D.Trumpo varžovas pažadėjo „atiduoti“ Ukrainos teritorijas Rusijai

Potencialus JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Vivekas Ramaswamy pareiškė, kad pergalės atveju pripažintų okupuotas Ukrainos teritorijas rusiškomis, taip pat uždarytų Ukrainai kelią į NATO.

Savo skiltyje, parašytoje leidinyje theamericanconservative.com, jis pareiškė: „Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo aiškiau darosi, kad laimėtojas yra tik vienas – Kinija. Aš vesiu Ameriką nuo moralizmo prie realizmo, darydamas priešingai, nei 1972 m. darė Nixonas: 2025 m. vyksiu į Maskvą.“

Jis žada užtikrinti „taiką“ Ukrainoje Valstijoms palankiomis sąlygomis. „Bideno administracija kvailai bando įtikinti Xi mesti Putiną. Tiesą sakant, mes turėtume priversti Putiną mesti Xi“, – pažymėjo politikas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vivekas Ramaswamy

Respublikonas sakė, kad sutiktų su Rusijos kontrole okupuotose teritorijose ir pasižadėtų blokuoti Ukrainos kandidatūrą į NATO mainais į Rusijos pasitraukimą iš karinio aljanso su Kinija.

„Nutrauksiu sankcijas ir sugrąžinsiu Rusiją į pasaulio rinką. Taip išaukštinsiu Rusiją kaip strateginę kliūtį Kinijos sumanymams Rytų Azijoje“, – pridūrė jis.

V.Ramasvamy yra amerikiečių verslininkas ir politikas, biofarmacijos įmonės įkūrėjas. Jis buvo pirmojo JAV respublikonų pretendentų į prezidento postą debatų turo nugalėtojas. Donaldas Trumpas debatuose nedalyvavo.

Anksčiau šią vasarą V.Ramasvamy sakė, kad Vašingtonas turėtų sutelkti dėmesį į konfrontaciją su Kinija ir priversti Ukrainą padaryti „didelių nuolaidų“.

Rusija nebegali kariauti taip, kaip anksčiau, ir ruošiasi „atsitraukti“. Štai kodėl buvo likviduoti „Wagner“ vadovai Jevgenijus Prigožinas ir Dmitrijus Utkinas, o teroristas Igoris Girkinas (Strelkovas) buvo sulaikytas. Tokią nuomonę interviu išsakė žmogaus teisių aktyvistas, portalo Gulagu.net įkūrėjas Vladimiras Osečkinas.

„Sistema trūkinėja per siūles. Sistema yra pavargusi. Ji negali toliau kariauti tokia apimtimi, kokia pradėjo kariauti 2022 m. pavasarį ir vasarą. Yra problemų su amunicija, yra problemų su didžiuliu skaičiumi žmonių, kurie nenori tarnauti armijoje ir arba bėga, arba prašo evakuoti juos, arba sabotuoja instrukcijas ir įsakymus vietoje. Taigi čia aš asmeniškai matau, pastebiu, kad sistema galbūt tam tikra prasme ruošiasi atsitraukti“, – sakė jis.

Kartu V.Osečkinas neteigia, kad karas Ukrainoje greitai baigsis. Tačiau jis įsitikinęs, kad jis nebegali tęstis tokiu formatu, kokiu jį iki šiol vykdė Rusija.

„Nenoriu dabar būti superoptimistas ir sakyti, kad karas gali baigtis rytoj. Tačiau akivaizdu, kad tokiu formatu, kokiu jis vyko prieš pusmetį, Rusija jo kariauti nebegali. Pakartoti kažką panašaus į tai, kad buvo Bachmute... Jie nebeturi tokio didelio skaičiaus žmonių, nebeturi tokių griežtų sistemų, kurios kasdien siųstų tūkstančius žmonių į fronto liniją, neturi ir amunicijos. O trauktis atgal, kai užnugaryje yra tokie veikėjai kaip Girkinas, Utkinas ir Prigožinas, jie irgi negali sau leisti“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį užsipuolė kaimynines šalis dėl planų apriboti grūdų importą iš jo šalies po to, kai nustos galioti Europos Sąjungos draudimas, ir pažadėjo „įnirtingai ginti savo teises“.

Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kuri nėra tiesioginė Ukrainos kaimynė, praėjusią savaitę pareiškė norinčios, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos pratęstų draudimą, kurio galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.

Jos pagrasino imtis individualių priemonių nacionaliniu mastu, jei ES nesiims veiksmų.

„Visiškai griežtai tam nepritariame, nes šis žingsnis pažeis bendrosios rinkos taisykles“, – sakė Prahoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Ši taisyklė pažeis Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą, tačiau svarbiausia, kad šis žingsnis prieštaraus solidarumo principui, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga“, – sakė jis žurnalistams.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

D.Kuleba sakė, kad jo šalis yra pasirengusi bendradarbiauti su penkiomis ES narėmis, kad būtų rastas sprendimas.

Jis taip pat paragino jas „nelaikyti grūdų eksporto klausimo savo vidaus politinių procesų įkaitu“, Lenkijai ruošiantis visuotiniams rinkimams.

„Jei jie taip elgsis, mums neliks nieko kito, kaip tik įnirtingai ginti savo ir Ukrainos ūkininkų teises“, – pridūrė D.Kuleba.

Nors ir būdama Ukrainos sąjungininkė, Lenkija ginčijasi su Kyjivu dėl grūdų importo ir šis klausimas net sukėlė diplomatinį kaimyninių šalių konfliktą.

Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Varšuva teikia pirmenybę „Lenkijos ūkininkų interesams“, ir paragino Ukrainą „įvertinti Lenkijos vaidmenį“ remiant karo draskomą šalį.

Kyjivas į tai reagavo iškviesdamas Lenkijos ambasadorių į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją.

Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos ES tapo vienu pagrindinių Ukrainos grūdų tranzito kelių ir eksporto krypčių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevyks į kitą mėnesį Indijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir vietoj savęs siųs užsienio reikalų ministrą, pirmadienį pranešė ministro pirmininko Narendros Modi biuras.

Biuras pranešė, kad N.Modi kalbėjosi su V.Putinu telefonu ir suprantąs jo sprendimą nedalyvauti rugsėjo 9–10 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime.

Į jį Kremlius siųs užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Naująjį Delį ir Maskvą ryšiai sieja dar nuo Šaltojo karo laikų, o Rusija tebėra didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Indija vengė aiškiai pasmerkti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, nors ir palaiko glaudesnius saugumo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

N.Modi ir V.Putinas taip pat kalbėjosi „abiem šalims rūpimais klausimais“, įskaitant neseniai Pietų Afrikoje pasibaigusį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame V.Putinas nusprendė kalbėti vaizdo ryšiu.

Kovą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimo neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus. Indija nėra TBT gretose.

Kremlius kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad V.Putinui išduotas orderis yra niekinis.

Rusija jau parengė prezidento Vladimiro Putino dekreto projektą, kuriuo skelbiama nauja didelio masto mobilizacijos banga. Tikėtina, kad Rusijos vadovas jį gali pasirašyti jau rugsėjo pabaigoje, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Pasak naujienų portalo ZN.UA, kuris remiasi šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose, dekreto pasirašymo data pasirinkta neatsitiktinai. Tai susiję su artėjančiais rinkimais.

„Pirma, Rusijoje jau bus viena balsavimo diena, ir neigiama rusų reakcija į dekretą neturės įtakos jų paramai „Vieningosios Rusijos“ kandidatams. Antra, tikimasi, kad tuo metu, kai dekretas bus pasirašytas, dauguma Rusijos piliečių jau bus grįžę iš švenčių ir atostogų“, – rašoma straipsnyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Pažymima, kad šiuo dekretu ne tik bus paskelbta plataus masto mobilizacija Rusijoje, bet ir pasiūlyta rusams, kuriems taikoma mobilizacija ir kurie yra užsienyje, grįžti į šalį per savaitę nuo V.Putino dokumento pasirašymo. Jie turės vienerius metus likti tarnyboje Rusijos kariuomenėje.

Praeitų metų rugsėjo 21 d. Rusijos vadovas pasirašė dekretą, kuriuo paskelbta dalinė mobilizacija Rusijoje. Iš viso planuota mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Tuo metu rusai skubėjo masiškai išvykti į kitas šalis.

Maždaug po mėnesio Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad mobilizacija baigta, tačiau mobilizacijos veiksmai Rusijoje nesustojo. 

Ukrainos žvalgybos bendruomenė taip pat ne kartą išsakė savo prognozes dėl naują mobilizacijos bangos Rusijoje. Visų pirma, Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad Rusija gali mobilizuoti dar 450 tūkst. žmonių. Jis taip pat pabrėžė, kad visus šiuos mėnesius vyko paslėpta mobilizacija, per kurią kas mėnesį buvo pašaukta po 20 tūkst. rusų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Leidinys „The Economist“ atkreipė dėmesį į praeitą savaitę Ukrainos įgyvendintą operaciją, kurios metu buvo smogta Solcų aerodromui Novgorodo srityje ir Šaikovkos kariniam oro uostui Kalugos srityje.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, manyta, jog aerodromai buvo atakuoti iš Rusijos teritorijos paleistais kvardrokopteriais. 

Nuotr. iš „Ukraine Weapons Tracker“/Degantis rusų bombonešis

Žurnalistai taip pat sužinojo, kad dėl šių atakų buvo visiškai sunaikinti du Tu-22M3 lėktuvai ir dar du buvo apgadinti. Verta pažymėti, kad rusų aviacinės įrangos nuostoliai nuo invazijos pradžios iki rugpjūčio 28 d. yra labai dideli: Ukrainos gynėjai sunaikino net 315 rusų orlaivių.

Nors smūgiai taip giliai į Rusijos teritoriją iš Ukrainos atrodo beveik neįgyvendinami, naujas Ukrainos tolimojo nuotolio dronas „Morok“ tikrai galėjo pataikyti į strateginį bombonešį Tu-22M3 Rusijos Novgorodo regione.

Šis orlaivis yra vienas iš perspektyviausių Ukrainoje gaminamų dronų-kamikadzių projektų.

Leidinio žurnalistas kalbėjosi su dronų programos koordinatoriumi Ukrainos karinėje žvalgyboje, šaukiniu „Detektyvas“.

„Mes reaguojame į savo brigadų prašymus. Jos mums sako, kad žino, kur laikomi rusiški ginklai, bet negali į juos pataikyti, ir prašo mūsų pagalbos“, – dėstė šaltinis.

Kariškis pridūrė, kad pastaruoju metu daugiausia dėmesio jie skyrė Rusijos aerodromams, esantiems palyginti netoli Ukrainos sienų.

„Tai „galėjo“ apimti ir neseniai suduotą smūgį strateginiam bombonešiui Tu-22M, bazuojamam netoli Novgorodo, – pridūrė jis mirktelėjęs“, – rašoma straipsnyje.

Anksčiau tapo žinoma, kad dronas „Morok“ gali įveikti iki 800 km nuotolį ir gabenti 40 kg krovinį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketina artimiausiu laiku apsilankyti Rusijoje, kur vyks derybos su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo, pirmadienį sakė jo partijos atstovas spaudai.

Susitikimas įvyks Rusijos Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje, žurnalistams sakė R.T.Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas ir pridūrė, kad Turkija tikisi, jog derybose pavyks išvengti gresiančios maisto krizės.

„AP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Ukrainos kariai irgi kalba apie nuovargį fronte – daugelis jų be pertraukos kariauja jau beveik pusantrų metų. Kariai pripažįsta, kad labiau jaučia moralinį nei fizinį nuovargį. Estų leidinys „Postimees“ bendravo su keliais Ukrainos kariais, kurie išsibarstę daugiau nei 800 kilometrų ilgio fronte, kur vyksta aktyvios operacijos.

„Moralinis nuovargis didesnis“, – sako 38 metų Jurijus, Ukrainos 3-iosios tankų brigados 152 mm mobiliojo pabūklo mechanikas.

„Sunku be šeimos. Tai yra pagrindinis dalykas“, – priduria jis.

Jurijaus šeima gyvena Vakarų Ukrainoje. Jis sako, kad labai sunku skaityti naujienas, kai orkai raketomis šaudo į miestus, kuriuose gyvena ukrainiečių šeimos.

Orkais Ukrainos kariuomenė vadina Rusijos armijos karius.

„Netikiu niekuo, kas sako, kad nėra pavargęs“, – sako 32-jų metų 128-osios teritorinės gynybos brigados karys Jenotas.

Jo brigada Zaporižios fronte kovoja nuo praėjusių metų kovo pabaigos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jaanus Piirsalu/„Postimees“ nuotr./Volodymyras

Trijų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pilotų žūtį per penktadienį įvykusią lėktuvo katastrofą Žytomyro srityje lėmė orlaivių susidūrimas per apsisukimo manevrą, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos valstybinio tyrimų biuro komunikacijos atstovė Tatjana Sapian.

„Dabar, remiantis preliminariai nustatytomis aplinkybėmis, avariją sukėlė dviejų orlaivių susidūrimas atliekant apsisukimo manevrą. Tai yra svarbu. Būtent tai šį rytą gavome iš tyrėjų“, – pažymėjo ji.

Pasak T.Sapian, platesniame tyrime dalyvaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ir Karinių oro pajėgų vadovybės ekspertai.

„Kalbant apie galimas versijas. Preliminari kvalifikacija – skrydžio taisyklių pažeidimas arba pasiruošimas joms. Tai iš tiesų yra Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Tačiau tyrimo metu bus svarstomos ir tokios versijos kaip techninis orlaivio gedimas, piloto klaida, o trečioji versija – pažeidimas organizuojant skrydžius“, – tvirtino Valstybinio tyrimų biuro atstovė spaudai.

T.Sapian informavo, jog bus vykdomos teismo medicinos ekspertizės ir išsami teismo asviacijos technikos ekspertizė.

„Tikimės, kad šie tyrimai padės tyrimo dalyviams suprasti, kaip tai įvyko“, – sakė ji. 

Penktadienį danguje virš Žytomyro srities susidūrus dviem lėktuvams L-39, žuvo trys Ukrainos pilotai.

Vėliau, atskleidus aukų pavardes, paaiškėjo, kad visi jie buvo patyrę pilotai. Majoras Viačeslavas Minka iki karo pradžios buvo skraidęs daugiau kaip 200 valandų, majoras Serhijus Prokazinas aviacijai buvo atidavęs 24 savo gyvenimo metus, o kapitonas Andrijus Pliščykovas, šaukiniu "Juice“, buvo žinomas dėl itin sudėtingų kovinių užduočių vykdymo. 

Bylą tiria Valstybinis tyrimų biuras.  Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, nustatyta, kad per kovinę užduotį susidūrė du lėktuvai L-39. Vieną orlaivį pilotavo vienas pilotas, majoras V.Minka, o kitą – majoras S.Prokazinas kartu su „Juice“.

Plačiau apie katastrofą skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Pilščykovas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad tikisi, jog Ukraina iš Jungtinių Valstijų sulauks saugumo garantijų, panašių į tas, kuriomis naudojasi Izraelis, pranešė žiniasklaidos grupė CNN, cituojanti ukrainiečių žiniasklaidą.

Pasak Ukrainos vadovo, saugumo garantijos apima ir skydą, ir kardą, jos Ukrainai bus suteiktos stojant į NATO, tačiau taip pat bus sustiprintos dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tikriausiai su Jungtinėmis Valstijomis turėsime panašų modelį, kokį turi Izraelis, kai turime ginklų, technologijų, mokymų, finansų ir pan. Kažkas panašaus į Izraelio, tačiau mes turime kitą priešą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Toks susitarimas nepriklausytų nuo to, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose, pridūrė šalies vadovas, nes jį patvirtintų Kongresas.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis nuo pat Izraelio valstybės įkūrimo pasirašė daugybę saugumo susitarimų, o JAV garantuoja Izraeliui vadinamąjį kokybinį karinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono pajėgomis.

Pirmadienį ryte Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar oficialiai paskelbė, kad Ukrainos gynėjai išvadavo Robotynės gyvenvietę Zaporižios srityje.

Žiniasklaidos grupės „Sky News“ gynybos ir saugumo analitikas profesorius Michaelas Clarke'as paaiškino, kad kaimas yra aukštumoje, palei kalnagūbrį, besidriekiantį iš šiaurės į pietus.

„Iš Robotynės, kurią rusai buvo gana stipriai įtvirtinę, matyti likusi lygumos dalis, o taip galima matyti 8 km iki Tokmako, esančio į pietus nuo Robotynės“, – teigė ekspertas. 

Tokmakas yra kitas svarbus taikinys, ir tai bus „didelis mūšis“, į kurį reikia atkreipti dėmesį. 

Pasak M.Clarke'o, pastarąsias šešias savaites ukrainiečiams „buvo labai sunku“, bet dabar jie pradeda veržtis į pietus Novoprokopivkos link. 

Ukrainos kariai Zaporižioje/47rs230822b308

Jis teigė, kad tai bus „šiandienos mūšis“, o iš ten Ukrainos pajėgos tikisi užimti į pietryčius esančią Očeretuvatę. Svarbu pažymėti, jog kelias iš Novoprokopivkos yra kelias 0408, vedantis į Tokmaką, kuris yra „tikrai svarbus“, pabrėžė ekspertas.

„Tai reiškia, kad rusai bandys gana greitai atsitraukti į patį Tokmaką – tai bus kitas didelis mūšis Tokmake“, – sakė jis.

„Jei ukrainiečiams pasiseks, jie galės judėti toliau, bet jei jie įstrigs Tokmake dviem ar trims savaitėms, tuomet gali būti kitaip“, – svarstė ekspertas.

Ukrainai prireikė maždaug 10 dienų, kad išlaisvintų Robotynę,  M.Clarke'as mano, kad Novoprokopivkai išlaisvinti gali prireikti vos poros dienų. 

„Ukrainiečiai dabar juda greičiau. Iki šiol jie judėjo lėtai, nes turi nulipti, išlipti iš transporto priemonių, užimti griovį po griovio, naudodami granatas, raketas ir pan.“, – aiškino karo ekspertas.

„Rusai surengė kontrataką ir, atrodo, kad pademonstravo viską – panašu, jog jie neturi daug rezervų“, – mano jis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad antrojo Ukrainos laivo praplaukimas laikinuoju Juodosios jūros koridoriumi neturi nieko bendra su galimybėmis atnaujinti grūdų sandorį, kuriame dalyvauja Rusija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Sekmadienį Kyjivas pranešė, kad laikinuoju „humanitariniu“ Juodosios jūros koridoriumi iš Ukrainos Odesos uosto išplaukė plieno gaminius į Afriką gabenantis laivas – tai jau antrasis laivas nuo tada, kai Rusija praėjusį mėnesį pasitraukė iš Jungtinių Tautų sudaryto susitarimo, pagal kurį buvo galima saugiai eksportuoti grūdus.

Per tradicinę trumpą spaudos konferenciją Kremliuje D.Peskovas dar kartą patvirtino Maskvos poziciją, kad susitarimo dėl grūdų atgaivinimas priklausys nuo to, ar Vakarai įvykdys pažadus dėl pačios Rusijos grūdų ir trąšų eksporto.

„Grūdų sandorio atnaujinimo perspektyvos priklauso nuo to, ar bus realiai, ne tik žodžiais, įgyvendinti Rusijos pusei duoti pažadai, t.y. įgyvendinta su Rusija susijusi sandorio dalis“, – dėstė Kremliaus atstovas spaudai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijos grūdų ir trąšų eksportui netaikomos sankcijos, kurias Vakarai įvedė Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje. Tačiau Rusija teigia, kad mokėjimų, logistikos ir draudimo apribojimai tebėra kliūtis krovinių gabenimui.

Anksčiau šį mėnesį Kyjivas paskelbė apie „humanitarinį koridorių“ Juodojoje jūroje, kad išlaisvintų krovininius laivus, kurie įstrigo jo uostuose nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į Ukrainą.

„Tas (laikinasis koridorius) yra visiškai kitoks klausimas (nei susitarimas dėl grūdų), ir mūsų gynybos ministerija tai stebi“, – pažymėjo D.Peskovas.

Rusija, leidusi, kad grūdų sandoris nustotų galioti, surengė keletą raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių Ukrainos uostams. Kyjivas į tai atsakė jūrų dronų atakomis prieš Rusijos karo laivus netoli vieno iš svarbiausių Rusijos uostų ir Rusijos tanklaivį netoli Krymo.

Ukraina ir Rusija yra pagrindinės grūdų eksportuotojos. Per metus, kai galiojo Juodosios jūros susitarimas, buvo eksportuota beveik 33 mln. tonų Ukrainos grūdų.

Baltijos šalys ir Lenkija pirmadienį paragino Baltarusiją išsiųsti iš šalies Rusijos samdinių grupę „Wagner“, pranešė lenkų vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

„Mes paprašėme (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro) Lukašenkos režimo nedelsiant išsiųsti „Wagner“ grupę iš Baltarusijos“, – sakė M.Kaminskis po susitikimo su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Tuo metu Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau pirmadienį pranešė, jog be šį mėnesį uždarytų dviejų punktų Baltarusija planuojama uždaryti dar du.

„Vidaus reikalų ministerija siūlys uždaryti dar du punktus. Tai yra Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus“, – žurnalistams po susitikimo Varšuvoje pirmadienį sakė ministrė.

A.Bilotaitė Varšuvoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis tariasi dėl valstybių sienų su Baltarusija apsaugos.

Anot ministrės, sprendimas uždaryti dar du punktus priimtas siekiant nukreipti pajėgumus bei mažinti per sieną gabenamos kontrabandos mastą.

Anksčiau šį mėnesį Lietuvai uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio su Baltarusija kontrolės punktus, ministrė sakė, kad Baltijos šalys ir Lenkija derinasi dėl „regioninio sprendimo“ visiškai uždaryti sieną su kaimynine autoritarine šalimi.

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario taiko bevizį režimą. Minsko duomenimis, Baltarusijoje nuo tada iš viso fiksuota per 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį vykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

Regiono šalyse nerimas dėl saugumo padėties pastaruoju metu išaugo į Baltarusiją atsikrausčius „Wagner“ samdinių grupei.

Apie planus uždaryti dar du pasienio punktus su Baltarusija skaitykite ČIA.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Blokuojamas Šumsko pasienio kontrolės punktas

Kariniai žvalgai atliko papildomą žvalgybą ir, pasipriešinimo judėjimo dėka, okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje efektyviai sunaikino nemažai Rusijos pajėgų objektų, atskleidė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Ukrainos nepriklausomybės dienos proga, rugpjūčio 24 d., Zaporižios srities Vasiljevo rajono Kamiankos-Dniprovskos mieste apie 6 val. ryto pro okupacinės karinės-civilinės administracijos vadovo pavaduotojo Oleksandro Reimerio buto langą įskrido Ukrainos dronas-kamikadzė. Sužeistas pareigūnas atsidūrė ligoninėje.

Dieną prieš tai, Ukrainos valstybinės vėliavos dienos proga, Rusijos saugumo tarnybos skyriaus būstinėje Enerhodare, Zaporižios srityje, vyko renginys okupacinių pajėgų darbuotojams.

Apie 19 val., kai okupantų koncentracija buvo didžiausia, būstinėje nugriaudėjo galingas sprogimas. Prasidėjus evakuacijai, dar vienas smūgis buvo suduotas šalia pastato esančiai automobilių stovėjimo aikštelei. Per sprogimą žuvo dalis personalo ir buvo stipriai apgadinti ten stovėję automobiliai.

Į įvykio vietą atvyko trys ugniagesių komandos ir greitosios pagalbos automobiliai. Žuvusių rusų kūnai keliais kariniais sunkvežimiais „Ural“ buvo išvežti Melitopolio kryptimi.

Rugpjūčio 23 d. Melitopolio meras tremtyje Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Zaporižios srities Tokmako rajone įvyko trys galingi sprogimai. Po jų kilo didžiulis gaisras.

Kryme atostogaujantiems rusų turistams daugiau nei devynerius metus nereikėjo daug galvoti apie tai, kad jų šalis kariauja su Ukraina ar kad jų gultas stovi okupuotoje teritorijoje, rašo CNN. Tačiau vykstant Kyjivo kontrpuolimui pietinis Ukrainos pusiasalis nebėra saugus prieglobstis, prie kurio rusų poilsiautojai buvo pripratę nuo 2014 m., kai Maskva jį aneksavo.

Pastarosiomis savaitėmis Krymas patyrė virtinę atakų, įskaitant Ukrainos specialiųjų pajėgų reidą jūroje ketvirtadienį ir keletą dronų atakų penktadienį. Pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo smogta tiltams, jungiantiems Krymą su Rusija ir Rusijos kontroliuojamomis pietinėmis Ukrainos teritorijomis.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Jalta, Krymas

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per naktinį rusų smūgį Ukrainai žuvo trys žmonės, o ketvirtasis asmuo žuvo per apšaudymą pirmadienį ryte.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko tvirtino, kad trys per naktį žuvę žmonės buvo pramoninio objekto – aliejaus spaudyklos -, kuriam buvo smogta centrinėje Poltavos srityje, darbininkai.

Jo teigimu, tebeieškoma viena dingusio asmens. Tvirtinama, jog penki asmenys patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Visi nukentėjusieji – aliejaus spaudyklos darbuotojai.

Ministras pridūrė, kad po apšaudymo kilęs gaisras jau likviduotas.

Andrijus Jermakas/ „Telegram“/Rusijos ataka Poltavos srityje

Tuo tarpu Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad pirmadienį apie 10 val. 40 min. per apšaudymą Sadovės kaime žuvo 63 metų moteris.

Ukrainos karinės pajėgos taip pat pranešė, kad per rusų raketų ataką nukentėjo Kryvyj Riho regionas centrinėje Ukrainoje.

Vietos valdžios institucijų teigimu, apgadinti keli privatūs namai, tačiau apie nukentėjusiuosius pranešta nebuvo.

Rusiją analizuojančių analitikų ir žurnalistų nuomone, privačios „Wagner“ kariuomenės vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis yra signalas elitui, kad menkiausias nelojalumo ženklas bus nepriimtinas, o kovotojų grupė dabartiniu pavidalu išnyks, nes tikrai suasmenintoje struktūroje negali pakeisti lyderio.

Jau niekas neabejoja, kad J.Prigožino karjera baigėsi rugpjūčio 23 d. vakare. Sovietmečiu teistas Sankt Peterburgo verslininkas, vėliau sėkmingo restoranų verslo savininkas, žiniasklaidos imperijos – tiksliau, trolių fabriko – vadovas ir galiausiai „Wagner“ privačios kariuomenės vadovas, kuris didžiavosi sėkme Ukrainos fronte, arba žuvo sprogus privačiam lėktuvui, arba inscenizavo savo mirtį susitaręs su Kremliaus mafija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į žinią apie J.Prigožino mirtį sureagavo tik praėjus dienai po įvykio. Jis pavadino „Wagner“ privačios armijos vadovą sudėtingo likimo žmogumi ir pareiškė užuojautą per lėktuvo katastrofą su J.Prigožinu žuvusiųjų šeimoms.

Šiek tiek senamadiška pernelyg ilgai soste sėdėjusio diktatoriaus ironija stiprina įsitikinimą, kad būtent jis organizavo avariją, dėl kurios lėktuvo „Embraer-600“ nuolaužos nukrito Tverės srities šiaurės vakaruose.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Rusijoje gimęs Švedijos pilietis kaltinamas beveik dešimtmetį rinkęs informaciją Rusijos karinės žvalgybos tarnybai, pranešė naujienų agentūra "Associated Press“.

Švedijos prokuratūra pranešė, kad 60 metų Sergejus Skvorcovas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio valstybę“.

S.Skvorcovas su žmona buvo suimtas lapkričio mėn. per prieš surengdamas operaciją Nakoje, netoli Stokholmo.

Pasak jo gynėjos advokatės Ulrikos Borg, nuo pat sulaikymo vyras yra suimtas ir neigia bet kokius neteisėtus veiksmus. Jo žmona buvo paleista nepateikus kaltinimų po Švedijos saugumo agentūros atlikto tyrimo.

Remiantis kaltinamuoju aktu, su kuriuo susipažino "Associated Press“, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki praeitų metų lapkričio 22 d. S.Skvorcovas „slaptai ir (arba) naudodamasis nesąžiningomis priemonėmis vykdė veiklą Rusijos valstybės naudai, siekdamas gauti informacijos apie sąlygas, kurių atskleidimas užsienio valstybei galėtų kelti pavojų Švedijos saugumui“.

Prokurorų teigimu, jis naudojosi savo importo ir eksporto verslu, kad neteisėtai gautų technologijų ir perduotų jas Rusijos karinės žvalgybos tarnybai.

„Jo veiksmai toliau apėmė duomenų apie įvairius objektus, kurių Rusijos valstybė ir ginkluotosios pajėgos – dėl eksporto taisyklių ir sankcijų – negalėjo įsigyti atviroje rinkoje, gavimą informacijos pavidalu ir jų įsigijimą.“

Švedijos transliuotojas SVT teigė, kad S.Skvorcovas 25 metus gyveno Švedijoje ir 2012 m. gavo Švedijos pilietybę. Pranešta, kad teismo procesas prasidės rugsėjo 4 d.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas generolas majoras Vadimas Skibickis komentare naujienų agentūrai „RBC-Ukraina“ pažymėjo, kad po paskutinių rusų atakų bepiločiais orlaiviais „Shahed“ juose buvo aptikta elementų, kurie rodo, jog galutinis dronų surinkimo etapas vyksta jau Rusijoje.

„Tai visų pirma rodo išaugęs rusiškų dalių skaičius bepiločiuose orlaiviuose. Be to, turime informacijos apie agresoriaus planus didinti „Shahed“ gamybą Rusijoje“, – teigė V.Skibitskis.

Jis taip pat priminė, kad per vieną iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso parodų buvo teigiama, jog Maskva iki 2030 m. nori sukurti apie 60 įvairių modifikacijų bepiločių orlaivių. Antroje 2023 m. pusėje rusai nori pagaminti 1 300 vienetų bepiločių orlaivių „Geranium-2“, arba „Shahed“. Jie planuoja naudoti tiek užsienio, tiek vietinės gamybos komponentus.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Tačiau, Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusija šiuo metu nepajėgi pagaminti tokio skaičiaus bepiločių orlaivių. Duomenys apie Rusijos pajėgų gamybinius pajėgumus ir komponentų tiekimo būdus renkami.

Praėjusiais metais Rusija iš Irano įsigijo atakos bepiločių orlaivių, skirtų teroristiniams išpuoliams Ukrainos miestuose rengti. 2022 m. lapkritį Teheranas pripažino, kad Maskva gavo šiuos dronus. 

Tuomet Iranas ir Rusija pasirašė susitarimą atidaryti šių bepiločių orlaivių gamybos gamyklą Alabugoje, Tatarstano specialiojoje ekonominėje zonoje. Jungtinių Valstijų žvalgybos duomenimis, gamykla Maskvai tieks daugiau bepiločių orlaivių nei tiekė Iranas.

Dar liepos mėn. pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pareiškė, kad rusai atakoms pradėjo naudoti savo bepiločius orlaivius kamikadzes.

Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė Ukrainos sparnuotąją raketą virš Juodosios jūros netoli Krymo, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Anksčiau pirmadienį paskelbta apie du numuštus ukrainiečių dronus virš Krymo pusiasalio.

Rusija 2014 m. aneksavo Juodosios jūros pusiasalį iš Ukrainos.

Ukrainos gynėjai viename iš fronto sektorių sunaikino Rusijos įrangos ir karinės technikos už šimtus milijonų dolerių. Pasak Pietų gynybos pajėgų spaudos tarnybos, Ukrainos kariuomenė likvidavo 34 okupantus, sunaikino jų tanką, tris patrankas, minosvaidį, automobilį ir tris lauko aprūpinimo punktus.

Jiems taip pat pavyko sunaikinti ne vieną svarbios rusų technikos vienetą: suniokota elektroninės kovos stotys „Leer-2“ ir „Stryž“ – mobilus kompleksas, kurį rusai naudojo apsaugai nuo bepiločių orlaivių smūgių. „Stryž“ aptinka bepiločius orlaivius, perduoda oro pavojaus signalus į valdymo ir signalizacijos pultą ir blokuoja bepiločių orlaivių valdymo ir navigacijos kanalus. 

Pranešta, jog taip pat sunaikintos dvi vaizdo stebėjimo sistemos „Murom-P“, kurias ukrainiečiai vadina „Mordoro akimis“, ir suniokota radiolokacinė stotis „PREDEL-E“. Spaudos tarnybos duomenimis, vien komplekso „PREDEL-E“ sąmatinė vertė siekia 200 mln. dolerių.

Skaičiuojama, kad nuo iki dienos nuo visiškos invazijos pradžios, Rusijos pusė iš viso patyrė 261 310 gyvosios jėgos nuostolių. Anksčiau pranešta, kad per praėjusią parą Ukrainos gynėjai likvidavo 490 rusų karių.

„Zuma press“/„Scanpix“/Kyjive demonstruojami sunaikinti Rusijos tankai

Pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino klaida karo Ukrainoje kontekste yra ta, kad jis atitrūkęs nuo tikrovės. O tai – strateginis Rusijos Federacijos praradimas, interviu metu naujienų portalui „Krym.Realii“ teigė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

“...Jis (Vladimiras Putinas – red.) buvo atitrūkęs nuo tikrovės – tai jo pagrindinė klaida. Ne klaidinguose skaičiavimuose, o atitrūkime nuo realybės“, – pažymėjo žvalgybos vadovas.

K.Budanovas pridūrė, kad dėl pradėtos plataus masto invazijos Rusija susidūrė su daugybe rimtų problemų, įskaitant tapimą diplomatine tremtine.

„Scanpix“/AP nuotr./Kyrylo Budanovas

Į atsargą išėjęs Jungtinių Valstijų kariuomenės generolas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Davidas Petraeusas anksčiau pareiškė, kad Rusijos visavertį karą prieš Ukrainą galėjo lemti neadekvati Vakarų šalių reakcija į „raudonųjų linijų“ peržengimą, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.

Jo nuomone, V.Putinas galėjo manyti, kad Jungtinės Valstijos ir NATO valstybės narės nereaguos į Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau labai klydo.

Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos pirmadienį numušė du ukrainiečių dronus virš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, pirmadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos paskirtas regiono vadovas Sergejus Aksionovas.

Jo teigimu, vienas dronas buvo numuštas Juodosios jūros pusiasalio, kurį Maskva 2014 m. aneksavo iš Ukrainos, šiaurinėje dalyje, o kitas – vakaruose.

Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad pirmadienį apie 10 val. 30 min. buvo numušti du Ukrainos dronai, bet nepatikslino, kur tai įvyko.

Ukraina pastarosiomis dienomis surengė nemažai dronų atakų prieš Rusijos sostinę ir kitus regionus, Kyjivui anksčiau šią vasarą pažadėjus, jo žodžiais, sugrąžinti karą į Rusiją.

2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas Kyjivo taikiniu buvo viso karo metu, tačiau pastarosiomis savaitėmis atakos tapo intensyvesnės ir dažnesnės.

Liepą per Ukrainos dronų atakas Kryme buvo susprogdintas šaudmenų sandėlis ir apgadintas strateginę bei simbolinę reikšmes turintis tiltas, jungiantis Rusiją su pusiasaliu.

Ketvirtadienį skelbta, kad Ukrainos žvalgybos padaliniai, vykdydami specialią operaciją, buvo išsilaipinę Rusijos okupuotame Kryme.

Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad planuoja Krymą susigrąžinti.

Iki metų pabaigos 10 tūkst. Ukrainos karių turėtų baigti programinius mokymus Vokietijoje, pagal kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos aprūpinamos tankais, artilerija ir oro gynybos sistemomis. Tačiau įtakingas britų leidinys „Financial Times“ pažymėjo, kad mokymų procesą stabdo daugybė problemų, o viena iš pagrindinių – kompetentingų vertėjų trūkumas.

„Didelė problema yra kariniame ar techniniame kontekste vartojamų žodžių vertimas... Žodžių, kurių niekas nevartoja kasdieniame gyvenime“, – leidiniui tvirtino olandų brigados generolas Martinas Bonnas.

Nors Europos instruktoriai giria ukrainiečių naujokų „didelę motyvaciją“, tačiau jie taip pat atkreipė dėmesį į kitą problemą – didelius į mokymus atvykusių karių amžiaus ir gebėjimų skirtumus. Pavyzdžiui, vienam Vokietijoje atsidūrusiam savanoriui buvo 71 metai. „Financial Times“ tai aiškino tuo, kad Ukrainos vadai fronto linijoje dažnai nenori išsiųsti geriausių savo vyrų iš mūšio lauko.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės pratybos

Vokietija nėra vienintelė šalis, kuri susidūrė su vertimo problemomis mokymo programų metu. Panaši problema iškilo Danijoje per ukrainiečiams organizuotus mokymus valdyti F-16 naikintuvus. Danijos kariuomenė pareiškė, kad mokymai užtruko dėl saugumo tarnybos atliekamo pilotų saugumo patikrinimo. Pasak pareigūnų, papildomos vėlavimo priežastys buvo kalbų mokėjimas ir sveikatos patikrinimai.

Europos vadai palaiko glaudžius ryšius su kolegomis iš Ukrainos ir stengiasi greitai reaguoti į atsiliepimus ir besikeičiančius reikalavimus. Tačiau vakarietiški mokymai dažnai sunkiai atitinka abiejų šalių lūkesčius.

„Kyjivas siekia didinti bendrąjį karinį rengimą, kuris apima pratybas, kuriose naudojami tankai, šarvuočiai, artilerija, pėstininkai ir dronai, kad būtų tiksliau atkartojamos sąlygos mūšio lauke, tačiau tokios pratybos gali būti rizikingos. Vakarų šalys, suprantama, netoleruoja nelaimingų atsitikimų, tačiau jų požiūris „nelabai dera su reikalavimais mokiniams“, – pažymima leidinyje.

Anksčiau pranešta, kad Jungtinės Valstijos pagal NATO standartus apmoko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius naudotis nauja įranga ir taktinių įmantrybių. Tokie mokymai vyksta Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje taip pat apmokyta apie 900 jūrų pėstininkų.

Prancūzija neseniai paskelbė konkursą dėl paramos Ukrainos kariuomenės mokymams, planuodama į šią misiją įtraukti privačias bendroves, pirmiausia tas, kurias įkūrė arba kurioms vadovauja buvę Prancūzijos kariškiai.

Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar vieną kvadratinį kilometrą Bachmuto sektoriuje, pirmadienį tiesioginės transliacijos metu Kariniame žiniasklaidos centre pažymėjo Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

„Mes žengiame į priekį pietiniame Bachmuto flange ir praėjusią savaitę ten buvo išvaduotas dar vienas kvadratinis kilometras“, – sakė ji.

Viceministrė pridūrė, kad iš viso šiame rajone išlaisvinti 44 kvadratiniai kilometrai teritorijos.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis atkreipdė dėmesį, kad rytiniame sektoriuje Rusijos kariai pergrupuoja savo pajėgas ir priemones, kad padidintų savo kovinius pajėgumus ir atnaujintų aktyvias puolamąsias operacijas. Jis pabrėžė, kad buvo priimti visi būtini sprendimai ir imtasi priemonių ukrainiečių gynybai stiprinti ir Rusijos atakoms atremti.

Tuo tarpu Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko pažymėjo, kad Bachmutas turi visas galimybes artimiausiu metu atsidurti Ukrainos gynybos pajėgų operatyviniame kordone.

„Anksčiau O.Syrskis sakė, kad Bachmutas tampa rusų pelių spąstais. Buvo daug skeptikų. Tačiau, kaip matome dabar, Bachmutas, apskritai, turi visas galimybes artimiausiu metu atsidurti operatyviniame kordone“, – teigė I.Tymočko.

Jungtinės Valstijos įvertino karo Ukrainoje tęsimosi kitais metais ir galbūt vėlesniais metais tikimybę ir, atsižvelgdamos į tai, pradėjo svarstyti galimybę tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis ilgesnio nuotolio raketinei artilerijai, analitiniame straipsnyje pažymėjo amerikiečių leidinys „The Washington Post“.

„Vertindami karo tęsimo kitais metais ir galbūt vėlesniais metais tikimybę, J.Bideno administracijos pareigūnai svarsto keletą naujų svarbių būdų, kaip padidinti Vakarų paramą. Pavyzdžiui, Vašingtone didėja parama aprūpinimui kasetiniais šaudmenimis, skirtais raketinei artilerijai, kurie gali smogti giliau nei artilerijos versijos, kurias Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai praėjusį mėnesį“, – rašoma straipsnyje.

Be to, pažymima, kad Jungtinės Valstijos taip pat uoliai dirba planuodamos Ukrainos „ateities pajėgas“, skirtas Rusijos agresijai atremti.

„Po kelių mėnesių atvyksiantys F-16 pilotai bus to dalis, tačiau JAV pareigūnai kartu su sąjungininkais rengia daug kitų ginklų sistemų ir mokymų“, – pažymima leidinyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kasetinės bombos

Ukraina iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos jau sulaukė pirmųjų ilgojo nuotolio raketų, o jos rėmėjai ir toliau pasisako už ATACMS raketų perdavimą kariaujančiai šaliai, nes šios galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos užnugaryje. Tačiau Pentagonas ir toliau tam priešinasi, daugiausia dėl to, kad pareigūnai baiminasi, jog JAV neturi pakankamai ATACMS, kad galėtų tiekti jas Ukrainai, nesumažindamos savo pasirengimo bet kokiam būsimam konfliktui su Kinija.

Anksčiau pranešta, kad liepos pradžioje Pentagonas paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį pirmą kartą buvo įtraukta kasetinė amunicija. Jau liepos 20 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo ją naudoti mūšio lauke ir, kaip pažymėjo Vakarų žiniasklaida, kasetiniai šaudmenys „suteikė naują impulsą Ukrainos kontrpuolimui“.

Tuo pat metu Ukraina siekia, kad JAV jai tiektų nevaldomų kasetinių šaudmenų M26 DCIPM, skirtų daugkartinio paleidimo raketų sistemoms HIMARS ir M270 MLRS. Tai dar pažangesnė versija nei šiuo metu Ukrainos gaunamų kasetinių šaudmenų tipas.

Pasak buvusio JAV kariuomenės karininko ir buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado patarėjo Dano Rice'o, tolimojo nuotolio raketos, apginkluotos kasetiniais šaudmenimis, yra raktas įveikti ešeloninę Rusijos gynybą.

Specialiųjų operacijų pajėgos kartu su kitais gynybos pajėgų daliniais atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-osios pakrančių apsaugos brigados objektus, paskelbė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnybos duomenimis, per išpuolį buvo panaudoti keli atakos bepiločiai orlaiviai, kurie smogė į rusų padalinio buvimo vietą Perevalne, Krymo pusiasalyje. Pažymėta, kad dėl smūgių yra sužeistųjų, žuvusiųjų bei padaryta nuostolių.

„Operacija „Top Gun!“ buvo sudėtinga dėl tam tikrų vietovės ypatumų. Tačiau dronai sėkmingai įveikė maršrutą ir pasiekė taikinius“, – teigiama spaudos tarnybos pranešime.

Liepos pabaigoje Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prognozavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus bus pusiasalyje. Pastaruoju metu padėtis Kryme darosi vis labiau įtempta.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas praeitą savaitę pažymėjo, kad Ukraina susigrąžins Krymą karinėmis priemonėmis, nes kitų galimybių nėra.

Be to, O.Danilovas atkreipė dėmesį, kad, kai Ukraina pradės karinį Krymo išlaisvinimą, visi tai pamatys ir supras.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos vėliava

Šiuo metu Rusija turi apie 585 raketas, kurios gali būti paleidžiamos daugiau nei 500 kilometrų atstumu ir kurias jos pajėgos dažniausiai naudoja atakuodamos Ukrainą, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos viršininko pavaduotojas generolas majoras Vadimas Skibickis.

Pasak jo, tai yra apie 270 vienetų balistinių ir sparnuotųjų raketų „Iskander“, apie 75 „Kinžal“, apie 140 „Kalibr“ ir apie 100 raketų X-101, X-555 ir X-55 su kovinėmis galvutėmis. Be to, sandėliuose Rusija dar gali turėti sandėlyje apie 150 senų X-22 raketų.

Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ nuotr./Raketų atakos Odesoje pasekmės

V.Skibickis taip pat pažymėjo, kad nuo pavasario pradžios Rusijai pavyko ne tik sukaupti raketų, bet ir padidinti jų gamybą, o nuo šių metų vasaros vidurio rusai jau spėjo pagaminti daug kartų daugiau raketinės ginkluotės nei prieškario laikotarpiu. Teigiama, kad rugpjūtį rusai užsimojo pagaminti 118 raketų „Kinžal“, „Iskander-M“, „Iskander-K“, „Kalibr“, X-101 ir modifikuotų X-22 (X-32).

Pasak jo, turimos gamybos apimtys vis dar neleidžia rusams išlaikyti tokio pat atakų intensyvumo kaip gegužę ir kelis mėnesius iš eilės pagaminti po 200 raketų.

„Dėl ribotų tam tikrų tipų raketų atsargų ir gamybos priešas buvo priverstas pakoreguoti apšaudymo taktiką, įskaitant skirtingų klasių raketų kaitaliojimą, kruopštesnę taikinių atranką ir daug atidesnį raketų ir nepilotuojamų orlaivių skrydžio maršrutų nustatymą siekiant apeiti mūsų oro gynybos sistemą“, – rašoma straipsnyje.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) pažymėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino legitimumas Rusijos viduje laikosi ant elito tikėjimo, kad jis „dar nepralaimėjo karo“.

„Kremlius supranta neišvengiamybę: kuo daugiau Rusija praras okupuotų teritorijų, tuo sparčiau mažės parama režimui. Jevgenijaus Prigožino nužudymas ir pasirengimas naujai mobilizacijai, siekiant pastiprinti frontą, yra laiko taupymo priemonė. Tačiau laikrodis jau skaičiuoja laiką“, – rašė jis.

M.Podoliakas pabrėžė, kad lengva nebus, bet ne kiekvienas teritorijos kilometras pareikalaus ukrainiečių kraujo.

„Kai Ukrainos pajėgos žengs į pietus ir pasieks administracinę sieną su Krymu, įvykiai įgaus kitokį pavidalą. Galiausiai viskas baigsis greitai ir akimirksniu, kaip ir prasidėjo“, – teigė prezidento biuro vadovo patarėjas.

Maskva pirmadienį paskelbė Vladivostoke sulaikiusi vieną Rusijos pilietį, buvusį JAV konsulato darbuotoją, įtariamą informacijos apie karą Ukrainoje perdavimu amerikiečių diplomatams.

Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareiškime sakoma, kad ji nutraukė neteisėtą Roberto Šonovo veiklą ir kad jis buvo JAV ambasados Maskvoje informatorius.

Tai naujausias diplomatinis ginčas, kurstantis įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono, ypač dėl karo Ukrainoje.

FSB teigimu, R.Šonovas pernai rugsėjį pradėjo perdavinėti JAV diplomatams informaciją apie karą Ukrainoje ir mobilizaciją. Ši buvo nepopuliari Rusijoje ir paskatino daug karo tarnybai tinkamo amžiaus vyrų išvykti iš šalies. 

FSB pranešime priduriama, kad R.Šonovui buvo pavesta vertinti nuotaikas Rusijos regionuose prieš kitais metais numatomus prezidento rinkimus.

R.Šonovas, kurį ketinama apklausti, pranešinėdavo dviem diplomatams JAV ambasados politikos departamente, Jeffrey Sillinui ir Davidui Bernsteinui, nurodė FSB.

Diplomatinė įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių, ypač JAV, auga jau daug metų; abi šalys nurodė viena kitai sumažinti savo diplomatinių įstaigų darbuotojų skaičių.

Ateityje bus dar sunkiau, sako ukrainiečių karininkas, dalyvavęs pralaužiant pirmąją Rusijos kariuomenės gynybos liniją pietiniame Ukrainos fronte.

„Tai tarsi kompiuterinis žaidimas. Kiekvienas kitas lygis yra sunkesnis. Kol mes pralaužėme [pirmąją liniją], jie dar labiau įsitvirtino. Jie turėjo laiko“, – estų leidiniui „Postimees“ pasakoja Rinatas (34 m.), vieno iš 128-osios brigados batalionų vado pavaduotojas.

Teritorinės gynybos brigada, kurioje kovoja Rinatas, nuo pat pradžių dalyvavo puolime pietiniame fronte. Rinato batalionas kovėsi Berdiansko kryptimi, Donecko ir Zaporižios sričių sankirtoje.

Birželio pabaigoje jo brigada išvadavo Rivnopilio gyvenvietę.

Šiuo metu brigada išvesta į fronto užnugarį papildymui.

Su Estijos leidiniu „Postimees“ Ukrainos karys kalbėjosi dalinio pratybų metu.

Pasak Rinato, Ukrainos kariai susiduria su minų laukais priešais antrąją Rusijos gynybos liniją, taip pat su stipresniais įtvirtinimais nei pirmojoje linijoje.

„Jie jas pastatė tikrai tvirtas: iš storų beržinių rąstų, apipiltas žemėmis. Viskas kaip senuose sovietinių laikų karo filmuose“, – sako Rinatas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jaanus Piirsalu/„Postimees“ nuotr./Ukrainos kariai

Ukrainos šiaurės rytinėje Poltavos srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.

„Rusai raketomis atakavo Hoholevės kaimą Myrhorodo rajone, Poltavos srityje. Sprogimas sukėlė gaisrą aliejaus spaudykloje. Žuvo du žmonės ir penki buvo sužeisti. Tie žmonės dirbo naktinėje pamainoje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jis pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti gaisras ir jo padariniai.

Kaip pranešta, Rusija praėjusią naktį iš Juodosios jūros paleido į Ukrainą raketų, keliose Ukrainos srityse dėl to buvo paskelbtas oro pavojus.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį ryte pranešė, kad sunaikino keturias rusų paleistas raketas – dvi „Kalibr“ ir dvi Ch-59.

Ukrainos pajėgos išlaisvino rusų užimtą Robotynę Zaporižios regione, pirmadienį per televiziją pranešė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.

„Robotynė buvo išlaisvinta“, – pareiškė viceministrė.

Ukraina pranešė, kad rugpjūčio 22 d. jos pajėgos įžengė į strategiškai svarbią gyvenvietę, ir tai buvo ženklas, kad jos kontrpuolimas prieš Rusiją gali būti reikšmingas.

Tuo metu H.Maliar informavo, kad Ukrainos kariai iškėlė nacionalinę vėliavą, organizavo civilių evakuaciją, tačiau vis dar buvo apšaudomi Rusijos pajėgų.

Pasak jos, Ukrainos pajėgos, nepaisant įnirtingo pasipriešinimo, žengia link į pietryčius nuo Zaporižios miesto esančių Novoprokopivkos ir Očeretuvatės.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainiečių tankai netoli Robotynės gyvenvietės

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sekmadienį vakare socialiniame tinkle „Facebook“ įprastai pasidalijo įžvalgomis apie karo eigą. Jo teigimu, fronte padėtis ir toliau darosi vis karštesnė, o mūšiai – tik intensyvėja..

Ekspertas pažymėjo, jog padėties rimtumą rodo ir tai, kad rusai jau nebekalba apie savo menamas pergales Kupjansko sektoriuje, apie kurias kalbėjo beveik dvi savaites.

„Šioje kryptyje ukrainiečiai padėtį stabilizavo. Kaip galima suprasti, dalis rusų pajėgų iš čia yra permetamos į Pietus, į Zaporižios kryptį“, – rašė E.Papečkys.

Mūšiai prie Bachmuto tebevyksta, bet dar nėra tokie intensyvūs, kokie buvo anksčiau, pridūrė jis.

„Ukrainiečiai čia yra pritraukę pastiprinimus ir rusai priversti nerimauti spėliodami – įves juos ar neįves į mūšį, o jeigu įves – tai kada? Tokiu būdu ukrainiečiai laiko sukaustę priešo pajėgas, neleidžia jų permesti į frontą Zaporižioje, o, susiklosčius palankiai situacijai, staigiu puolimu gali rusams pridaryti bėdų ir prie Bachmuto“, – vertino ekspertas.

E.Papečkio įsitikinimu, Chersono srityje, prie Dniepro, rusų padėtis irgi negerėja – „jie čia palikti likimo valiai, nes visi pastiprinimai ir dėmesys nukreiptas už jų nugarų, kur vyksta ukrainiečių puolimas Zaporižios kryptyje“.

Ten, pasak karybos žinovo, ukrainiečių pajėgos toliau stiprina spaudimą rusų gynybai ir po truputėlį ją laužo bei užsiiminėja vietovę, iš kurios galėtų išvystyti dar didesnio masto puolimą.

„Rusai bando apšaudyti šiame fronto ruože telkiamus ukrainiečių rezervus, bet jiems nelabai sekasi – Ukrainos pajėgos juda naktį ir mažomis grupėmis“, – rašė jis.

Nesnaudžia ir Rusijos karinė vadovybė, kuri meta pastiprinimus į šį ruožą, mėgindama sustabdyti ukrainiečių puolimą. Tuo tarpu iki šiol saugota Ukrainos gynėjų aviacija „darosi vis aktyvesnė ir besiginantys rusai skundžiasi stipriais bombardavimais valdomomis raketomis, kurie anksčiau nebuvo vykdyti“.

„Reuters“/„Scanpix“/Sunaikintas rusų tankas prie Robotynės

„Kodėl Rusijos aviacija, turėdama tokią persvarą, nepajėgia bent jau šiame fronto ruože užsitikrinti viešpatavimą ore – sunku suprasti“, – stebėjosi E.Papečkys.

Ekspertas atkreipdė dėmesį, jog netrukus paaiškės, kaip ukrainiečiams seksis vystyti puolimą ir siekti įgyvendinti savo sumanymą Zaporižios srityje.

„Daug kas priklausys nuo to, kieno rezervai išseks pirmi. Kol kas ukrainiečiai išlaiko rezerve didelę grupuotę, o rusų pastiprinimai gali gana greitai ištirpti intensyviuose mūšiuose“, – reziumavo E.Papečkys.

Tradicinėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymėjo, jog labai tikėtina, kad Rusija atšaukė savo pratybas „ZAPAD 23“, planuotas bendras strategines pratybas ir svarbų kasmetinį renginį, turėjusį tapti karinių mokymų kulminacija. Pratybos turėjo įvykti 2023 m. rugsėjo mėn.

Nuo 2010 m. Rusija kliovėsi ketverių metų rotacijos ciklu dislokuodama bendras strategines pratybas po visą šalį. Tačiau nuo 2021 m. Rusija bent kas antrus metus šias pratybas rengia vakarų Rusijoje, nes pirmenybę teikia kovai su, jos nuomone, NATO keliama grėsme, pažymėjo britų žvalgyba.

Nepakankami Rusijos kariuomenės rezultatai Ukrainoje parodė, kad pratybos turėjo ribotą mokomąją vertę ir iš esmės buvo parodomojo pobūdžio. Pasak Gynybos ministerijos, tikėtina, kad Rusija atšaukė „ZAPAD 23“, nes tam turi per mažai karių ir įrangos.

Yra reali tikimybė, kad Rusijos vadovybė taip pat jautriai reaguoja į vidaus auditorijos kritiką, kad karo metu organizuoja dar vienas karines pratybas.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 490 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos patyrė didesnį nei 261 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 4 tankai, 8 šarvuotos transporto priemonės, 22 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinė raketų sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 5 bepiločius orlaivius ir 4 sparnuotąsias raketas.

Praėjusią naktį Ukraina vėl kentėjo nuo rusų smūgių. Pranešta, kad iš Juodosios jūros akvatorijos netoli Feodosijos buvo paleistos sparnuotosios raketos „Kalibr“.

Taip pat panaudotos dvi valdomos aviacinės raketos H-59 iš dviejų lėktuvų Su-34, kuriais Rusijos kovotojai iš okupuotos Chersono srities oro erdvės nuskrido Kryvoj Riho kryptimi.

Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino keturis oro taikinius: dvi sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir dvi valdomas aviacijos raketas H-59.

Per išpuolį pataikyta į civilinį pramoninį objektą Poltavos srityje.

Tuo tarpu Ukrainos karinės oro pajėgos per pastarąją parą sudavė daugiau kaip 10 smūgių iš oro rusų pozicijoms.

Rusijos gynybos ministerija gali būti labiau susitelkusi į „Wagner Group“ išformavimą nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Jie primena, kad buvęs BBC Rusijos tarnybos tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Andrejus Zacharovas, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad V.Putinas leido Jevgenijui Prigožinui tęsti „Wagner“ operacijas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, tačiau per vieną iš dviejų jų susitikimų po J.Prigožino ginkluoto maišto birželio 24 d. nurodė jam nesikišti į reikalus Ukrainoje ar Rusijoje. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas Afrikoje

A.Zacharovas pridūrė, kad, kita vertus, Rusijos Gynybos ministerija suintensyvino pastangas „uždusinti“ „Wagner“ Sirijoje ir Afrikoje, o J.Prigožinas kartu su „Wagner“ vadovybe prieš nužudymą skrido į Maskvą bandyti išspręsti šį klausimą.

A.Zacharovas pridūrė, kad šiuo metu neaiškus „Prigožino imperijos“ – įskaitant jo karinius kontraktus ir sutartis dėl naftos, dujų ir aukso gavybos – Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje likimas.

Su Kremliumi susijęs milblogeris pažymėjo, kad trečioji šalis, galbūt kita Rusijos jėgos struktūra, turėtų perimti „Wagner“ turtą užsienyje, o ne tai Gynybos ministerija, kad būtų išvengta įtampos ir šio turto sunaikinimo. Rusijos šaltinis taip pat teigė, kad Rusijos Gynybos ministerija galėjo skubėti išformuoti „Wagner“, nes Kremlius dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl „Wagner“ likimo, o Gynybos ministerija norėjo būti pirmoji organizacija, perėmusi „Wagner“ likučių kontrolę, rašo ISW.

Rusijos gynybinių pozicijų Pietų Ukrainoje sudėtis ir neaiškumas dėl to, kaip Rusijos pajėgos jas komplektuoja ir aprūpina įranga, ir toliau kelia klausimų, kaip vyks kitas kovos etapas, kasdien atnaujinamoje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

Neseniai ISW įvertino, kad pastebėtų nepajudinamų Rusijos pajėgų trūkumas šiame rajone gali reikšti, jog tolesnė Rusijos gynybinių pozicijų serija gali būti silpniau ginama nei pozicijos, į kurias Ukrainos pajėgos jau prasiveržė šiaurėje, nors tai tebėra neaišku.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos atliko papildomus perkėlimus į Robotynės rajoną su 76-osios gvardijos oro desanto divizijos (VDV) elementais iš Kreminos rajono Luhansko srityje, taip pat pranešama, kad į šį rajoną perkeliami neįvardyti elementai iš Chersono krypties.

Rusijos pajėgos 7-osios VDV divizijos elementus iš karto paskyrė kovai po to, kai rugpjūčio pradžioje juos perkėlė į Robotynės rajoną, nors Rusijos vadovybė gali nuspręsti šiuos naujus pastiprinimus skirti kitai gynybinių pozicijų serijai į pietus nuo dabartinio Ukrainos puolimo sustiprinti.

„Rusijos pajėgos skyrė nemažai materialinių išteklių, pastangų ir žmonių, kad išlaikytų gynybinių pozicijų seriją, į kurią šiuo metu skverbiasi Ukrainos pajėgos, ir neaišku, ar Rusijos pajėgos išlaikys turimus pranašumus, jei negalės skirti tiek pat išteklių ir personalo šiems kitiems gynybos sluoksniams. Nepaisant to, labai tikėtina, kad kitas Rusijos gynybinis sluoksnis kels didelių iššūkių Ukrainos puolimui“, – rašo analitikai.

Rusija praėjusią naktį iš Juodosios jūros paleido į Ukrainą sparnuotųjų raketų „Kalibr“, keliose Ukrainos srityse dėl to buvo paskelbtas oro pavojus.

Apie tai savo „Telegram“ kanalu maždaug 4 val. pranešė ukrainiečių oro pajėgos.

Raketų pavojus buvo paskelbtas Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Odesos, Kirovohrado (Kropyvnyckio), Čerkasų, Donecko, Charkivo, Poltavos ir Sumų srityse.

Apie 5 val. raketų pavojus buvo atšauktas.

Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą rusai bandė pulti Lymano, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis, bet buvo atremti. Generalinio štabo teigimu, per parą įvyko 34 koviniai susirėmimai.

AP-Scanpix nuotr.

Pirmadienio rytą Rusijos sostinėje įvestas planas „Cover“, kuris skelbiamas aptikus neatpažintą skraidantį objektą.

Apie 3 val. 30 min. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Briansko srities teritorijos numušė lėktuvo tipo bepilotį orlaivį.

Apie 04 val. 30 min. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad Liubercų rajone į pietryčius nuo sostinės buvo sunaikintas Maskvos link skridęs dronas.

„Pradiniais pranešimais, aukų ar žalos nebuvo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – sakė jis.

Kyjivas sulaukė kaltinimų dėl bandymo surengti ataką.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, Domodedovo ir Vnukovo oro uostai laikinai nepriima ir neišsiunčia skrydžių. Telegramo kanalų duomenimis, atidėta daugiau kaip 15 skrydžių.

Rusijos projektas „VCHK-OGPU“ skelbia, kad Maskvos regioną atakuoja dronai. Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad sostinės oro uostai atnaujino darbą.