Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Smurtas prieš moteris vyrų akimis

Kauno moterų draugijos kovos su smurtu prieš moteris simbolis - plakatas su sumušta moterimi
Kauno moterų draugijos kovos su smurtu prieš moteris simbolis - plakatas su sumušta moterimi
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaune konferenciją „Karas šeimose: smurtas prieš moteris vyrų akimis“ surengusios Kauno moterų draugijos darbuotojos ir savanorės ne veltui pavadino ją eksperimentine. Prieš auditoriją, kurios didžiąją dalį sudarė moterys, pranešimus apie smurtą ir jo priežastis pristatę vyrai – psichologai, sociologai, policijos pareigūnai bei kitų sričių atstovai – sulaukė įvairių vertinimų.

„Vyras turi būti agresyvus“. Konferencijoje pasisakęs psichologas Evaldas Karmaza vienareikšmiškai neteigė, kokį skyrybos ženklą dėti šio sakinio pabaigoje. Tačiau, pasak jo, Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių būti agresyviais vyrai mokomi nuo mažumės. Berniukui užaugus ši savybė niekur nedingsta.

Asmeninio tinklaraščio nuotr./Evaldas Karmaza
Asmeninio tinklaraščio nuotr./Evaldas Karmaza

„Savybės, kurios būdingos vyrams, dažnai yra itin stereotipiškos. Agresyvumas – viena jų. Vis dėlto neretai dėl to iš dalies kaltos ir pačios mamos. Pagalvokite, kas griežtesni būna savo vaikams: mamos ar vyrai? Kuriuos vaikus – sūnus ar dukras – jos dažniau muša?“ – konferencijos dalyvių klausė psichologas. Jis pabrėžė, kad meškos paslaugą auklėjant berniukus padaro ir kai kurios sporto šakos. Nors anksčiau manyta, jog sportuodami vyrai išsikrauna ir dėl to sumažėja jų agresyvumas, kiti tyrimai rodo, kad yra priešingai: užsiimdami tokiu sportu berniukai, jaunuoliai ir vyrai išsiugdo įprotį elgtis agresyviau.

Tiesa, su sunkiais vaikais dirbantis specialistas pastebėjo, kad jaunimas šiuo metu keičiasi. Ypač tai pastebima tiems žmonėms, kurie bendrauja su paauglėmis mergaitėmis.

„10-12 metų paauglių grupėse mergaites tenka raminti dažniau nei berniukus. Auga nauja, agresyvesnė, mergaičių karta. Tai – visiškai naujas dalykas“, – sakė psichologas.

Smurtas kyla iš bejėgiškumo

„Vyrai keršija už savo bejėgiškumą. Smurtinis vyriškumas – savo tapatybės įrodymas“ – tokią išvadą konferencijoje padaręs Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Artūras Tereškinas iš karto turėjo aiškintis klausimais jį apibėrusioms dalyvėms. Moterys piktinosi, jog tokiu teiginiu vyrų smurtavimas tarsi pateisinamas: jei jiems sunku, tai tegu išsikrauna žemindami ar mušdami savo šeimos narius.

Sausį naują knygą apie kenčiančius Lietuvos vyrus ir smurtą išleisiantis mokslininkas joje pateiks ir savo paties atlikta sociologine apklausą. Joje ir atsiskleidė lietuvių vyrų požiūris į smurtą bei jo priežastis.

„Apklausiau daugiausia mieste gyvenančius vyrus, kurių nemaža dalis šiuo metu neturi darbo, yra apimti bejėgiškumo. Mano informantai buvo ir prostitutai, ir homoseksualai - vyrai, priklausantys grupėms, kurioms lietuviai jaučia fobijas. Vienareikšmiškos išvados nedarau, tačiau tyrimas parodė, kad dažnai su kasdiene kančia šie vyrai susitvarko tik smurtaudami. Taip jie bent trumpam sau gali įrodyti, kad vis dar dominuoja, o nėra dominuojami“, – sakė akademikas, tačiau tuoj pat susilaukė kritikos.

Konferencijos dalyviai piktinosi nesulaukę jokių išvadų, tik „apgailestavimus dėl kenčiančių vyrų“.

