Viename interneto portale jo įkūrėjai buvo išvadinti mirties pirkliais, lobstančiais iš žmonių sielvarto ir kitais mažiau poetiškais apibūdinimais.Tačiau virtualias užuojautas užsisakyti siūlančio puslapio įkūrėjai įsitikinę, kad jų paslauga reikalinga.  

„Internetas suartina žmones. Socialinių tinklų bumas neišvengiamai sąlygojo tiek atstumu, tiek kitomis aplinkybėmis nutolusių žmonių suartėjimą. Mes savo misija laikome tolimesnį šios idėjos plėtojimą, perkeliant žmonių rūpesčius į internetą. Iš esmės Netektys.lt užuojautos yra dar viena socialinės komunikacijos internetu forma“, – „15min“ pasakojo virtualių užuojautų puslapio įkūrėjai Vytautas ir Tomas, panorę neviešinti savo pavardžių dėl vienintelės priežastis: nenoro sulaukti tiesioginės kritikos iš neigiamai projektą vertinančių lietuvių.

Patogiau nei skelbti spaudoje

Netektys.lt autorių teigimu, ši paslauga turėtų ypač sudominti emigravusius tautiečius, neturinčius galimybių užuojautą artimųjų netekusiems giminaičiams ar pažįstamiems pareikšti žodžiu Netektys.lt užsakytas užuojautas žmogus, kuriam jos skirtos, pagrindiniame puslapyje gali rasti tris dienas po paskelbimo. Be to, užuojautos užsakovui pateikiama nuoroda, kurią jis gali nusiųsti žmogui, kuriam skiria užuojautos žodžius.

Mes tikime, kad užuojautos internete taps įprastu dalyku ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sako projekto autoriai.

Ateityje planuojama plėsti paslaugas: pavyzdžiui, užuojautos tekstą žmogus, kuriam ji skirta, galės gauti ir trumpąja SMS žinute. „Internete skelbiamos užuojautos turi daug pranašumų. Pavyzdžiui, jas lengvai galima platinti – nusiųsti nuorodą, todėl žmogus, kuriam reiškiama užuojauta, ją perskaityti galės kada tik norės, o ne būtent tos dienos laikraštyje, kuriame ji išspausdinta. Be to, užuojautos internete pigesnės – 20–30 Lt., o laikraštyje (viename Lietuvos nacionaliniame dienraštyje – aut. past.) siekia 70 Lt“, – nurodė Netektys.lt kūrėjai. Jie neslėpė, kad projekto įgyvendinimas nebuvo brangus: kaina su mokesčiais siekė maždaug 10 tūkst. Lt, įskaičiuojant tik programuotojo ir dizainerio darbus. Tiesa, kol kas didelio lankytojų srauto ir pelno puslapio autoriai nesulaukė. Per kelias savaites užregistruotos tik keletas užuojautų. Su „15min“ bendravęs Vytautas sakė, jog kartu su partneriu turi planų tokią paslaugą pasiūlyti kitų užsienio šalių rinkoms, pavyzdžiui, Vokietijos. „Netektys.lt projektas yra unikalus. Kiek mums teko domėtis, arčiausiai šio projekto idėjos yra vadinamieji „Death Notices“ – paprasti, automatizuoti pranešimai apie mirusiuosius, kuriuos gauna užsakovas“, – sakė Vytautas.

Padeda išlaikyti bendruomenę

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, žurnalistas, filosofas ir visuomenės veikėjas Mykolas Drunga pastebėjo, kad viešos užuojautos kaip reiškinys lietuviams visada buvo itin svarbus. Ko nepasakysi apie Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose M.Drungai taip pat teko gyventi, visuomenę. „Tokio dalyko, kaip spaudoje rašomos užuojautos didžiuosiuose JAV laikraščiuose nesu pastebėjęs.

A.Madziliausko nuotr./M.Drunga.

Tiesa, nekrologų (pranešimų apie žmogaus mirtį, nurodant ir svarbiausius jo biografijos momentus, – aut. past.) juose būdavo“, – sakė M.Drunga. Ne viename Lietuvos išeivijos leidinyje bendradarbiavusio žurnalisto teigimu, tokioje spaudoje užuojautos užėmė labai svarbią vietą. „Nekrologai ir užuojautos suteikdavo ir suteikia išeiviams svarbią informaciją apie jų bendruomenės gyvenimą. Užuojautos yra vienas iš būdų bendruomenę palaikyti gyvą, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Jos padeda išlaikyti išeivių bendruomenės solidarumą, tai yra bendravimo ir bendruomenės formavimo bei palaikymo būdas“, – sakė VDU dėstytojas. Pasak pašnekovo, užuojautų jam teko matyti ir kitų tautinių bendruomenių leidiniuose, taip pat Vokietijos spaudoje. Tiesa, šios šalies dienraščiuose užuojautos būdavo publikuojamos tik Amžinybėn iškeliavus žymesniems, ypatingai gerbiamiems asmenims: „Tai – solidarumo pareiškimas, pagarba tam žmogui“. M.Drungos nuomone, internetas neturėtų išstumti spaudoje skelbiamų užuojautų.

VSAT nuotr./ Kapinės.

Tačiau šiuolaikiniams išeiviams ši paslauga turėtų būti įdomi. „Jos (internetinės užuojautos – aut. past.) galėtų būti net tam tikra pilietinės visuomenės stiprinimo forma, žmonių kontakto palaikymas. Žinoma, jei jos nėra pikti užgauliojimai, o tikri nuoširdūs užuojautos žodžiai“, – sakė M.Drunga.

Geriau pasakyti žodžiu

„Jei siekiama informuoti apie žmogaus mirtį, tai tam tikslui laikraštis ar interneto portalas labai gerai tinka. Tačiau esu pastebėjęs, kad spaudoje dažniausiai užuojautas reiškia kolektyvai, užjaučiantys kolegą, vadovą. Užuojautų tekstai paprastai būna oficialūs“, – sakė Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, psichologas Timas Petraitis. Pašnekovo nuomone, bendravimas virtualioje erdvėje visada ne susieja, bet atitolina žmones. Todėl, jei tik yra galimybė, visada geriausia sveikinti ir užjausti žmogų susitikus akis į akį. „Kalbant apie intymius dalykus, tokius kaip kūdikio gimimas, artimojo mirtis, visada geriausiai susitikti ir pasikalbėti. Tokiu atveju svarbūs dažniausiai būna ne tik žodžiai, bet ir prisilietimai, – atkreipė dėmesį T.Petraitis. – Internetu gautą užuojautą žmogus gali suprasti klaidingai: pagalvoti, kad kas nors šaiposi, o ne užjaučia. Todėl tokį būdą pareikšti savo palaikymą reikėtų naudoti išimtiniais atvejais“.