-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 02 19

Iškreiptų veidrodžių karalystė: ligoninių vadovai ministrui A.Verygai rėžia į akis teisybę

Kilus triukšmui, kai Vilniaus miesto klinikinė ligoninė gavo įspėjimą, jog dėl to, kad radiologijos paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, bus stabdoma ligoninės licencija, rajoninių ligoninių, susiduriančių su panašiomis problemomis, vadovai tik gūžčioja pečiais: vietoj „raganų medžioklės“ reikėtų ne drausti, o leisti įstaigoms gerinti savo paslaugų kokybę.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė / A.Primost/15min nuotr.

Nurodymas kvailas, bet jo laikytis būtina

Jurbarko ligoninės vyriausiasis gydytojas Aivaras Šlekys pasakojo, kad jo ligoninėje radiologas dirba dienos metu, o naktį perkamos teleradiologijos paslaugos, kadangi naktį radiologas neturi daug darbo ir daug ekonomiškiau paslaugą pirkti. Tačiau dėl to ligoninė gavo įspėjimą ir dabar ieško radiologo, o tai nėra paprasta, ypač provincijoje.

„Teisės aktas tikrai pasenęs. Padarytas pirmas žingsnis, kai paslaugas būtų galima teikti nuotoliniu būdu, bet labai keistai atrodo, kad tuo pat metu visą parą ir ligoninėje turėtų būti radiologas. Tai kvaila. Kam ta paslauga, jei vis tiek turi būti radiologas, arba kam tas radiologas, jeigu yra paslauga? Kiek man teko bendrauti su Akreditavimo tarnyba, jie taip pat mato, kad tai neužbaigtas teisės aktas ir jį reikėtų tobulinti. Juk pasaulyje kalbama apie tai, kad daugybė paslaugų bus teikiama nuotoliniu būdu, net echoskopija“, – svarstė pašnekovas.

Teisės aktai kurti, kai apie telemediciną net nesvajota

Širvintų ligoninė dėl radiologijos rašto negavo, tačiau ir čia neatitikimų teisės aktams buvo rasta.

„Pradėjo labai aktyviai tikrinti rajonines ligonines dėl teisės aktų atitikimo. Tačiau tikrinama atsižvelgiant ne į protingumo kriterijus, bet į formalumus, o daug teisės aktų tiesiog pasenę. Tarkime, reikalavimai toms pačioms radiologijos paslaugoms išleisti 2005 m., kai skaitmeninės radiologijos dar net neįsivaizdavome.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Pristatymo akimirka
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Pristatymo akimirka

Tiesa, garsusis įsakymas, leidžiantis teleradiologijos paslaugas, išleistas 2012 m., bet pagrindinė jo problema, kad tame įsakyme pasakyta, kad teleradiologijos paslauga teikiama, kai radiologą konsultuoja radiologas, t.y gydytojas radiologas turi parašyti siuntimą kitam radiologui, kad jį pakonsultuotų. Tai buvo apibrėžta todėl, kad mamografiją būtinai turi aprašyti du radiologai, ir jei įstaigoje yra tik vienas radiologas, padaręs mamografiją jis turi ieškoti antro radiologo. O visi suprato, kad teleradiologija daroma tam, kad jeigu ligoninėje nėra radiologo, galima pasirašyti sutartį dėl teleradiologijos paslaugų nuotoliniu būdu, nors iš tiesų šis teisės aktas to nenumato“, – teigė Širvintų ligoninės l.e.p. direktorius Vidmantas Eigėlis.

Pasak jo, laikantis šio teisės akto, rajoninės ligoninės šiuo metu visame pasaulyje populiarėjančia teleradiologija pasinaudoti negali. Jeigu ligoninei vis tiek būtina turėti radiologą, paslauga netenka prasmės. Širvintų ligoninė iš padėties išsisuko įdarbindama radiologą, kuris aprašinėja tyrimus iš kitos vietos. Taigi teisės aktai nepažeisti – pasitelkiant liaudies išmintį, ir avis sveika, ir vilkas sotus. Mat visoms provincijos ligoninėms rasti pakankamą skaičių radiologų būtų netgi ir sudėtinga, kadangi šių specialistų trūksta.

Iškreiptų veidrodžių karalystė

„Reikėtų įteisinti ne tik nuotolinę radiologiją, bet ir nuotolinę gydytojo konsultaciją. Darbo kodekse nuotolinio darbo sutartys yra leidžiamos, bet iš tiesų patvirtintos tokios tvarkos nėra. Pavyzdžiui, trys ligoninės galėtų sudaryti sutartį, kad joms visoms radiologijos tyrimus aprašo vienas radiologas, dirbantis kurioje nors ligoninėje. Tačiau atvažiavę tikrintojai iškart kimba prie formalių dalykų – kaip užtikriname paslaugos teikimą kiaurą parą. Ir iškart įrašo, kad paslaugos teikimas neužtikrinamas. Tačiau jokiame teisės akte nepažymėta, kad įstaigoje turi būti radiologijos padalinys. Visur sakoma, kad paslauga turi būti užtikrinta, o kaip – tai jau ligoninės reikalas. Dabar iš radiologijos padarė iškreiptų veidrodžių karalystę.

Tas pats su nuotoline konsultacija. Pas mus netgi yra sumontuotas videokonferencijos ryšys, kad mūsų kardiologė galėtų tiesiogiai susisiekti su kardiologais Santariškių klinikose, kai konsultuoja ligonį. Žinoma, dėl laiko stokos ir apkrovų tai nedaroma, bet tokia galimybė yra ir telepaslaugas reikėtų kuo greičiau įteisinti, kad ligonių kasos pripažintų jas kaip konsultaciją ir apmokėtų už ją“, – tikino pašnekovas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Pristatymo akimirka
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Pristatymo akimirka

Pasak Širvintų ligoninės vadovo, sveikatos apsaugos ministro išsakytos baimės dėl radiologijos paslaugų pirkimo neturi pagrindo. Tarkime, bijoma, kad šios paslaugos nebūtų sutelktos vienose rankose. Tačiau šiuo atveju reikėtų klausti teleradiologijos paslaugų aprašo autorių, tarp kurių ir Akreditavimo tarnybos vadovė Nora Ribokienė, kodėl yra pateikti tokie reikalavimai, kad juos galėjo atitikti tik viena firma? Ministro išsakyta baimė, kad firmai bankrutavus pacientai liks be paslaugos, taip pat nepagrįsta.

„Tarkime, po metų firma bankrutuoja. Mano žiniomis, įranga nėra firmos nuosavybė. Ji lizinguojama, todėl ji atitektų lizingo bendrovei. Ligoninės direktorius drąsiai galėtų pateikti pasiūlymą – 30 proc. nuleiskite kainą ir aš pabaigsiu ją lizinguoti. Ir viskas išsispręstų, nes tos aparatūros lizingo kompanija niekur nepadės – tai ne bliūdas ir ne mašina. Išmontavus jos kaina visai taps nulinė. Taigi realios grėsmės, kad pacientai liks be paslaugų, tikrai nėra“, – teigė V.Eigėlis.

Galvojama ne apie pacientus, o apie sausus teisės aktus

Širvintų ligoninė iš Akreditavimo tarnybos yra gavusi pastabą dėl gydytojų budėjimo, tačiau ligoninės direktorius teigia, kad tai vėlgi tik aklas sekimas teisės aktais.

„Pavyzdžiui, vaikų ligoninėje per tris skyrius budi vienas gydytojas pediatras ir trys rezidentai. Kauno klinikose Kardiologijos skyriuje budi vien rezidentai ir per du skyrius yra du gydytojai. Tai nekliūva. O kai mano ligoninėje budi vienas gydytojas ir namuose dar vienas gydytojas budi prie telefono, jeigu su juo reikėtų pasikonsultuoti, tai didžiausias pažeidimas. Taigi žiūrima, kas ant popieriaus parašyta, o ne galvojama, kaip galima būtų padėti žmonėms. Juk visi žinome, kad gydytojų nėra tiek, kiek jų mums reikia, ypač provincijoje. Stengiamės iš paskutiniųjų suktis, kaip tik galime.

