Vakarų Europai nebereikia skiepų

Lietuvoje iš karto paskelbta, kad nuo pandeminio gripo negalės pasiskiepyti visi norintieji, nes vakcinos paprasčiausiai neužteks. Pirmiausia bus skiepijami visi to norintys gydytojai, o likusios dozės bus skirtos rizikos grupių asmenims, nes daugiau įsigyti skiepų Lietuva negali dėl prastos finansinės padėties. Vis dėlto tebėra neaišku, kiek žmonių Lietuvoje norėtų pasiskiepyti. Būtent žmonių nenoras skiepytis ir lėmė, kad Vakarų Europos valstybės viena po kitos ieško, kam galėtų parduoti įsigytą vakciną nuo pandeminio gripo.

Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai jau pardavinėja užsienio valstybėms skiepų nuo gripo A H1N1 perteklių, o kitos šalys ketina pasekti jų pavyzdžiu, nes paprasčiausiai prisipirko per daug.

Bene labiausiai suklydo skaičiuodama, kiek jai reikės vakcinos nuo pandeminio gripo, Prancūzija. Kai praėjusių metų birželį Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė apie pasaulinę gripo A H1N1 pandemiją, Prancūzija užsakė 94 mln. dozių vakcinos, manydama, kad kiekvienam vakcinuojamam žmogui reikės dviejų dozių. Sveikatos apsaugos ministerija nepagailėjo skiepams 869 mln. eurų ir pranešė šalies gyventojams, kad gali skiepytis visi norintieji, ne jaunesni kaip 9 metų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad visiškai pakanka vieno skiepijimo, o pradėta kampanija vyksta ne taip kaip tikėtasi – paprasčiausiai gyventojai nepasidavė panikai (Prancūzijoje nuo kiaulių gripo mirė 198 žmonės) ir nepuolė skiepytis. Iki šiol medikams pavyko paskiepyti tik 5 mln. žmonių. Žinant, kad Prancūzijoje gyvena 63 mln. žmonių, tai nėra daug.

Kairiosios partijos dabar viena per kitą kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši pasidavė farmacijos kompanijų keliamai panikai, neva epidemija neišvengiama. Taip jos esą siekia susižerti nemažą pelną iš skiepų ir vaistų nuo gripo. Prancūzija jau atšaukė užsakymą 50 mln. vakcinos dozių. Kaip pareiškė per televiziją kalbėdama sveikatos apsaugos ministrė Roselyne Bachelot, „šie medikamentai nebuvo pristatyti ir už juos nebuvo sumokėta, todėl užsakymai ir anuliuoti“. Ministrė teigia, kad tai leis Prancūzijai sutaupyti 712 mln. eurų. Prancūzijai jau pavyko parduoti 300 tūkst. skiepų dozių Katarui, o šiuo metu deramasi su Egiptu dėl 2 mln. dozių pardavimo. Paryžius pardavinėja skiepus ta pačia kaina, kaip pirko – nuo 6,25 iki 10 eurų už vieną dozę, nes farmacijos bendrovės „Sanofi–Aventis“, „GlaxoSmithKline“ ir „Baxter International“ tiekė juos už skirtingą kainą. Ministrė patvirtino, kad Prancūzija jau veda derybas dėl skiepų pardavimo ir su Ukraina bei Meksika.

Vokiečiai taip pat tikėjosi, kad reikės skiepytis nuo kiaulių gripo du kartus, todėl užsakė 50 mln. vakcinos dozių. Tačiau jau gruodį tapo aišku, kad nori pasiskiepyti tik 6 mln. žmonių. Tai labai nedaug, žinant, kad Vokietijoje yra daugiau kaip 82 mln. gyventojų. Berlynas jau pasiūlė Ukrainai pirkti 2,2 mln. dozių. Į Vokietiją, prašydamos parduoti vakcinos, kreipėsi ir kitos šalys – Moldavija, Makedonija, Albanija, Kosovas ir net Mongolija bei Maldyvai. Tik Lenkija pareiškė, kad neketina pirkti pandeminio gripo skiepų nei iš jų gamintojų, nei iš juos jau parduodančių valstybių. Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos atstovas Piotras Olechna patvirtino, kad visos derybos su vakcinų gamintojais nutrauktos, nes šie atsisako prisiimti atsakomybę už medikamentų šalutinį poveikį.

Nyderlandai, iš kurių skiepų nusipirko Lietuva, taip pat vieni pirmųjų suprato, kad užsakydami 34 mln. dozių vakcinos smarkiai padaugino. Tai jau buvo žinoma lapkričio pabaigoje. Todėl ši šalis ir nutarė parduoti 19 mln. dozių „valstybėms, kurioms labiau reikia šių skiepų“. Jau gruodį Nyderlandų sveikatos apsaugos ministerija pasidžiaugė, kad jai pavyko parduoti 2 mln. vakcinos dozių.

Parduoti dalį užsakytų skiepų nutarė ir Jungtinė Karalystė, užsakiusi jų dviem trečdaliams savo gyventojų. Tačiau ši šalis iki šiol taip ir nepradėjo sistemingos skiepijimo kampanijos. Ispanai, užsakę 37 mln. dozių, taip pat iš karto suprato, kad tai gerokai daugiau, nei jiems reikia. Iki šiol Ispanijoje nuo pandeminio gripo pasiskiepijo tik 2 mln. gyventojų ir pačiu geriausiu atveju prireiks tik 13 mln. dozių.

*

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nuo kaulių gripo mirė 12 tūkst. žmonių. Iš jų 10 tūkst. – Jungtinėse Valstijose.