Žada mažinti palūkanas
Aktyviai socialiniuose tinkluose besireiškiantis I.Vėgėlė čia pristato ir savo nuostatas, su kuriomis eina į prezidento rinkimus. Vieną tokį įrašą, kurį priskyrė „ciklui apie prezidento galias“, savo paskyroje „Facebook“ jis paskelbė gegužės 3-iąją.
„Prezidentas gali sumažinti jūsų paskolos palūkanas bankui“, – taip savo įrašą pavadino kandidatas, kuris žinomas kaip teisininkas, bet biografijoje nurodo studijavęs ir vadovų verslo vadybą, tiesa, šių studijų nebaigęs.
I.Vėgėlė pirmiausiai priminė, kad išaugo bankų pelnas, atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taikomos gana didelės paskolų palūkanos, paaiškino jų struktūrą ir iškėlė versiją, kad tai remia realios konkurencijos nebuvimas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bankų pelnas pernai augo 2 kartus: uždirbo netoli milijardo eurų
„Likus pusantros savaitės iki rinkimų į kampaniją įsijungia tariamai nepriklausomi žurnalistai, kurie tyčia ar dėl neišmanymo klaidina visuomenę, neva prezidentas niekaip negali daryti įtakos Lietuvos finansų sistemai“, – atsikirto teisininkas ir pažadėjo tapęs šalies vadovu didinti konkurenciją finansų sektoriuje bei siekti žemų palūkanų.
Galiausiai I.Vėgėlė priminė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko skyrimo tvarką (kad būtent prezidentas teikia jo kandidatūra) ir kad kitus valdybos narius skiria šalies vadovas vien savo nuožiūra.
„Taigi prezidentas turi realių galių veikti finansų sistemą skirdamas tuos pareigūnus, kurie įsipareigoja veikti ir siektų tų pačių tikslų, be to turi stiprių derybinių galių reikalauti prisiimti atsakomybę už Lietuvos žmonėms ir verslams naudingų tikslų įgyvendinimą“, – apibendrino kandidatas.
Iš šio įrašo galima susidaryti įspūdį, esą valstybės vadovas gali daryti įtaką LB veiklai, ir kad I.Vėgėlė ketina tuo aktyviai naudotis. Tokios įžvalgos klaidina.
Įstatymas numato nepriklausomumą
Lietuvos bankas yra mūsų šalies centrinis bankas, Europos centrinių bankų sistemos narys. Pagrindinis jo tikslas – palaikyti kainų stabilumą.
Kaip teigiama Lietuvos banko įstatyme, jo valdybos pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas prezidento teikimu.
Kas atsitiktų, jei prezidentas, nesitaręs su Seimu, bandytų pasiskirti kandidatą, kuris, pažeisdamas centrinio banko nepriklausomumo principą, vykdytų prezidento politinę programą? Seimas kandidatūrą atmestų.
Tai nurodyta ir Konstitucijoje: prezidentas teikia Seimui LB valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą juo.
Valdybos pirmininko pavaduotojus ir narius 6 metams skiria ir atleidžia prieš terminą prezidentas valdybos pirmininko teikimu. Tad netiesa, kad valdybos narius šalies vadovas skiria vien savo nuožiūra.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai prezidentas galėtų padaryti viską, ką žada vieno kandidato rėmėjai?
Įstatyme taip pat įtvirtintas LB nepriklausomumas: „Vyriausybė ir valstybės institucijos privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas.
Nesitariant kandidatą atmestų
Į kandidato įrašą sureagavo politologas Mažvydas Jastramskis. Jis savo paskyroje „Facebook“ paaiškino, koks yra prezidento institucijos ir LB santykis.
M.Jastramskio žodžiais, LB yra politiškai nepriklausoma institucija, modeliuota pagal Vakarų centrinius bankus. XX a. esą įsivyravo tendencija pinigų politiką atsieti nuo dažnai besikeičiančios vykdomosios valdžios.
„Prezidento funkcija, nominuojant LB valdybos pirmininką, nėra nurodinėti apie palūkanas – jis turi susitarti su Seimu dėl profesionalaus, politiškai nepriklausomo ir plačią paramą turinčio vadovo“, – pažymėjo politologas.
Jis priminė, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos prezidentai dešimt kartų Seimui teikė LB valdybos pirmininko kandidatūras. Penki iš šių kartų buvo prie Algirdo Brazausko.
„Tai nestebina, nes tuo metu pinigų sektorius kunkuliavo: lito įvedimas, didžiulė infliacija ir bankų nestabilumas lėmė, kad ši vieta buvo „karšta“ ir ją užimantys asmenys greitai keitėsi“, – prisiminė M.Jastramskis.
Esą net ir A.Brazauskas, turėdamas savo – Socialdemokratų – partijos daugumą Seime, dėl kandidatūrų į LB vadovus tarėsi su premjerais. Todėl skyrimai Seime ir būdavo sėkmingi.
„Kas atsitiktų, jeigu prezidentas, nesitaręs su Seimu, bandytų pasiskirti kandidatą, kuris, pažeisdamas centrinio banko nepriklausomumo principą, vykdytų prezidento politinę programą (beje, toks ėjimas nepavyko net Donaldui Trumpui, kuris turėjo savo partijos daugumą)?
Seimas kandidatūrą atmestų. Ir dar kiltų rimtų klausimų dėl Konstitucijos“, – apibendrino politologas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kai kurie pažadai prasilenkia su įstatymuose nustatytu LB nepriklausomumo principu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
