Rasti specialistų, siūlančių „mobilias“ mankštas, nesunku – tereikia pasidomėti. Ar po darbo norinčių pasportuoti biure daugėja? Ką siūlo tiesiai į darbą atvykstantys kineziterapeutai? Apie tai ir daugiau kalbėjomės su vakarais daugybę įmonių lankančiais „Stuburo studijos“ specialistais.
– Ar galima sakyti, kad mankšta dabar tampa savotiška mada?
– Neaišku: ar tai mada, ar tai racionalus, logiškas ir pridėtinę vertę kuriantis būdas didinti darbuotojų darbo efektyvumą. Moksliniais tyrimais jau ne kartą įrodyta, kad fizinis krūvis veikia cheminių medžiagų sudėtį smegenyse ir kraujyje, ji savo ruožtu veikia emocijas, o pastarosios – mintis ir gebėjimą veikti. Pakylėtos nuotaikos žmogus dirba greičiau, padaro mažiau klaidų, lengviau priima sprendimus ir noriau bendradarbiauja.
Pakylėtos nuotaikos žmogus dirba greičiau, padaro mažiau klaidų, lengviau priima sprendimus ir noriau bendradarbiauja.
Kita vertus, maža tikimybė, kad su profesionaliu kineziterapeutu reguliariai sportuojantis žmogus, dėl stuburo išvaržos ar kitų judėjimo apribojimų, praleis mėnesį ar du gydydamasis. Juk sėdimą darbą dirbantys žmonės labai dažnai kenčia nuo lėtinių kaklo, trapecijos, pečių, alkūnės, juosmens, klubo ar kelio sąnario skausmų.
– Ar daugėja mankštų „iškvietimų“ į biurus?
– Taip, ši tendencija – sportuoti darbovietėje – vis ryškesnė. Šiuo metu vis daugiau įmonių nusprendžia į savo darbovietę pasikviesti kvalifikuotus kineziterapeutus. Jie sudaro specialias mankštas, padedančias sumažinti nugaros skausmus, apkrauti tuos raumenis, kurie patiria mažiausią fizinį krūvį darbo dienos metu, o tuos, kurie stipriausiai nuvargsta, priešingai – tinkamai ištempti ir atpalaiduoti. Jei atsižvelgiama į kiekvieno asmens galimybes, jei keičiamos priemonės, galima pasiekti tikrai gerų rezultatų, kurių vien išgėrus vaistų, ar kartą kitą per metus pabaigus fizinės reabilitacijos kursą – nepasieksi.
Kitas tokių mankštų darbo vietoje privalumas, kad sutaupoma žymiai daugiau laiko, nereikia baigus darbą laukti spūstyse, kol nuvažiuosi į sporto klubą. Po sporto darbe ir spūsčių nebelieka, daugiau laiko praleidžiama su šeima.
– Dažnai sakoma, kad pagrindinė problema – kad žmonėms trūksta motyvacijos. Ar pastebite tai?
– Motyvacija priklauso nuo kiekvieno iš mūsų mąstymo, gyvenimo būdo ir suvokimo, kas tai yra sportas, judėjimas. Ne visi tiki, kad judesys gali padėti išspręsti nugaros skausmo problemas. Daugumai žmonių trūksta motyvacijos sportuoti dėl tinginystės. Kai kuriems po sunkios, įtemptos, sėdimos darbo dienos geriau prigulti prie televizijos ir taip atsipalaiduoti, o ne pasitiesti kilimėlį prie ekrano ir atlikti mankštą. Tai tik šmaikštus palyginimas, tačiau tik mes patys esame atsakingi už savo kūno sveikatą. Kūno, kuris sukurtas judėti.
Daugumai žmonių trūksta motyvacijos sportuoti dėl tinginystės.
– Kai kuriuose biuruose vyksta pietų pertraukos mankštos. Kurių daugiau – vakarinių ar pietinių?
– Pasitaiko norinčių sportuoti ryte prieš darbą ir per pietų pertrauką, tačiau tokių žymiai mažiau, jei lygintume su sportuojančiais po darbo dienos. Dauguma po darbo skiria laiko mankštai ar važiuoja į sporto klubus. Kas turi galimybes, sportuoja dienos metu, kad nenuvargintų nugaros ir galėtų toliau tęsti darbus. Tačiau nukenčia maitinimasis, nes skubama sugrįžti į darbą, atsiranda įtampa.
– Tenka susidurti su daugybe žmonių, dirbančių būtent sėdimą darbą. Kokios tendencijos matyti? Ar jie labai „sustabarėję“?
– „Sustingę“ – tai dabartinės, aktyviausios profesine prasme kartos apibūdinimas. Ir tai nėra vien tik kūno sustingimas. Tai ir psichologinis sąstingis. O šiedu kūno ir psichologinis sąstingis žmogų dažniausiai ištinka kartu.
Tie, kurie jau turi vienokių ar kitokių nugaros problemų, turėtų žinoti, kad sėdėti 8 valandas – tai tik dar labiau pabloginti savijautą. Anksčiau ar vėliau problemos tikrai ims stiprėti. Todėl būtina jausti savo kūną. Skirti jam dėmesio, kas valandą daryti pertraukėles, o jų metu atlikti paprastus judesius. Tokius, kokių nori jūsų kūnas: išsitempimus, pasisukimus į šonus, pečių atpalaidavimą, pasivaikščioti.
Ir tai nėra vien tik kūno sustingimas. Tai ir psichologinis sąstingis.
– Dėl kokių problemų žmonės dažniausiai ima lankyti mankštas? Ar daug tokių, kurie nori tiesiog pagerinti savijautą?
– Pradedama lankyti mankštą tada, kai jau prispiria sveikata. Panašiai, kaip ir pas gydytoją nueinama, tik susirgus. Nugaros problemos būna įsisenėjusios, vargina lėtiniai skausmai.
Nedidelė dalis pradeda sportuoti tiesiog norėdami pagerinti savijautą, palaikyti fizinį aktyvumą, bet ir tokių yra. Įdomu, jog net ir jie pastebi, kad tam tikri neigiami procesai kūne jau būna prasidėję, nors negalavimų dar nėra. Kineziterapeutas dažnai pastebi netaisyklingą laikyseną, kompensacinius kūno mechanizmus (kai už kurį nors raumenį dirba kitas raumuo), skausmingas vietas ar trigerinius taškus.
– Per kiek laiko galima pajusti pirmuosius rezultatus? Sakykime, mažesnius skausmus ar geresnę savijautą?
– Reguliariai mankštinantis 2 kartus per savaitę po 1 valandą pirmuosius teigiamus savijautos pokyčius pastebėsite po 1 mėnesio. Pajusite dažniau esą laimingesni, geresnės nuotaikos, jausitės turį daugiau energijos. Didesnius pokyčius, skausmo sumažėjimą, pajusite maždaug po 3 mėnesių reguliarios mankštos, kai sustiprės jūsų silpnos raumenų grandys ir bus ištemptos sustingusios, kai sustiprės gilieji raumenys.
– Už lango jau pavasaris, ar dažnai tenka vesti mankštas lauke? Ar žmones tai labiau motyvuoja?
– Kai kurie sporto klubai veda mankštas lauke atėjus pavasariui ir vasarai. Vieniems tai pakelia nuotaiką, kitiems prideda daugiau motyvacijos, ypač kai lauke šviečia saulė. Vis dėlto tame yra ir minusų, nes oro sąlygos dažnai mums nebūna palankios: lyja, vėjuota, šlapia ir tas kaip tik atstumia. Dažnai nusprendžiama fizinę veiklą atidėti kitam kartui. Lauke sportuojant blaško aplinka, varžomasi kitų žmonių, nesusikaupiama, kreipiamas per mažas dėmesys tam, kaip atliekami pratimai ir kaip tuo metu jaučiasi kūnas.