Kitas reikalavimas – kad naktį būtinai budėtų visos grandys – gydytojas, slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Reanimacijai vienam gydytojui ir vienai slaugytojai pagal reglamentą skiriamos šešios lovos, o pas mus reanimacijoje yra tik trys lovos, personalas tikrai pasidalina tas funkcijas, kad nereikėtų išlaikyti trečio žmogaus. Po gauto rašto mes priėmėme dar vieną žmogų, tai didina išlaidas, o naudos niekam neatneša“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, pertvarka reikalinga, bet racionali ir protinga. Dabar vadovaujamasi ne protingumo kriterijais, o sausais teisės aktais, kurie morališkai pasenę. Netgi ta pati medicinos gydytojo norma nesikeitė daugybę metų, nors gyvenimas sparčiai žengia į priekį. Taigi pradėjus aklai jais sekti, gydymo išlaidos padidės, o paslaugų pacientams dėl to tik sumažės.

„Pavyzdžiui, kadangi rajono ligoninės teikia tik skubią pagalbą, teigiama, kad gali nebūti reanimacijos, o tik vidaus ligų gydytojas, išklausę 72 valandų skubios pagalbos kursą. Aš net ir tikrintojams užduodu klausimą: „Jeigu jūs ar jūsų artimi giminaičiai patektų į ligoninę, jūs norėtumėte, kad jums gaivinimą atliktų 70 metų gydytojas, išklausęs 72 valandų kursą apie gaivinimą, ar paslaugą teiktų trečių metų rezidentas, kuris dirbo Santariškių reanimacijoje? Kieno paslauga kokybiškesnė?“ Bet teisės aktai šito nenumato. Gal tuomet juos reikia keisti ir neatsilikti nuo gyvenimo, užuot tikrinus, kaip jie pažeidinėjami?

Mūsų ligoninėje yra reanimacija su visais specialistais ir aparatūra. Jeigu žmogui ūmiai sutriko širdies ritmas, mes atstatome ir mums už tai apmokama. Bet jei praėjo atitinkamas valandų skaičius ir ritmas neatsistatė, jau reikia pacientą gydyti planine tvarka, o tokios paslaugos mums jau neapmoka.

Šitą paslaugą gali suteikti tik Santariškių klinikos, bet ten žmogus paslaugos laukia apie du mėnesius. Ir ką jam daryti dabar? Mes galėtume tai padaryti iš karto. Suprantu, kad tai būtų papildomi pinigai, bet koks skirtumas, kam jie mokami – mums ar Santariškių klinikoms? Turime ir daugiau ribinių paslaugų, kurias galėtume teikti, bet yra formalūs teisės aktų draudimai“, – sveikatos apsaugos kuriozus vardijo ligoninės vadovas.

„Scanpix“ nuotr./Skydliaukės ultragarso tyrimas
„Scanpix“ nuotr./Skydliaukės ultragarso tyrimas

Privalomai reikalaujama turėti egzotinių specialybių gydytojų

Anykščių ligoninės vyriausiasis gydytojas ir Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas Dalis Vaiginas teigė, kad savo ligoninėje taip pat turi du nuolatinius radiologus ir dar keli atvyksta konsultuoti tam tikromis dienomis, tačiau jam problema žinoma.

„Laikyti vietoje radiologą, jo maksimaliai nepanaudojant, nėra finansiškai racionalu. Šiuo metu yra alternatyvių formų, kaip teleradiologija, kai tyrimas atliekamas vietoje, o vaizdas persiunčiamas į kitą įstaigą, su kuria sudaryta sutartis.

Daug racionaliau naudotis specialistais, kurie dirba kitose įstaigose, bet tai nėra įteisinta. Mes esame rašę ir ankstesniam ministrui, ir naujajam, kad šiuo metu daug ligoninėms keliamų reikalavimų yra gerokai atgyvenę. Daug kas pasikeitė, o teisės aktai likę tokie patys. Pavyzdžiui, ankstesnio ministro kadencijos metu buvo skatinamas glaudesnis viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas.

Kai neįmanoma užtikrinti paslaugos vieno sektoriaus pajėgomis, galima pasikviesti į pagalbą kitą sektorių – tiek kalbant apie kardiologiją, tiek apie klinikinių tyrimų laboratorijas, nes ne kiekviena įstaiga pajėgi išlaikyti laboratoriją. Tuo tarpu specialiuose reikalavimuose dar nurodomi, drįstu sakyti, egzotinių specialybių gydytojai, kurių šalyje yra vienetai, bet jie turi būti kiekvienoje įstaigoje, kuri teikia neurologijos, kardiologijos, chirurgijos ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, neuroangiochirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai. Provincijoje trūksta visų specialistų, o ką jau kalbėti apie šiuos“, – svarstė D.Vaiginas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius