūsų sveikatos būklė priklauso nuo paveldėjimo, t. y. kokią sveikatą, kokius polinkius sirgti tam tikromis ligomis atsinešame. Tačiau kita dalis veiksnių yra išoriniai, susiję su aplinka ir gyvenimo būdu: nesubalansuota mityba, valgymu netinkamu metu, sutrikusiu dienos ir nakties ritmu, blogais santykiais šeimoje ar problemomis darbe.

Imbiero nuoviras su cinamonu teigiamai veikia tiek skydliaukę, tiek antinksčius.

„Todėl gydytojas turi labai gerai išsiaiškinti paciento gyvenimo situaciją ir nustatyti veiksnius, kurie lemia jo prastą imunitetą“, – teigė individualizuotos medicinos gydytojas.

Žmonėms, kurie dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, jis patarė sumažinti cukraus ir pieno produktų vartojimą, kadangi jie apkrauna virškinimo ir šalinimo organus, kurie didele dalimi atsakingi už imunitetą.

Virškinimo organams pailsėti labai padeda vaisių arba daržovių sulčių kursai. Pereiti prie sulčių reikia palaipsniui: tris dienas mažinamas maisto kiekis, tuomet tris dienas geriamos tik sultys ir per paskutines tris dienas grįžtama prie įprastinės mitybos. Keičiantis sezonams J.C.Laprazas rekomenduojama, pavyzdžiui, juodųjų ridikų sulčių kursą.

Žmonėms, kurie turi virškinimo problemų, kenčia nuo pilvo pūtimo ar kitų nemalonių pojūčių, labai tinka pilnagrūdžių ryžių ir sardinių dieta. Tris dienas valgoma dar ir daržovių bei vaisių, po to tris dienas valgomi tik ryžiai ir sardinės ir per tris dienas vėl grįžtama prie įvairaus maisto.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas

Kaip įveikti pavasario nusilpimą

Norintiems sustiprinti imunitetą ir organizmo atsparumą, ypač keičiantis metų laikams, J.C.Laprazas taip pat siūlo citrinų gėrimo kursą. Tai 15 dienų kursas: pradedama nuo vienos citrinos ir kasdien pridedama po vieną, kol jų skaičius pasiekiamas iki septynių. Tuomet vėlgi palaipsniui mažinama iki vienos. Šis kursas valo inkstus ir kepenis, tačiau labai veikia kraujotaką, todėl turintiems aukštą kraujospūdį užtektų stiklinės gėrimo iš vienos citrinos per dieną.

Užuot visą dėmesį sutelkusi tik į ligą, endobiogenika dėmesio centru pasirenka žmogų. Vadovaujantis šiuo požiūriu, svarbiausia yra suprasti hormonų sistemą ir padėti ją subalansuoti – tai yra raktas į mūsų sveikatą.

Citrinų gėrimas gaminamas taip: citriną (pageidautina ekologišką) gerai nuplaukite, perpjaukite per pusę ir įmeskite su visa žieve į puodą. Citrinų žievėje yra labai daug eterinio aliejaus, kuris turi antiseptinių savybių, todėl apsaugo nuo bakterijų ir virusų. Įmeskite cinamono lazdelę, įpilkite pusantro puodelio vandens ir pavirkite 10–15 min. Dviem citrinoms reikia dvigubai daugiau vandens ir t. t. Gėrimą reikia gerti karštą.

Siaučiant gripui ir kitoms peršalimo ligoms, rekomenduotina 10 dienų po tris puodelius per dieną gerti čiobrelių arba imbiero su cinamonu arbatų nuovirus. Peršalimo ligų prevencijai galima naudoti aukso, vario ir sidabro mikroelementų kapsules, kas rytą išgerti po pusę stiklinės magnio chlorido tirpalo (20 g magnio litrui vandens), bičių žiedadulkės.

Kaip skydliaukė susijusi su peršalimo ligomis?

Pašnekovo teigimu, atsiradus organizmo poreikiui prisitaikyti prie nepalankių arba besikeičiančių oro sąlygų, antinksčiai ima gaminti daugiau kortizolio hormono, kuris reguliuoja svarbiausias organizmo funkcijas ir suaktyvina skydliaukę, kuri atsakinga už organizmo metabolizmą ir šilumos gamybą. Taigi organizmo atsparumas ligoms tiesiogiai susijęs su jo gebėjimu gaminti kortizolį ir skydliaukės hormonus. Jei organizmas nesugeba užtikrinti hormonų gamybos, gali susilpnėti vietinės gynybos nuo peršalimo ligų mechanizmai.

Kažką keičiant iš pradžių svarbu tiesiog sulaužyti nusistovėjusius įpročius.

