JAV paskelbė apie naują 100 mln. dolerių pagalbos paketą Ukrainai

Rusijos okupacinės pajėgos padidino savo pajėgas ir aktyviau veikia Bachmuto kryptimi. „Priešas puola jau dvi savaites“, – sakė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės viešųjų ryšių tarnybos vadovas Vladimiras Fityo.

Kaip jis pažymėjo per teletiltą, rusai stengiasi atgauti prarastas pozicijas. Jie surinko atitinkamus rezervus ir perėjo prie puolamųjų veiksmų.

Pasak V.Fityo, padėtis Bachmuto kryptyje išlieka „aktyvi“.

„Jau maždaug dvi savaites priešas iš gynybinių veiksmų perėjo prie puolamųjų ir bando susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas“, – aiškino jis.

Po kovo mėnesį įvyksiančių „prezidento rinkimų“ autoritarinis režimas Rusijoje bus galutinai „įtvirtintas“, o Kremlius panaudos visą savo karinį potencialą, nepaisydamas visuomenės nuomonės pačioje Rusijoje. Ukraina ir pasaulis turi ne daugiau kaip keturis mėnesius tam pasirengti.

Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas savo kalboje tarptautiniame saugumo forume Kanadoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Rusijos strateginiai tikslai yra visiškai priešingi Ukrainos tikslams – tai Ukrainos valstybės sunaikinimas ir ukrainiečių etninės grupės įsiliejimas į „rusiškojo pasaulio“ rėmus. Kremlius neketina atsisakyti šio tikslo, jis ruošiasi ilgam karui“, – pažymėjo jis. 

Pasak O.Danilovo, Rusija sugebėjo prisitaikyti prie karo ir Vakarų sankcijų ir dabar aktyviai investuoja lėšas į savo karinį-pramoninį kompleksą. NSGK sekretorius pabrėžė, kad Rusija pasirodė esanti atsparesnė Vakarų sankcijoms, nei tikėtasi, o jos ekonomika pamažu pereina į karo padėtį. 

„2024 m. kovo 17 d. įvyksiantys Rusijos Federacijos prezidento rinkimai Kremliui yra svarbi data. (...) Po 2024 m. prezidento rinkimų galima visiška mobilizacija. (...) Todėl Ukraina ir pasaulio bendruomenė turi 3–4 mėnesius atitinkamai pasirengti“, – pažymėjo pareigūnas.

O.Danilovas pabrėžė, kad Rusijos ateitis yra „miglota“, tačiau dabartiniu „imperiniu pavidalu“ ji kelia grėsmę kaimynams, Europai ir visai pasaulio tvarkai. 

„Manome, kad veiksmingiausias būdas užkirsti kelią pasikartojančiai agresijai yra kontroliuojamas Rusijos skaidymas į kelias dalis. Juk Rusijos žlugimas automatiškai lems V.Putino režimo demontavimą, Rusijos Federacijos desovietizaciją, taip pat jos denuklearizaciją ir demilitarizaciją“, – pabrėžė O.Danilovas.

Nuo praėjusių metų vasario mėn. pradėtos brutalios Rusijos pajėgų plataus masto invazijos į Ukrainą iš šalies pabėgo beveik 20 000 vyrų, norinčių išvengti šaukimo į kariuomenę, atskleidė BBC naujienų tarnyba. Nenorėdami įsilieti į Ukrainos gynybos pajėgas, vyrai rinkosi pačius įvairiausius pabėgimo scenarijus: nuo plaukimo pavojingomis upėmis iki keliavimo naktimis.

Po Rusijos invazijos daugumai 18–60 metų amžiaus vyrų buvo uždrausta išvykti iš Ukrainos. Anksčiau Kyjivas patvirtino, kad apie 21 113 vyrų bandė pabėgti, tačiau buvo sučiupti Ukrainos valdžios institucijų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kariai

Tiems, kuriuos pagauna Ukrainos valdžios institucijos, gresia 84–211 eurų bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Anot duomenų, kuriuos išanalizavo BBC naujienų tarnybos žurnalistai, nepaisant to, kasdien išvykti pavykdavo dešimtims žmonių. Keli iš jų sutiko pasikalbėti ir atskleidė, jog rinkosi bėgti, nes norėjo prisijungti prie šeimos užsienyje, studijuoti ar tiesiog užsidirbti pragyvenimui.

„Ką man daryti [Ukrainoje]? – klausė vienas vyras, Jevhenijus. – Ne visi yra kariai... nereikia laikyti visos šalies užrakintos. Negalima visų sukišti į vieną krūvą, kaip tai buvo daroma Sovietų Sąjungoje“.

