Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jau 4-ą kartą bus renkamas geriausias Baltijos šalių dokumentinis filmas

Kadras iš filmo „Kaip gyveni Rudolfai Mingai“
Kadras iš filmo. / Kadras iš filmo „Kaip gyveni Rudolfai Mingai“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Konkursinė Baltijos šalių dokumentinių filmų programa – vienas iš svarbiausių šį ketvirtadienį atidaromo Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) akcentų.

Jau 4-ą kartą dėl geriausio Baltijos dokumentinio filmo kūrėjo vardo varžysis po 4 Estijos, Latvijos ir Lietuvos filmus, atrinktus festivalio programos sudarytojų. Geriausiųjų trejetuką spalio 1-ąją per VDFF uždarymą paskelbs ir tarptautinė žiuri, vadovaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos.

Pasak Sonatos Žalneravičiūtės, vienos iš VDFF programos sudarytojos, šiemet konkursinė festivalio programa išsiskiria autorių gebėjimu įsigilinti į savo filmų herojų gyvenimus. „Kai kurie režisieriai tarsi tampa filmų herojų gyvenimų dalimi, tačiau išlieka taktiški ir profesionalūs. Kurdami filmus jie stengiasi kiek įmanoma arčiau priartėti prie žmogaus, įsigilinti į jo gyvenimo dramą“, – konkursinę VDFF’11 programą pristato S.Žalneravičiūtė.

Naujausius Estijos dokumentinio kino ieškojimus VDFF’11 konkursinėje programoje pristato kino režisierė Marianna Kaat, filme „Šachta Nr. 8“ („Auk nr. 8“, 2010) pasakojanti Rytų Ukrainos Donbaso angliakasių Snežnojės miestelio istoriją, Taline gimusi jauna kino režisierė Moonika Siimets, žvelgianti į kišeninių keturkojų pasaulį („Mados šunys“, 2010), VDFF viešėsiantis estas Kullaras Viimne'as, kuris festivalio žiūrovus kviečia susipažinti su Frančeska, vienintele moterimi kaminkrėte Estijoje („Kvėpavimas“, 2010).

Į Vilnių pristatyti naujausio filmo „Kuku: aš išliksiu“ („Kuku: mina jään ellu“, 2011) atvyksta ir estai Andresas Maimikas ir Kaidis Kaasikas. Jie sukūrė itin intymią istoriją apie vieną žymiausių sovietmečio Estijos kino aktorių Arvo Kukumägi, kuris norėtų susigrąžinti buvusią šlovę ir grįžti į didįjį ekraną.

Latvių kino režisieriai didžiausią dėmesį skiria jaunų žmonių problemoms. Kino režisierė Ilze Burkovska-Jacobsen nagrinėja paauglių brendimą ir bando suprasti, kodėl mergaitėms taip rūpi jų išvaizda („Mamos, dukros ir suknelės, 2010 ), Robertsas Rubīnsas pažindina su 13-ečiu Rudolfu, pamišusiu dėl filmų kūrimo („Kaip gyveni, Rudolfai Mingai?“, 2010), o Andris Gauja rodo pragaru virtusį  jaunos šeimos gyvenimą („Šeimos instinktas“, 2010). Optimizmo gaidelės skamba Ilze Ramāne filme apie tris gyvenimo džiaugsmo nepraradusias garbaus amžiaus damas – Maigą, Veltą ir Tonią, kiekvieną antradienį lankančias choro repeticijas („Močiučių choras“, 2010).

Lietuvių dokumentinį kiną festivalyje atstovaus debiutinis M.Kvedaravičiaus darbas „Barzakh“ (2011), pelnęs jau ne vieno tarptautinio kino festivalio įvertinimą, gerai žinomo šalyje dokumentininko Audriaus Stonio pasakojimas „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi” (2010), Evaldo Janso filmas „Laisvė kurti“ (2011), gvildenantis įkalinimo įstaigose kuriančių kalinių temą, bei  „Mocarto obuoliai“ (2011), Aloyzo Jančoro sukurtas garsaus muzikanto, dirigento ir profesoriaus Sauliaus Sondeckio portretas.

Pasak kino tyrinėtojos Renatos Šukaitytės, šiųmetinę VDFF konkursinę programą galima įvardinti kaip „kino visai šeimai“ programą, kuri gali padėti pažvelgti į save iš šalies ir tėvams, ir vaikams.

„Šių metų konkursinės programos autoriai dėmesį telkia į jaunų žmonių pasaulius: „apnuogina“ jų stiprybes ir silpnybes, atskleidžia intymius gyvenimo slėpinius, mėgina suvokti aistras ir poreikius bei išryškinti šeimos ir visuomenės svarbą jauno žmogaus gyvenime“, – kalba R.Šukaitytė.

Geriausių VDFF’11 konkursinės programos filmų autoriai bus apdovanoti piniginėmis premijomis, kurias įsteigė Kazickų šeimos fondas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min