J.Baudas prisistato buvusiu generalinio štabo pulkininku, buvusiu Šveicarijos strateginės žvalgybos tarnybos nariu ir karybos ekspertu. Tačiau jis nutyli, kad kartu yra ir nuolatinis Kremliaus ruporu laikomos televizijos RT komentuotojas, nuolat tendencingai ir vienašališkai pateikiantis informaciją apie Rusijos agresiją.
Pasak prorusiško eksperto, Ukrainos užpuolimas yra teisėtas net tarptaurinės teisės požiūriu.
„Facebook“ įraše išskiriami ir cituojami svarbiausi jo interviu metu išsakyti argumentai.
Jie pateikiami kartu su pilno interviu įrašo laiko žymomis.
„04.45 – Siekiant sustabdyti smurtą prieš Donbaso gyventojus, globojant ESBO buvo pasirašyti Minsko susitarimai kaip politinis šio konflikto sprendimas. Svarbu pabrėžti, kad Donbaso pajėgos nėra ir niekada nebuvo separatistai!
06.00 – Ukrainai ir Vakarams nevykdant susitarimų ir pradėjus kaupti ginkluotąsias pajėgas Donbaso pasienyje, Rusija pritaikė JT „atsakomybės ginti principą“.
Kas laikoma separatizmu?
Pasak J.Baudo, „Donbaso pajėgos“ negali būti laikomos separatistinėmis, tačiau būtent taip ir yra.
Pavyzdžiui, pagal Kembridžo žodyno apibrėžimą, separatizmas yra noras atsiskirti ir sukurti savo valstybę.
Būtent tai aiškiai pademonstravo vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiai, 2014 m. gegužės 11 d. paskelbę apie „referendumų“ rengimą.
Abu „referendumus“ suplanavo ir surengė prorusiški sukilėliai. Savarankiškai pasiskelbusios „liaudies respublikos“ Donecke ir Luhanske atsirado 2014 m. balandžio mėn. Jas paskelbė nežinomi ginkluoti vyrai, užgrobę administracinius pastatus ir policijos skyrius. Vėliau paaiškėjo, kad jiems vadovavo buvęs Rusijos FSB karininkas Igoris Girkinas-Strelkovas, palaikęs tamprius ryšius su Kremliumi.
Plačiau skaitykite: Donecko separatistai po neteisėto „referendumo“ paskelbė nepriklausomybę ir prašosi pas Rusiją
Šių grupių atstovai neturi demokratinių įgaliojimų nei rengti rinkimus, nei referendumus.
Be to, balsavimui buvo pateiktas tik vienas klausimas: „Ar pritariate Donecko ir Luhansko liaudies respublikų valstybinės autonomijos aktui?“
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės asamblėjos vadovas Ranko Krivokapičius griežtai sukritikavo vadinamuosius referendumus, dar prieš šiems įvykstant.
„Mintis, kad šiuose vadinamuosiuose referendumuose gali vykti laisvas ir sąžiningas balsavimas, yra absurdiška“, – tvirtino jis ESBO interneto svetainėje išplatintame pareiškime.
Plačiau skaitykite: Neteisėtas „referendumas“ rytų Ukrainoje: prieš nepriklausomybę balsavo mažuma – apie 10 proc.
Pažymėtina, kad tokios sąvokos kaip „nepriklausomybė“ ar „suverenitetas“ nebuvo įtrauktos į tariamų referendumų formuluotes, o tai leido daryti prielaidą, kad „valstybės nepriklausomybė“ galėjo reikšti, pavyzdžiui, plačią autonomiją Ukrainos sudėtyje.
Tačiau šis dviprasmiškumas netrukus buvo išspręstas: vadinamųjų DLR ir LLR apsišaukėliai vadovai priėmė suverenumo deklaracijas.
Vėliau Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretuose buvo kalbama apie save pasiskelbusių respublikų pripažinimą „suvereniomis ir nepriklausomomis“ valstybėmis.
Akivaizdu, kad kalbama apie separatizmą – siekį sukurti naujas nepriklausomas valstybes tarptautiniu mastu pripažintoje Ukrainos teritorijoje, pažeidžiant Ukrainos konstituciją ir įstatymus.
„Atsakomybė ginti“ yra JT prerogatyva
Atsakomybė ginti (angl. Responsibility to Protect, RtoP, R2P) – gimstanti tarptautinių santykių ir žmogaus teisių norma, kuria siekiama užkirsti kelią karo nusikaltimams, genocidui, etniniam valymui bei nusikaltimams žmogiškumui.
Ši norma kildinama iš kitų tarptautinės teisės normų ir principų, daugiausiai susijusių su valstybių suverenitetu, taika bei saugumu, žmogaus teisėmis ir ginkluotais konfliktais.
Šis principas užtikrina visas galimas priemones masiniams žmogaus teisių pažeidinėjimams sustabdyti: derybas (diplomatiją), išankstinio perspėjimo mechanizmus, ekonomines sankcijas ir ginkluotos jėgos panaudojimo galimybę pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII straipsnį.
Pasak Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės ginti klausimais Ivano Šimonovičiaus, atsakomybės ginti principas remiasi remiasi trimis lygiaverčiais ramsčiais:
Kiekvienos valstybės atsakomybe ginti savo gyventojus (I ramstis); tarptautinės bendruomenės atsakomybe padėti valstybėms apginti jų gyventojus (II ramstis); ir tarptautinės bendruomenės atsakomybe ginti, kai valstybė akivaizdžiai nesugeba apsaugoti savo gyventojų (III ramstis).
Tai reiškia, kad kiekviena valstybė yra atsakinga už savo piliečių apsaugą. Tais atvejais, kai jos nesugeba apsaugoti savo gyventojų, gali įsikišti tarptautinė bendruomenė.
Tai reiškia, kad, be kita ko, kalbama apie galimybę imtis jėgos priemonių pagal JT Chartijos VII skyrių.
O jame sakoma, kad visi kariniai veiksmai, kuriais siekiama atkurti tarptautinę taiką ir saugumą, vykdomi Saugumo Tarybos sprendimu. Išimtis (51 straipsnis) yra savigyna. Šiuo atveju valstybė gali veikti savarankiškai, kol JT Saugumo Taryba imsis visų būtinų priemonių taikai atkurti.
Rusijos pradėtiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą nebuvo gautas Saugumo Tarybos leidimas.
Todėl atsakomybės ginti principas ir JT Chartijos 51 straipsnis šioje situacijoje netaikomi.
15min verdiktas: melas. pateikiama melaginga informacija, siekiant suklaidinti skaitytoją dėl tarptautinės teisės normų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