Kodėl taip yra? Kad prisitaikytų prie sezono pokyčių, šaltuoju metų laiku skydliaukė suaktyvina oksidacijos procesą, kad būtų gaminama daugiau šilumos. Suaktyvėjęs oksidacijos procesas padidina deguonies poreikį, o jį tiekia mūsų kvėpavimo organai. Todėl šaltuoju metų laiku tampa labiau apkrauti mažieji bronchai. Nusilpus skydliaukės veiklai greičiau nusilpsta ir kvėpavimo organai, todėl susidaro palanki terpė virusams įsikurti.

„Kalbant apie peršalimo ligas, labai svarbų vaidmenį atlieka antinksčiai ir skydliaukė, tačiau pavasarį ji būna nusilpusi, kadangi žiemą labai aktyviai dirbo, kad šildytų mūsų kūną. Taigi pavasarį jai reikia padėti atsistatyti.

Skydliaukei reikalingų medžiagų yra avižose, todėl rytais labai sveika valgyti avižų košę. Taip pat 10 dienų verta pavartoti jodo, juodojo serbento pumpurų ekstrakto ar mano jau minėto imbiero nuoviro su cinamonu, nes jis teigiamai veikia tiek skydliaukę, tiek antinksčius“, – teigė medikas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jean-Claude Laprazas

Kaip sau padėti paprastomis priemonėmis?

Paklaustas, ką patartų norintiems išlaikyti gerą sveikatą, J.C.Laprazas, be jau minėto cukraus, patarė sumažinti ir mėsos bei gyvūninės kilmės riebalų vartojimą. Esą vien tai padarę palengvinsime naštą mūsų kasai ir kepenims.

„Nesiūlau keisti kažko kardinaliai. Tai padaryti žmogui visada labai sudėtinga, tačiau eiti mažais žingsneliais – daug paprasčiau.

Jei valgote daug mėsos, iš pradžių nevalgykite jos vieną dieną ir palaipsniui mažinkite toliau. Nesiūlau mėsos atsisakyti visiškai, kiekvienas turi stebėti savo organizmą ir pajausti, kokia mityba jam tinka. Pažįstu vegetarų, kurie serga, nes akivaizdžiai jiems ši mityba netinka, bet taip pat pažįstu valgančiųjų mėsą ir taip pat sergančių. Yra ir priešingų atvejų, kai vegetarams ši mityba labai tinka. Negalima apibendrinti, tačiau faktas, kad mėsos šiuo metu valgome per daug ir jos vartojimą reikia mažinti, keičiant ją augaliniais baltymais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Bestselerio „Kodėl prancūzės nestorėja“ autorė: „Moterys, turite suprasti – dietos nepadeda“

Valgyti siūlyčiau tris kartus per dieną. Tai įmanoma, jeigu ryte pavalgysite sočius pusryčius. Vakarienė turėtų būti lengvesnė ir iki aštuntos valandos vakaro. Jeigu žmogus nori užkandžiauti, tai reiškia, kad jo organizme kažkas išsiderinę: kasa gamina per daug insulino, todėl jis nuolat alkanas. Tokiems žmonės reikia keisti ne tik mitybą, bet ir specialaus gydymo“, – teigė pašnekovas.

Taip pat pašnekovas patarė keisti miego režimą. Kadangi dauguma einame miegoti labai vėlai, mūsų miego ritmas yra išsiderinęs ir jį reikėtų grąžinti į normalias vėžes.

„Suprantama, tai padaryti iš karto sudėtinga, bet jeigu bent du kartus per savaitę atsigultume dešimtą valandą vakaro, organizme jau prasidėtų teisingi pokyčiai. Kažką keičiant iš pradžių svarbu tiesiog sulaužyti nusistovėjusius įpročius.

Vidutiniškai miegoti reikia ne mažiau kaip septynias valandas, tačiau yra žmonių, kuriems užtenka mažiau miego arba jo reikia daugiau. Taip pat reikėtų į savo gyvenimą įtraukti sportą – bent tris kartus per savaitę po 40 min. rekomenduojama greitai vaikščioti ar užsiimti kita fizine veikla“, – vardijo J.C.Laprazas.

Pasak gydytojo, jo visi patarimai, susiję su ligų profilaktika, atrodo labai paprasti, niekuo neypatingi, bet jie labai daug ką keičia mūsų organizme. Taigi persižiūrėkime savo gyvenimo būdą – ar pakankamai miegame, esame subalansavę dienos ir miego režimą, ką ir kiek valgome, kokius santykius turime su artimaisiais, ir stebėkime, kaip pasikeis mūsų savijauta.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką