Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neringa Venckienė galutinai pralaimėjo ginčą prieš tris policininkus

Neringa Venckienė
BFL nuotr. / Neringa Venckienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad atmeta kaunietės Neringos Venckienės skundą byloje, kurioje ji prašė atlyginti neturtinę žalą ir papeikti tris policijos pareigūnus už tai, kad atsisakė į Juodkrantę vežti jos vyrą ir sūnų.

Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės mergaitės globėjos Neringos Venckienės kovos su apsaugininkais pasiekė finišą.

Ketvirtadienį LVAT teisėjų kolegija paskelbė, kad atmeta D.Kedžio sesers pretenzijas dėl to, jog trys policijos pareigūnai į Juodkrantę atsisakė vežtis jos vyrą ir sūnų.

LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

15min.lt primena, jog N.Venckienė užvertė teismus skundais 2010-aisiais metais, kai paaiškėjo, kad Policijos departamentas nutarė nebesaugoti mergaitės.

Pirmiausia N.Venckienė teisme įrodė, kad atsisakymas skirti apsaugą buvo neteisėtas.

Po to N.Venckienė kreipėsi į teismą ir dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, kaunietė pateikė teismui skundą dėl konkrečių policijos pareigūnų veiksmų jau tada, kai apsauga buvo atnaujinta: 2010 m. rugsėjo 24-ąją šeimai susiruošus į pajūrį, trys policininkai atsisakė tuo pačiu apsaugos automobiliu į Juodkrantę vežtis N.Venckienės vyrą ir sūnų.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas

N.Venckienės pareiškime teismui yra pasakojama, jog minėtą dieną apie 17 val. prieš išvykstant savaitgaliui į Juodkrantę į jos namus atvyko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai R.J. ir A.G., kurie susiskambinę ir pakalbėję telefonu su savo viršininku V.M. pareiškė, jog apsaugos automobiliu, kuriuo į Juodkrantę nuveš mažametę globotinę, gali vykti kartu tik globėja, o sutuoktinio Aido Venckaus ir sūnaus vykimas kartu kelia grėsmę, todėl jų apsaugos automobiliu neveš ir jie gali vykti atskirai kitu automobiliu. Todėl į Juodkrantę apsaugos automobiliu, kuriame yra septynios vietos, vyko du apsaugos darbuotojai, globotinė ir globėja, o N.Venckienės sutuoktinis ir sūnus buvo priversti vykti nuosavu automobiliu atskirai.

Neturtinė žala pripažįstama, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

N.Venckienė buvo įsitikinusi, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti – jie privalėjo visai šeimai leisti vykti kartu. Jos vertinimu, tokie apsaugos darbuotojų veiksmai prasilenkia su sveiku protu ir žmogiškumu.

Po šio epizodo, susijusio su kelione į Juodkrantę, N.Venckienė prašomos priteisti kompensacijos sumą padidino nuo 10 000 iki 15 000 litų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) N.Venckienės pretenzijas dėl 10 000 litų atmetė kaip nepagrįstas. Anot teismo, net jei pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, civilinė atsakomybė valstybei nekyla, nes pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp tų teisėsaugininkų veiksmų ir jos patirtos žalos.

Tuo tarpu skundo dalis, susijusi su dar 5 tūkst. litų žalos atlyginimu, buvo atskirta nuo šios bylos ir prijungta prie kitos, dar vienos naujos VAAT turėtos bylos, kurioje N.Venckienės skundė  tris minėtus Kriminalinės policijos biuro pareigūnus dėl kelionės į Juodkrantę.

2011 m. vasario 25 d. pralaimėjusi šią bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, N.Venckienė pasinaudojo teise pateikti skundą aukštesnės instancijos teisėjams – LVAT.

Šiandienėje N.Venckienei nepalankioje LVAT kolegijos nutartyje pažymima, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta asmens apsaugą užtikrinančių pareigūnų pareiga vežant saugomą asmenį kartu su juo būtinai vežti kitus asmenis. „Iš Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatų turinio matyti, kad fizinę apsaugą užtikrinantys pareigūnai turi diskreciją nuspręsti, kaip organizuoti fizinę asmenų apsaugą“, – pažymima LVAT nutartyje.

M.Patašiaus/ „Lietuvos rytas“ nuotr. /Drąsius Kedys
M.Patašiaus/ „Lietuvos rytas“ nuotr. /Drąsius Kedys

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nors N.Venckienė skunde nurodė, jog valstybės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, ji nenurodė konkrečių teisės normų ar teisės principų, kurie būtų pažeisti byloje aptariamu atveju.

„Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus. Atitinkamai, nesant vienos iš būtinų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti jos prašomą neturtinę žalą“, – rašoma nutartyje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.

Nors skunde ir apeliaciniame skunde N.Venckienė nurodė, kad dėl byloje aptariamų pareigūnų veiksmų ji patyrė realius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumą, ji nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė jos neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kokias konkrečias neigiamas pasekmes jie sukėlė, taip pat, koks jų intensyvumas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min