Viena iš jų, kad Lenkijos pilotai neįvertino aukščio. Kita – kad pilotai jautė „itin svarbių“ keleivių spaudimą ir buvo priversti bandyti leistis kelis kartus. Kai kurie šaltiniai skelbė, kad leistis Smolensko kariniame oro uoste pageidavo pats velionis prezidentas, jautęs aukščio baimę. Kiti skelbė, kad galbūt lakūnams taip elgtis įsakė lėktuvu skridę aukščiausi kariuomenės vadai.
BNS duomenimis Lenkijos vyriausiasis prokuroras pirmadienį pareiškė, jog kol kas nėra duomenų, liudijančių, kad Rusijoje sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo pilotai buvo verčiami nutupdyti lėktuvą, nepaisant blogų oro sąlygų.
„Šiame tyrimo etape neturime tokios informacijos“, – sakė Andrzejus Seremetas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar prieš 96–ių žmonių gyvybes nusinešusią katastrofą laivo įgula patyrė spaudimą nutupdyti lėktuvą.
Tarp Rusijoje sudužusio lėktuvo liekanų tebėra žmonių palaikų, sakė Lenkijos prokuroras.
„Dabar daromas privažiavimas sunkiajai technikai, kurios pagalba bus iškeltos didžiosios sudužusio lėktuvo dalys ir ištraukti likę kūnai“, – sakė A.Seremetas žurnalistams.
„Nustatyta aštuoniasdešimt septynių kūnų buvimo vieta“, – pridūrė jis.
Rusijos sveikatos ir socialinės apsaugos ministrė Tatjana Golikova pranešė žurnalistams Maskvoje, jog jau atpažinti 24 Lenkijos piliečių palaikai.
Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas su aukščiausiais šalies pareigūnais sudužo netoli Smolensko, kur skrido į Katynės žudynių 70–mečio paminėjimo ceremoniją.
Kiek anksčiau Rusijos pareigūnai pranešė, kad rasti lėktuvo skrydžio duomenys patvirtino, jog lėktuvo pilotai buvo perspėti dėl blogų oro sąlygų Smolensko oro uoste, tačiau nepaisydami pranešimo mėgino nutupdyti lėktuvą.
Papildyta 22.05 val. Tokią versiją, kad neva lakūnams buvo įsakinėjama nusileisti, LTV laidoje „Savaitės atgarsiai“ paneigė ir G.Kirkilas, dažnai atsidurdavęs panašiose situacijose. Jis tokias kalbas pavadino spekuliacijomis. Politiko teigimu visuomet sprendžia ne keliviai, o laivo vadas.