BBC nustatė – paprašiusi duomenų apie neteisėtus sienos kirtimus iš kaimyninių Rumunijos, Moldovos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos – kad nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. į šias šalis neteisėtai atvyko 19 740 vyrų.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad finansinės ir karinės pagalbos teikimas Ukrainai atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus. Ji pabrėžė, kad svarbu remti ir Ukrainą, ir Izraelį. 

Ji tai pasakė CNBC, kalbėdama apie JAV prezidento Joe Bideno 106 mlrd. dolerių finansavimo prašymo perspektyvas. Ministrė pažymėjo, kad ji negali prognozuoti, kada Kongresas patvirtins šią paramą, tačiau išreiškė viltį, kad tai įvyks. 

„Scanpix“/AP nuotr./Janet Yellen

„Nepaprastai svarbu, kad ši pagalba būtų suteikta Ukrainai ir Izraeliui. Negalime leisti, kad Ukraina pralaimėtų mūšį vidaus fronte dėl to, kad neturi pakankamai pinigų mokytojams ar pirmosios pagalbos teikėjams paremti, kol ji drąsiai kovoja mūšio lauke“, – sakė Janet Yellen.

Ji pažymėjo, kad Ukraina „yra visiškai priklausoma nuo šios pagalbos“. Ji taip pat priminė, kad Europos partneriai per ateinančius ketverius metus Ukrainai skirs 50 mlrd. eurų paramą. Savo ruožtu TVF skiria 15 mlrd. dolerių, ir „jiems reikia, kad mes prie to prisidėtume, kad tai būtų paketas“.

J.Yellen pridūrė, kad jei Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui bus leista laimėti Ukrainoje, kitas jo taikinys gali būti viena iš Jungtinių Valstijų NATO sąjungininkių.

„Tai labai svarbus prezidento prioritetas, labai svarbus mūsų šalies nacionalinio saugumo prioritetas“, – sakė JAV iždo sekretorė.

Jungtinės Valstijos jau kelias savaites negali patvirtinti finansavimo Ukrainai. Spalio 20 d. JAV prezidentas pateikė prašymą skirti daugiau kaip 100 mlrd. dolerių, į kuriuos įeina lėšos, skirtos pagalbai Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir kitoms išlaidoms. Didžioji dalis šių lėšų – apie 60 mlrd. eurų – skirta būtent paramai Ukrainai. Tačiau prašymas dar nepatvirtintas.  

Neseniai JAV Kongresas patvirtino laikinąjį šalies biudžetą, kuriame vėlgi nebuvo numatyta pinigų Ukrainai paremti. Kelios žiniasklaidos priemonės rašė, kad įstatymų leidėjai galėtų patvirtinti finansavimą iki Kalėdų (gruodžio 25 d.). Priešingu atveju klausimas vėl pakibs dėl švenčių.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl korupcijos, buvo atleistas vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas.

Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis nuraminti karo pagalbą siunčiančius Vakarų sąjungininkus, nuo Rusijos invazijos pradžios jau buvo atleisti dešimtys Ukrainos pareigūnų.

Pirmadienį buvo atleisti Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščyholas ir jo pavaduotojas Viktoras Žora, pranešė vyriausybės pareigūnas Tarasas Melnyčukas.

Atleidimo priežasčių jis nenurodė, tačiau antikorupcijos pareigūnai vėliau pranešė, jog tiria daugiau kaip 1,7 mln. JAV dolerių (1,5 mln. eurų) vertės valstybės lėšų pasisavinimą J. Ščyholui einant pareigas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusija neatsisako savo tikslo sunaikinti Ukrainą kaip valstybę ir ruošiasi ilgalaikiam karui. Šiuo tikslu Kremlius gali pradėti totalinę mobilizaciją po 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimų.

Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ citavo jo spaudos tarnybą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Tyrimų projektas „Dosjė“ aptiko dvi naujas superjachtas, kuriomis naudojasi Vladimiras Putinas ir jo aplinka. Tai 71 metro ilgio jachta „Victoria“ ir ją lydinti 38 metrų ilgio jachta „Orion“. „Victoria“ buvo pastatyta „Sevmaš“ karinių laivų statyklose kartu su jachta „Graceful“. Dabar ji remontuojama Turkijos laivų statykloje, kuri rengia laivus Turkijos, NATO narės, kariniam laivynui.

Stambulo Tuzlos uostas nelabai tinka keleiviniams laivams. Uoste yra prieplaukų, tačiau pagrindinę akvatoriją užima laivų statyklos, kuriose remontuojami sausakrūviai laivai ir naftos tanklaiviai, o netoliese yra dokų, kuriuose statomi kariniai laivai Turkijos kariniam laivynui.

Keletas nedidelių pramoginių laivų kapitonų atsisako įplaukti į šiuos vandenis, bijodami pakrančių apsaugos tarnybos. Tik vienas sutinka, ir jo laivu lapkričio pradžios rytą „Dosjė“ korespondentai išplaukia iš doko už poros jūrmylių į pietryčius nuo Tuzlos.

Kelionė trunka apie valandą. Laivas lėtai aplenkia netoliese manevruojančius du karinius laivus ir 1773 m. įkurtos karo akademijos teritoriją ir įplaukia į įlanką. Masyvūs laivai rikiuojasi perimetru, užgoždami krantą, tačiau šalia Stambule įsikūrusios bendrovės „Desan“ laivų statyklos jie atrodo sustatyti ypač tankiai: balkeriai „Algoma Vision“ ir „Ocean Pearl“ bei konteinerinis laivas „Medkon Mira“ beveik visiškai uždengia du angarus. Tik nedidelė kairiojo pastato dalis matoma nuo vandens.

Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, jis pastatytas neseniai, 2023 m. gegužės-birželio mėn. 100 metrų ilgio ir 19 metrų pločio angaras idealiai tinka superjachtoms. Pastato vidaus įžiūrėti beveik neįmanoma, tačiau jau krante, studijuodami filmuotą medžiagą, „Dosjė“ tyrėjai atranda, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuota viduje esanti jachta, tiksliau, jos laivagalio dalis su būdingomis juostomis.

Tai 71 metro ilgio „Victoria“ – Vladimiro Putino Juodosios jūros flotilės flagmanas. Spalio 21 d. „Victoria“ išplaukė iš Sočio ir po dviejų dienų prisišvartavo į vakarus nuo laivų statyklos Stambule. Spalio 25 d. rytą laivas persikėlė į dokus, išjungė savo siųstuvą ir nebepasirodė tarnybų žemėlapiuose.

Toliau skaitykite ČIA.

VK nuotr./Jachta „Victoria“ ir Natalija Belugina, 2020 m. rugpjūtis

Ministrų kabinetas iš pareigų atleido Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovą Jurijų Ščyholą.

Apie tai pranešė ministrų kabineto atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas.

Taip pat, pasak jo, Viktoras Žora atleistas iš Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojo skaitmeninei plėtrai, skaitmeninei transformacijai ir skaitmeninimui pareigų.

Taip pat tapo žinoma, kad Specialioji antikorupcinė prokuratūra informavo Valstybinės specialiųjų ryšių tarnybos vadovus apie įtarimus dėl valstybės lėšų užvaldymo.

Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tarnybos pareigūnai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir veikdami organizuotoje grupėje, pasisavino itin didelės vertės biudžeto lėšas, kurių bendra suma viršijo 62 mln. grivinų (1,5 mln. eurų).

Wikipedia/Jurijus Ščyholas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, kuria Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ERPB fondui, skirtam paramai Ukrainai.

„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė. 

ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.

„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas.  

ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti. 

Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.

G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.

„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė.  

Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą. 

Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų. 

„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė. 

123RF.com nuotr./Eurai

Ukraina ir Lenkija rengia ieškinius Lenkijos vežėjų įmonėms dėl nuostolių, patirtų dėl jau trečią savaitę besitęsiančio pasienio kontrolės punktų blokavimo, skelbia „Deutsche Welle“, cituodama Ukrainos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos viceprezidentą.

„Padėtis iš tikrųjų yra kritinė, ir šiandien galime tvirtinti, kad jau turime teisinę paramą Lenkijoje“, – pirmadienį sakė Volodymyras Balinas.

Anot jo, teisininkų laukia dvi neatidėliotinos užduotys – kuo greitesnis sienos atblokavimas ir „išsiaiškinimas, kas kaltas ir kas atlygins nuostolius“.

V. Balinas išreiškė įsitikinimą, kad šie ieškiniai netrukus bus pateikti.

„[Ukrainos] vežėjai jau ruošia ieškinius. Yra lenkų teisininkų, kurie yra pasirengę pateikti ieškinius streikuojantiems Lenkijoje“, – sakė jis.

Lapkričio 6 dieną dešimtys Lenkijos vežėjų pradėjo blokuoti tris sienos kirtimo punktus su Ukraina, reikalaudami atkurti leidimų Ukrainos vežėjams Europos Sąjungoje galiojimą. Šią leidimų sistemą Briuselis laikinai atšaukė netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį. Iš pradžių ši lengvata galiojo vienerius metus, o po to buvo pratęsta iki 2024-ųjų birželio.

Protestuotojų delegacija lapkričio 13-ąją susitiko su Ukrainos ir Lenkijos vyriausybių atstovais, tačiau derybos nebuvo sėkmingos.

Stopkadras/Lenkijos sunkvežimių vairuotojai protestuodami blokuoja Ukrainos pasienio punktus

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį apsilankė Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu, siekdamas sumažinti Kyjivo susirūpinimą, kad jo svarbaus sąjungininko Vašingtono parama gali sumažėti, Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik 21 mėnesį.

Jungtinės Valstijos nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (36,6 mlrd. eurų) vertės saugumo pagalbos ir pažadėjo remti Kyjivą „tiek ilgai, kiek reikės“, tačiau griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl Amerikos pagalbos ateities.

Atvykęs į Ukrainos sostinę, L. Austinas apsilankė JAV ambasadoje ir susitiko su diplomatais bei Gynybos departamento darbuotojais.

„Jūs leidžiate mums teikti paramą šaliai, kuri kovoja dėl savo egzistavimo“, – sakė L. Austinas kariams ambasadoje.

Gynybos departamento vadovas per savo vizitą, apie kurį saugumo sumetimais iš anksto nebuvo skelbta, taip pat susitinka su Ukrainos lyderiais.

„Jis taip pat pabrėš nuolatinį JAV įsipareigojimą teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kurios jai reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė Pentagonas.

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

L.Austinas: „Šiandien, pone Prezidente, perduodu jums žinią, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra su jumis, mes liksime su jumis ilgam“

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui L. Austinas pareiškė, kad Vašingtono parama yra ilgalaikė.

„Šiandien, pone Prezidente, perduodu jums žinią, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra su jumis, mes liksime su jumis ilgam“, – sakė L. Austinas V. Zelenskiui.

L. Austinas pabrėžė, kad Ukrainos pastangos įveikti Rusijos invaziją „yra svarbios visam pasauliui“.

Ukrainos lyderis Pentagono vadovo vizitą įvertino kaip labai svarbų signalą.

„Mes tikimės jūsų paramos“, – sakė V. Zelenskis, dėkodamas Kongresui ir Amerikos žmonėms už paramą.

L. Austinas, vėliau turėtų susitikti su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu ir Generalinio štabo viršininku generolu Valerijumi Zalužnu.

Šis L. Austino vizitas į Kyjivą, kur jis atvyko traukiniu iš Lenkijos, yra antroji Pentagono vadovo kelionė nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vašingtonas yra didžiausias karinės pagalbos Kyjivui teikėjas, o Amerikos pagalbos sumažinimas būtų didelis smūgis Ukrainai, kuri ruošiasi antrajai karo žiemai.

L. Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas per spalį vykusį posėdį ragino įstatymų leidėjus išlaikyti paramą Ukrainai, o JAV gynybos departamento vadovas sakė, kad „be mūsų paramos (Ukrainai), (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui pasiseks“.

Mažesni pagalbos paketai

Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai respublikonai nepritaria tolesniam pagalbos teikimui, o nauja parama Ukrainai nebuvo įtraukta į praėjusią savaitę patvirtintą laikiną susitarimą, kuriuo siekiama išvengti JAV vyriausybės uždarymo.

Nepaisant to, vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas žurnalistams sakė, kad „mes ir toliau tikime, jog Kongresas suteiks tokią paramą, ir tuo remdamiesi planuojame“.

Vis dėlto JAV parama nebuvo sustabdyta, ir vis dar galima pasinaudoti anksčiau patvirtinta pagalba, nors jos ir mąžta.

Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh anksčiau šį mėnesį sakė, kad pagalbos paketai „mažėja, nes turėjome paramą Ukrainai išskirstyti“.

Be to, kad JAV vidaus politikoje atsirado pasipriešinimas tolesniam pagalbos teikimui, tarptautinį dėmesį nuo Ukrainos atitraukė niokojantis Izraelio ir „Hamas“ karas ir su juo susiję išpuoliai prieš amerikiečių pajėgas Vidurio Rytuose.

Jungtinės Valstijos tvirtina, kad gali teikti pagalbą abiem šalims.

„Kalbant apie tai, ar esama konkurencijos ar priešstatos tarp JAV paramos Ukrainos šalies gynybai ir Izraelio žmonių gynybai, to nėra“, – sakė minėtas JAV gynybos pareigūnas.

„Kai kurie dalykai persidengia, bet kai sutampa tam tikros rūšies amunicija (...), pajėgumų teikimas Ukrainai nemažėja“, – pridūrė pareigūnas.

Jungtinės Valstijos buvo vienos tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorių, greitai subūrusios koaliciją ir koordinavusios dešimčių šalių pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.

Ukrainos rėmėjai taip pat rengia mokymus ukrainiečiams kariams, o Jungtinės Valstijos ir kitos šalys įvedė griežtas sankcijas Rusijai, tarp kurių – finansų institucijos, technologijų importas ir energijos eksportas.

Vengrijos valdančioji partija pirmadienį pristatė prieš Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen nutaikytus reklaminius plakatus – tai pirmas kartas, kai ji tapo asmeniniu taikiniu kampanijoje, panašioje į tą, kuri buvo nukreipta prieš jos pirmtaką ir sukėlė Briuselio pasipiktinimą.

Reklaminiuose stenduose, pastatytuose per naktį, siekiant pradėti kitų metų birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų kampaniją, U.von der Leyen pavaizduota šalia Alexo Soroso, Vengrijoje gimusio liberalaus finansininko George‘o Soroso sūnaus, kuris yra nuolatinis V. Orbano partijos „Fidesz“ taikinys.

Šūkis skamba taip: „Nešokime pagal jų dūdelę“. Sorosas yra žydas, todėl kai kurie kritikai mano, kad pagrindinis jo vaidmuo „Fidesz“ propagandoje yra antisemitizmo įrodymas, tačiau „Fidesz“ tai griežtai neigia.

Manoma, kad Vengrija taps pagrindiniu kito ES aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio gruodžio viduryje, akcentu, nes ji yra Rusijai palankiausiai nusiteikusi ES šalis, skeptiškai vertinanti planus pasiūlyti Ukrainai galimybę prisijungti prie bloko, kuris, kaip tikimasi, bus svarbiausias susitikimo klausimas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prieš Ursulą von der Leyen nutaikyti reklaminiai plakatai Vengrijoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas remia Bosnijos ir Hercegovinos teritorinį vientisumą ir yra susirūpinęs dėl užsienio, taip pat ir Rusijos, piktavališko kišimosi į šį nestabilų Balkanų regioną, kuriame praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vyko niokojamas karas.

Sarajevas yra J. Stoltenbergo kelionės po Vakarų Balkanų šalis, įskaitant Kosovą, Serbiją ir Šiaurės Makedoniją, pirmoji stotelė.

„Sąjungininkai tvirtai remia Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Esame susirūpinę dėl separatistinės ir skaldančios retorikos, taip pat dėl piktavališko užsienio, įskaitant Rusiją, kišimosi.“

Nuogąstaujama, kad Rusija bando destabilizuoti Bosniją ir Hercegoviną bei likusią regiono dalį ir taip nukreipti bent kažkiek pasaulio dėmesio nuo savo agresijos Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Ukrainos saugumo tarnybos snaiperis ir specialiųjų operacijų karys nukovė Rusijos karį iš 3 800 metrų atstumo ir tai yra tolimiausias snaiperio šūvis pasaulyje.

Ankstesnis tolimiausias nuotolis buvo 3540 metrų.

Šiam neeiliniam atvejui pagrįsti buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai užfiksuotas tikslus pataikymas į Rusijos karį ir įvarytas siaubas netoliese buvusiems įsibrovėliams, rašo Defence-blog.com.

Plačiau skaitykite ČIA.

Twitter/Ukrainiečių daugiakalibris snaiperinis šautuvas „Horizon's Lord“ („Volodar Obriyu“)

VIDEO: Neišvengė: ukrainiečių snaiperis nukovė rusų karį už 4 kilometrų

Neišvengė: ukrainiečių snaiperis nukovė rusų karį už 4 kilometrų

Ukrainos saugumo tarnyba

Rusija pirmadienį paneigė kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, Helsinkiui pranešus apie padidėjusį prieglobsčio prašytojų, bandančių nelegaliai patekti į šalį, skaičių.

Praėjusią savaitę Suomija reaguodama uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų ir apkaltino Maskvą bandymu destabilizuoti šalį dėl jos įstojimo į NATO.

„Nesutinkame su tokiais kaltinimais“, pirmadienį reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Sienos perėjomis naudojasi tie, kas turi tam teisę“, – sakė jis ir pavadino Suomijos kaltinimus pritemptais.

Plačiau skaitykite ČIA.

via REUTERS-Scanpix nuotr.

Ukrainiečių bepilotis pasiekė Pamaskvę, bet buvo numuštas nepriskridęs taikinio, sekmadienio karo apžvalgoje sakė karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

„Rusų dronai atakavo Ukrainos užnugarį. Vakar vėlų vakarą ukrainiečių bepilotis pasiekė Pamaskvę, bet buvo numuštas nepriskridęs taikinio. Šiandien abi pusės stipriai apšaudė artimą užnugarį (netoli nuo fronto linijos), o ukrainiečiai – ir taikinius Rusijos pasienyje, tarp jų ir su sena sovietine raketa Točka-U, apie kurių panaudojimą jau senokai negirdėjome. Rusai praneša, kad nukrito netoli mokyklos ir apgadino pastatą, greičiausiai taikytasi į mokyklos teritorijoje apsistojusį Rusijos dalinį arba štabą“, – pasakojo karybos ekspertas.

Pasa jo, fronte tarsi ir nieko naujo – labai intensyvūs mūšiai prie Bachmuto ir Avdijivkos, o ukrainiečiai vėl atnaujino puolimus Zaporižios kryptyje prie Robotynės. Chersono srityje kiek ramiau, abi pusės apsišaudo artilerija ir bepiločiais.

„Ukrainiečiai šiandien vėl pademonstravo ištvermę ir ryžtą, jeigu ne rusų sukelta grėsmė Avdijivkai, padėtis būtų visai nebloga. Tikėkimės, kad čia pavyks apsiginti. O okupuotame Kryme agresoriui nereikėtų ramiai miegoti, bet rusai ir patys tą žino“ – reziumuoja ekspertas.

AFP/„Scanpix“ ir Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą nesibaigs taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau Ukraina neketina pasiduoti. Valstybės vadovas tai pasakė per susitikimą su šalyje viešėjusiais „Fox Corporation“ vadovu Lachlanu Murdochu, „Fox News“ žurnalistais Benjaminu Hallu ir „The Sun“ žurnalistu Jerome‘u Starkey.

Prezidentas kalbėjo apie padėtį mūšio lauke, aukštą Ukrainos žmonių motyvaciją ir ryžtą bei jų tikėjimą pergale.

V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad svarbu išlaikyti pasaulio dėmesį į ukrainiečių pastangas kovoje už laisvę ir savo valstybę.

„Kažkodėl žmonės į jį žiūri kaip į filmą ir tikisi, kad įvykiuose nebus ilgų pauzių, kad vaizdas prieš akis nuolat keisis, kad kiekvieną dieną bus kokių nors netikėtumų. Tačiau mums, mūsų kariams, tai nėra filmas. Tai mūsų gyvenimai. Tai kasdienis sunkus darbas. Ir viskas nesibaigs taip greitai, kaip norėtume, bet mes neturime teisės pasiduoti ir to nedarysime“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Be to, pašnekovai aptarė tolesnį bendradarbiavimą, pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos propagandinius naratyvus, kuriuos naudoja Ukrainos paramos priešininkai. Taip pat buvo aptarta Ukrainos teisingos taikos vizija, pagrįsta taikos formule.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos „gynybos ministras“ Igoris Girkinas (geriau žinomas Strelkovo slapyvardžiu), kuris yra suimtas, nusprendė kandidatuoti į prezidentus. Pasak nepriklausomo portalo „Agenstvo“ kalbintų ekspertų, Kremlius gali tuo pasinaudoti, kad sukurtų kovos rinkimuose regimybę.

„Mano kandidatūros iškėlimas gali sužlugdyti jų planus surengti fiktyvius rinkimus, kurių laimėtojas būtų žinomas iš anksto“, – rašė I.Girkinas. Jis pažymėjo, kad net jei jis nebus užregistruotas, žiniasklaidos kampanija dėl jo kandidatūros padės sutelkti „patriotines visuomenės jėgas“.

Nepriklausomo portalo „Agenstvo“ apklausti ekspertai yra kitokios nuomonės. „Viskas, kas iki šiol nutiko I.Girkinui-Strelkovui, nerodo, kad jis turi kokį nors kritiškai reikšmingą rėmėjų skaičių, galintį veikti priešingai Kremliaus nurodymams“, – sako politologas Abbasas Galiamovas.

I.Girkino-Strelkovo kandidatūra padės palaikyti susidomėjimą rinkimų kampanija ir sukurs intrigą ten, kur jos nėra, sakė politologas Ivanas Preobraženskis. Jo nuomone, jis bet kokiu atveju nesugebės aplink save suvienyti ultradešiniųjų jėgų. Jei bus bent minimali tikimybė, kad jis trukdys V.Putino perrinkimui, jis paprasčiausiai nebus užregistruotas, apibendrino ekspertas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Igoris Strelkovas-Girkinas

Komunikacijos specialistė iš Kyjivo Inna Kozič vis dar verkia prisimindama pirmąsias praėjusių metų savaites, kai Rusija apgulė Ukrainos sostinę.

„Vienu metu aš ir mano vaikai tris savaites miegojome koridoriuje. Ėjau miegoti, nes nebuvau tikra, ar visi atsibusime kitą dieną“, – prisimena I.Kozič.

Tačiau dabar sostinę sauganti priešlėktuvinė gynyba leidžia jai Kyjive jaustis saugiau nei bet kur kitur Ukrainoje – tiek, kad ji bijo išvykti už miesto ribų, rašo Briuselio leidinys „Politico“.

„Net bijojau pasiimti vaikus vasaros atostogoms, nes žinojau, kad kiti regionai, deja, neturi tokios stiprios priešlėktuvinės gynybos kaip mes. Ir man labai skaudu dėl ukrainiečių iš kitų regionų, kurie vis dar priversti gyventi kasdien bombarduojami Rusijos“, – sakė I.Kozič.

Kai 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus uždaryti Ukrainos dangų Rusijos aviacijai ir raketoms. Taip neįvyko, tačiau Ukrainos sąjungininkai nuolat siuntė geriausias savo oro gynybos sistemas, kad padėtų apsaugoti šalies miestus, ypač Kyjivą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo policija taikosi į dronus virš sostinės

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, save Baltarusijos prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka svarstė galimybę bėgti per Lenkiją, nes nepasitikėjo Kremliumi.

Apie tai rašo lenkų žurnalistas Zbigniewas Parafianowiczius knygoje „Polska na wojnie“ („Lenkija kare“), kurioje atskleidžiami anksčiau nežinomi „lenkiški“ Rusijos ir Ukrainos karo aspektai, rašo „Unian“.

Lenkijos pareigūnai su anonimiškumo sąlyga žurnalistui pasakojo, kad pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiais Varšuva buvo rimtai susirūpinusi dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą. Tačiau lenkai neapsiribojo vien nerimu ir pradėjo rengti scenarijų, pagal kurį į Baltarusiją būtų siunčiamos „antirežiminės diversinės grupės“, turinčios pasėti chaosą Baltarusijos kariuomenės užnugaryje.

Tačiau pats A.Lukašenka tuo metu buvo taip išsigandęs, kad net pradėjo įvairiais kanalais siųsti į Varšuvą užklausas, ar jam bus leista kirsti sieną ir išskristi iš artimiausio Lenkijos oro uosto. 

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Rusams pirmadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas, pranešė pareigūnai.

Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė: „Ryte Rusijos kariuomenė apšaudė privačios transporto bendrovės automobilių stovėjimo aikštelę Chersone. Per išpuolį žuvo du vairuotojai ir dar vienas žmogus buvo sužeistas.“

Pasak jo, buvo apgadinta automobilių ir gyvenamasis namas.

Rusai apšaudė automobilių stovėjimo aikštelę Chersone – žuvo vairuotojai

Rusijos vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Krymo totorių kilmės Ukrainos dainininkę Jamalą. „Mediazona“ tarnybos duomenų bazėje apie tai rado kortelę.

Pasak leidinio, dainininkė kaltinama neva platinusi klastotes apie Rusijos kariuomenę. Ji buvo paskelbta ieškoma dar spalio viduryje, o lapkritį Rusijos teismas ją suėmė už akių.

2016 m., atstovaudama Ukrainai, Jamala laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą su daina „1944“ apie Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją.

Plačiau skaitykite ČIA.

LNK nuotr./Jamala

Iš anksto neskelbto vizito į Ukrainą pirmadienį atvyko JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Šiuo apsilankymu JAV siekia patikinti Ukrainą, jog Vašingtonas ir toliau rems jos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

L.Austinas „šiandien atvyko į Ukrainą susitikti su Ukrainos lyderiais ir sustiprinti tvirtą Jungtinių Valstijų paramą Ukrainos kovai už laisvę“, sakoma Pentagono pareiškime apie kelionę, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta dėl saugumo sumetimų.

„Jis taip pat pabrėš nuolatinį JAV įsipareigojimą teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kurios jai reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – teigiama pranešime.

„Ką tik atvykau į Kyjivą susitikti su Ukrainos vadovais. Šiandien esu čia, kad perduočiau svarbią žinią – Jungtinės Valstijos ir toliau palaikys Ukrainą kovoje už laisvę prieš Rusijos agresiją tiek dabar, tiek ateityje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė pats gynybos sekretorius, pasidalijęs nuotrauka iš traukinių stoties, kur jį pasitiko JAV ambasadorė Bridget Brink.

