Pasak M.Kairio, ypač svarbi buvo iš Norvegijos bausmių vykdymo sistemos perimta patirtis, leidusi įgyvendinti Lietuvoje pusiaukelės namų modelį. Nors šios įstaigos įkūrimas Domeikavoje, Kauno rajone, sukėlė didelį vietos gyventojų pasipriešinimą, pašnekovas teigia, tai yra bene labiausiai pasitvirtinęs nuteistųjų palydėjimo modelis, kuris bus vystomas toliau – svarstoma apie tokių namų atvėrimą Klaipėdoje, Utenos regione. Kartu jis pripažįsta, kad komunikaciją su gyventojais institucijos galėjo vykdyti ir geriau.
Taip pat šiemet tarnyba planuoja pasirašyti pirmo po nepriklausomybės atkūrimo visiškai naujo kalėjimo Šiauliuose statybų sutartį ir per ketverius metus jį pastatyti, pradėti rengti pareigūnus naujomis uniformomis, toliau mažinti nusikalstamumą laisvės atėmimo įstaigose ir kurti visuomenei atvirą instituciją.
M.Kairys sako, jog įgyvendinant planus ir toliau sieks pagrindinio užsibrėžto tikslo – kad bausmes atlikę nuteistieji negrįžtu į įkalinimo įstaigas.
– Pernai paskelbta, kad per šešerius metus, nuo 2016 iki 2022, kalinamų asmenų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu ir laisvės atėmimo bausmę atlieka 4,8 tūkst. įkalintųjų. Šis skaičius, jūsų nuomone, yra didelis, ar mažas, ar normalus?
– Jis keičiasi praktiškai kiekvieną dieną. Paskutiniais duomenimis, šiuo metu turime 4 tūkst. 71 nuteistąjį ir 508 suimtuosius. Tiek LKT žinioje yra žmonių, kurie atlieka bausmes arba laukia jų paskyrimo.
