Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lašišose implantuoti siųstuvai – brakonierių siaubas (nuotraukos)

Mokslininkų tyrimo objektas – lašišų migracija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Mokslininkas Kęstutis Skrupskelis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jei Vilnelės ar Siesarties upėse išvysite hidrokostiumais vilkinčius ir graibštais žuvis gaudančius vyrus, neskubėkite jų išvadinti brakonieriais. Galbūt tai mokslininkai, gaudantys lašišas ir joms į pilvus siūnantys siųstuvus.

Būtent tokį vaizdą buvo galima išvysti pirmadienio rytą Belmonto apylinkėse. Kelias valandas lediniame Vilnelės vandenyje braidę Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai Kęstutis Skrupskelis ir Saulius Stakėnas gaudė lašišas, o vėliau užsiėmė... chirurgija.

Skausmo nejaučia

Šio proceso metu iš upės ištraukta žuvis panardinama į vandenį su anestetikais, todėl tampa nejautri ir nebesipriešina. Vėliau mokslininkai, įpjovę lašišos pilvą, į atsivėrusią ertmę įspraudžia radijo siųstuvą, pjūvio vietą užsiuva ir patepa dezinfekuojančiomis medžiagomis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mokslininkų tyrimo objektas – lašišų migracija
Į žuvies pilvo ertmę patalpinamas siųstuvas

Mokslininkų teigimu, žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, kurie nejaučia skausmo, tačiau kaip ir visi kiti gyvi organizmai, gali patirti stresą, todėl į krantą ištrauktą žuvį stengiamasi kuo mažiau liesti rankomis. Po šios sudėtingos procedūros žuvis paleidžiama į vandenį, kuriame, priklausomai nuo savo svorio, visiškai atsigauna po 2-15 minučių.

Šio mokslinio tyrimo tikslas – sužinoti apie lašišų ir šlakių migraciją, nerštą Lietuvos teritorijoje, jų elgesį bei nustatyti, kurie upių ruožai turi būti labiausiai saugomi.

Palaiko brakonieriais

Neretai mokslininkai paupiuose gyvenantiems žmonėms kelia įtarimą ir yra palaikomi brakonieriais.

„Netoli Naujosios Vilnios pagavom gražų šlakį, 5 kilogramų. Netoliese tokie diedukai gėrė ir rėkė mums: „Brakonieriai, brakonieriai, policiją iškviesim!“. Išmatavom mes tą šlakį, paleidom, o tie diedukai vėl pradėjo rėkti, kad esam kvailiai, jei tokią didelę žuvį paleidome“, – juokėsi S.Stakėnas. 

Lašišinėse žuvyse implantuoti siųstuvai padeda nustatyti žuvų buvimo vietą, todėl brakonieriams tampa kebliau išsisukti nesučiuptiems. K.Skrupskelis ir S.Stakėnas prisiminė atvejį, kai Rusnės apylinkėse užfiksavo siųstuvo signalus ir jais atsekė iki brakonieriaus sodybos.

„Radom savo lašišą, jau gulėjo maišely...“ – nelinksmą įvykį prisiminė S.Stakėnas. Mokslininkai taip pat  prisiminė kadaise sugavę rekordinio dydžio – 1,28 m ilgio ir 19 kilogramų svorio lašišą, kuriai implantavę mikroschemą paleido į upę. Tačiau didelei žuviai sunku likti nepastebėtai brakonierių – po kurio laiko šią žeberklu sužalotą, nebegyvą žuvį mokslininkai rado nendrėse. 

Migruoja į kitas šalis

Šiuo metu į Vilnelės upę yra paleistos 8 lašišinių šeimos žuvys, į Siesarties upę – 32. Lietuvoje – vienas ilgiausių Europoje lašišinių šeimos žuvų migracijos kelias, vedantis į Baltijos jūrą. Iš jos žuvys ne visada grįžta atgal į Lietuvos teritoriją – neseniai viena žuvis su siųstuvu buvo aptikta Lenkijoje, Vyslos upėje esančioje nerštavietėje.

Pasak mokslininkų, Lietuvoje lašišinių žuvų populiacija ima atsigauti – žuvys jau yra skaičiuojamos tūkstančiais, tačiau kad šis rodiklis ir toliau gerėtų, reikėtų nenuleisti rankų: neteršti upių ir netoleruoti brakonieriavimo. Lietuvoje lašinių žuvų žvejyba yra ribojama ir įmanoma tik turint specialias licencijas – iš žvejybos galima parsinešti tik vieną sugautą žuvį.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min