Šis L. Austino vizitas į Kyjivą, kur jis atvyko traukiniu iš Lenkijos, yra antroji Pentagono vadovo kelionė nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vašingtonas yra didžiausias karinės pagalbos Kyjivui teikėjas, o Amerikos pagalbos sumažinimas būtų didelis smūgis Ukrainai, kuri ruošiasi antrajai karo žiemai.

L. Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas per spalį vykusį posėdį ragino įstatymų leidėjus išlaikyti paramą Ukrainai, o JAV gynybos departamento vadovas sakė, kad „be mūsų paramos (Ukrainai), (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui pasiseks“.

Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai respublikonai nepritaria tolesniam pagalbos teikimui, o nauja parama Ukrainai nebuvo įtraukta į praėjusią savaitę patvirtintą laikiną susitarimą, kuriuo siekiama išvengti JAV vyriausybės uždarymo.

Vis dėlto JAV parama nebuvo sustabdyta, ir vis dar galima pasinaudoti anksčiau patvirtinta pagalba, nors jos ir mąžta.

Jungtinės Valstijos buvo vienos tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorių, greitai subūrusios koaliciją ir koordinavusios dešimčių šalių pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.

Ukrainos rėmėjai taip pat rengia mokymus ukrainiečiams kariams, o Jungtinės Valstijos ir kitos šalys įvedė griežtas sankcijas Rusijai, tarp kurių – finansų institucijos, technologijų importas ir energijos eksportas.

„Scanpix“/AP nuotr./Lloydas Austinas

Viename Kyjivo daugiabučių sprogus granatai žuvo du ir buvo sužeistas dar vienas žmogus, pranešė Ukrainos sostinės policija.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime sakoma, kad vėlai sekmadienį buvo gautas vieno gyventojo pranešimas apie girdėtą sprogimą kaimyniniame bute. Į įvykio vietą išvyko policijos pareigūnai ir medikai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Liepos 2-osios naktį atakuotas Kyjivas

Preliminariais duomenimis, per sprogimą žuvo kariškis ir tame bute buvusi moteris. Dar vienas vyras – žuvusiojo brolis – hospitalizuotas.

Nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje prarado 319 210 karių, lapkričio 20 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Į šį skaičių įeina 640 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.

Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 5 439 tankų, 10 168 šarvuotų kovos mašinų, 10 127 automobilių ir degalų cisternų, 7 748 artilerijos sistemų, 899 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 588 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 323 lėktuvų, 324 sraigtasparnių, 5 764 dronų ir 22 laivų.

Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ kartu su BBC Rusija, atlikusi atvirų šaltinių tyrimą, patvirtino 37 052 Rusijos karių, žuvusių nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, vardus ir pavardes.

Nuo ankstesnio atnaujinimo lapkričio 3 d. žuvusiųjų sąrašą papildė beveik 1 300 Rusijos karių pavardės. Žurnalistai patikslina, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes iki šiol jų patikrinta informacija gauta iš viešų šaltinių, įskaitant nekrologus, artimųjų pranešimus, regioninės žiniasklaidos naujienas ir vietos valdžios institucijų pranešimus.

Žiniasklaidos sekamų nekrologų skaičius per pastarąsias kelias savaites smarkiai išaugo – kasdien aptinkama apie 100-110 žuvusių karių atvejų.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Šis padidėjimas siejamas su Rusijos kariuomenės bandymais užimti Avdijivką, teigia „Mediazona“: „Matome dešimtis nekrologų, kuriuose nurodoma ši mirties vieta, kiti taip pat akivaizdžiai susiję su Avdjivka, net jei mirties vieta nenurodoma“.

Paskutinį kartą atnaujintame sąraše atsirado 14 pavardžių, kurios turėjo pulkininko leitenanto ar aukštesnį laipsnį, ir tai, pasak „Mediazonos“, „beveik pasiekė visų laikų rekordą“. „Panašus karininkų skaičiaus padidėjimas primena nuostolius, patirtus 2022 m. vasarą, sutampančius su Ukrainos pradėtomis naudoti tolimojo nuotolio raketomis HIMARS. Pastarasis augimas gali būti susijęs su tuo, kad Ukraina gavo ATACMS“.

Dauguma šių aukšto rango karininkų žuvo ne per smūgius štabams, o fronto linijose, dažniausiai kaip batalionų ar „Storm Z“ padalinių, Rusijos gynybos ministerijos sukurtos privačios karinės bendrovės, vadai.