„Atrodo, jog tik jie vieni netenka darbo, jaučiasi neįvertinti ir dėl to turi teisę gerti, mušti žmonas, vaikus“, – pastebėjo viena iš auditorijoje sėdėjusių socialinių darbuotojų, kasdien susiduriančių su smurto šeimoje aukomis.

Policininkas: nelaukite antro karto

Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje nuo smurto šeimoje nukentėjusių moterų, nėra. Apie šios problemos mastą iki šiol sprendžiama tik iš policijoje registruotų įvykių. Anot Kauno policijos pareigūnų, kurių atstovai taip pat dalyvavo konferencijoje, komisariatuose įdiegtos šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę gauti gana tikslius duomenis, nes registruojami įvykiai fiksuojami detaliai. Tačiau akivaizdu, jog apie visus smurto atvejus policija nesužino.

Policija.lt nuotr./Raimondas Abugelis
Policija.lt nuotr./Raimondas Abugelis

„Šaukti, kad tai – tragedija, nereikėtų. Aišku, mikrorajonas mikrorajonui nelygus. Šilainiai, kurių teritorija įeina į Santakos policijos komisariato ribas, pakankamai ramūs šiuo atžvilgiu. Per savaitę dėl smurto šeimoje kreipiasi 1-2 žmonės“, – sakė Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis.

Ne vienerius metus policijoje dirbantys pareigūnai tikina, kad kai kuriems smurtautojams užtenka vieną kartą pabendrauti su iškviestais policininkais ir daugiau problemų nekyla.

„Todėl visada sakau, kad moterys turi kreiptis į policiją, nelaukdamos antro, trečio karto“, – sakė R.Abugelis. Tačiau kai kuriuos moters bandymas spręsti problemą įsiutina.

„Mes girdime abi puses. Ką sakyti vyrui, kuris aiškina, kad mušė, nes žmona neištikima? Sakote, išsiskirti su ja. Gerai, o jei butas bendras? Finansiniai dalykai pririša moterį. Daug atvejų, kai moteris gyvena vyro tėvų name, į kurį atėjo be nieko. Kaip iš tokio būsto iškelti vyrą?“ – situacijos sudėtingumą atskleidė pareigūnas.

Vietoje kalėjimo - darbai

Sovietų sąjungos laikais šeimos konfliktai būdavo sprendžiami, įsikišus tuometiniams apylinkės inspektoriams. Triukšmadarį užtekdavo „nuraminti“ vietoje, geriantį išveždavo į „sanatoriją“. „Tačiau šiais laikais taip elgtis nehumaniška, alkoholikų mes per prievartą negydome“, – priminė R.Abugelis.

Pareigūnas pritarė nuomonei, jog smurtaujantys vyrai neretai yra savo vietos gyvenime neberandantys žmonės. Netekę darbo arba pradėję dirbti mažiau mokamą darbą jie nesulaukia palaikymo iš šeimos, todėl įninka į alkoholį ir ima smurtauti: „Žinoma, visi atvejai skirtingi. Tačiau tokių daugiausia“.

Dažnai tarpininku, sprendžiant šeimyninius konfliktus tampantis pareigūnas, įsitikinęs, kad sodinti į kalėjimą visų smurtautojų nereikėtų.

„Kai kurie iš ten gali grįžti dar labiau „patobulinti“. Be to, Lietuvoje kalėjusio žmogaus laukia dar didesnė socialinė atskirtis – kas norės buvusį bankininką, sėdėjusį, priimti į tą patį darbą?“ – kalbėjo R.Abugelis. Išeitis galėtų būti viešieji ar kiti visuomenei naudingi darbai. Tačiau kol kas Lietuvoje tai – tik ateities perspektyvos.

Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seime. Tačiau organizacijų, ginančių nuo smurto šeimoje nukentėjusių moterų teises, atstovų nuomone, įstatymą jau dabar reikėtų koreguoti.

Viešbutyje „Kaunas“ vykęs renginys užbaigė projektą „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“. Visą šį laiką įvairiose vietose vyko spektakliai, diskusijos ir kitokie renginiai, skirti atkreipti visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemas.

Konferencijoje savo požiūrį į smurto problemą pristatė ir sociopsichologas Vytas Stoškus, žmogaus teisių aktyvistas Donatas Paulauskas, Lietuvos inovacijų centro organizacijų konsultantas Algirdas Davidavičius bei žurnalistas, rašytas ir aktorius Arkadijus Vinokuras.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min