„Duetuose“ – romantiškai apie moters ir vyro santykius

Dar studijų metais, kone prieš du dešimtmečius užgimusi mintis kartu su vaidinti spektaklyje,  įgyvendinta tik dabar – paties Dainiaus Kazlausko režisuotame spektaklyje. Apie spektaklio sėkmę ir jo sukūrimo aplinkybes „15min“ pasakojo pats aktorius ir režisierius.

-„Duetai“ sėkmingas spektaklis nuo pat pradžių – bilietų į jį sunku gauti. Kur glūdi jo sėkmė?

- „Duetų“ sėkmę pirmiausia lemia ir formuoja žiūrovai, jie mūsų didžiausi vertintojai ir kritikai. Stengiamės, kad spektaklis išliktų jų širdyse, o sėkmės mums reikia kiekviename pasirodyme, kad viskas išeitų taip, kaip sumanyta. Tik pasirodžius spektakliui, supratome, kad tai darbas, kurio vertinimui reikalinga tam tikra gyvenimiška patirtis, vargu ar jaunesnis žmogus iki galo sugebės įvertinti visus sprendimus.

-Kodėl ėmėtės režisuoti būtent O.Quilterio kūrinį ir būtent šią pjesę?

-Labai džiugu, kad ji išpopuliarėjo pasaulyje, bet tuo metu, kai nusprendėme pagal šį kūrinį statyti spektaklį, pjesė tikrai nebuvo dar tokia garsi ir net niekas pasaulyje pagal ją nebuvo statę. Tai ir buvo viena iš svarbiausių priežasčių ją renkantis. Antra, pjeses, skirtas dviem aktoriams, galima ant pirštų suskaičiuoti. Trečia, šio autoriaus pirmoji pjesė irgi labai išpopuliarėjo pasaulyje. Ketvirta, ji tiesiog mums patiko.

-Pats pjesės autorius P.Quilteris savo naujausią darbą vadina „romantine komedija“ – ar scenoje tai ir galima išvysti: romantiškus dviejų žmonių santykius?

-Du žmonės, vyras ir moteris, painūs tarpusavio santykiai, aišku, meilė ir juokingos, netikėtos situacijos. Lengva, šmaikšti, vietomis ir graudi, tikrų tikriausia romantinė komedija.

-Ar sudėtinga būti pačiam sau režisieriumi?

-Galiu tik pasakyti, kad „Duetus“ ir režisavau, ir juose vaidinu iš poreikio. Geriau būti arba režisieriumi, arba aktoriumi. Tikiuosi, kad ateityje tokių mano paties duetų bus mažiau. Kita vertus, mano studijos buvo tokios, kurios rengė pusiau režisierius, pusiau aktorius. Ir mano visas kūrybinis kelias toks – nei iki galo režisūrinis, nei iki galo aktorinis. Tai suteikia galimybių. Bet kartu reiškia, kad  aš visiškai neatitinku aktoriaus tipo. Nekalbu apie darbo kokybę ar atliktus vaidmenis. Tiesiog kalbu apie raišką. Esu aktorius, nes vaidinu, filmuojuosi. Kita vertus, tai ko reikia režisūrai, aš irgi turiu. Turiu galimybę būti režisieriumi. O štai Oskaras Koršunovas yra tikras režisierius. Jis niekada nevaidins. Ir nereikia. Jis yra  režisierius, o aš esu pusiau. Tai irgi nėra blogai, tai reiškia, kad turiu dvi saviraiškos galimybes. Ir, ačiū Dievui, kad turiu jas. Tačiau vienu metu yra geriau arba režisuoti, arba vaidinti.

„Duetai“ Klaipėdoje bus rodomi rytoj, 19 val., Valstybiniame muzikiniame teatre.