Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Protu nesuvokiama: rusai savo žmonas sumuša, padega, meta pro langus, nušauna

Apie smurtą šeimose nukentėjusios moterys vis dar vengia kalbėti.
15min.lt nuotr. / Prievarta
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijoje šeimoje smurtą patiriančių moterų šalies teisinė sistema negina – šia prasme Rusijoje įtvirtintas teisinis nebaudžiamumas. Taigi žinia, kad prisigėręs mano draugės vyras ją nužudė buvo siaubinga, tačiau visiškai nestebinanti.

Blogas žinias man pranešė prieš keletą dienų paskambinusi buvusi klasiokė. „Mūsų draugė, Jelena Kulešova negyva“, – pasakė ji. Dar žiauriau ir liūdniau skambėjo tai, kad milicija įtarė, kad Jeleną mirtinai sumušė jos vyras. Moteris, kurią draugai švelniai vadindavo Lenačka, buvo šviesi asmenybė ir labai graži moteris. Kartu su ja mokėmės matematikos mokykloje pramoniniame miestelyje netoli Volgos upės – Žemutiniame Naugarde. Baigusi mokyklą Jelena studijavo aktorystę.

Iš Jelenos buvo likę tik oda ir kaulai; ji svėrė vos 43 kilogramus ir buvo taip nusėta mėlynėmis, kad jos motina nusprendė nesilaikyti rusiškos tradicijos šarvoti mirusįjį atidengtame karste. Moteris nenorėjo, kad pamačiusios savo sudaužytą motiną būtų traumuotos Lenos 10-metė ir 12-metė dukrytės. Jelenai buvo 38-eri.

Deja, bet Jelenos mirtis puikiai atspindi visos Rusijos moterų kartos, turinčios labai mažai galimybių išvengti namų smurto, situaciją. Žemutinio Naugardo regione nėra nė vienos moterų prieglaudos ar reabilitacijos centro, nepaisant to, kad čia gyvena 3,5 mln. žmonių. Visoje milžiniškoje Rusijoje tokių prieglaudų yra vos 20 (palyginimui, Didžiojoje Britanijoje moterų prieglaudų yra mažiausiai 400, t. y. viena prieglauda tenka 150 tūkst. žmonių, kai tuo tarpu Rusijoje viena prieglauda tenka 7 mln. žmonių).

Rusijoje dėl nenatūralių priežasčių miršta viena moteris per valandą, palyginti su viena moterimi per savaitę Jungtinėje KaralystėjeMoterys Rusijoje mirtinai sumušamos ir išmetamos pro langą. Pastaruoju metu daugiau nei kada nors anksčiau jų yra tiesiog nušaunamos, teigia pirmosios Rusijoje karštos linijos ir moterų krizių centro Maskvoje įkūrėja Marina Pisklakova-Parker.

Dūmos Socialinės apsaugos komiteto vadovė Tatjana Melnikova priduria, kad iš 21 tūkst. 400 praėjusiais metais šalyje įvykdytų žmogžudysčių, 14 tūkst., t. y. du trečdaliai, aukų buvo moterys, nužudytos kilus buitiniam konfliktui (neskaitant moterų, mirusių dėl kitų priežasčių bei moterų, apie kurių žūtį policijai apskritai nebuvo pranešta). Šis skaičius nuo 2002 m. padidėjo 50 proc.

Pasak šalies Vidaus reikalų ministerijos, mažiausiai smurtą šeimoje kasmet patiria 34 tūkst. moterų. Nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ vadovė Maskvoje Frederica Behr teigia, kad Rusijoje namuose nužudoma triskart daugiau moterų nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Šioje šalyje dėl nenatūralių priežasčių miršta viena moteris per valandą, palyginti su viena moterimi per savaitę Jungtinėje Karalystėje.

„Rusijoje nužudomų moterų skaičius ir toliau augs, nes nėra įstatymų, baudžiančių už buitinius nusikaltimus. Tiek valstybė, tiek visuomenė šį reiškinį traktuoja kaip kažką, prie ko visi yra pripratę, – pažymėjo M.Pisklakova-Parker. – Tai, kad Rusijoje vyrai muša moteris, laikoma kasdienybe. Ta pati kasdienybė šalyje yra tai, kad moterys atleidžia savo vyrams už tai, kad yra mušamos ir kad milicija visuomet, kai paskambina moteris, sako: „Skambink tik tuomet, kai pagrasins tavo gyvybei“.

Savo ruožtu T.Melnikova pridūrė: „Siūlėme įvairius įstatymus, skirtus užkirsti kelią namų smurtui, tačiau kiekvieną sykį mūsų idėjas atmetė arba įstatymų priėmimo organai, arba prezidento administracija“.

Buvo sunku apie tai nemąstyti kai mes, trys geriausios Jelenos draugės, mikroautobusiuku važiavome į kapines su Jelena, gulinčia medinės dėžės dugne. Mūsų prisiminimai apie ją buvo tokie šviežūs, tarsi visa tai buvo vakar: Lena, lengva tarsi snaigė, šokanti ant Volga plaukiančio laivelio denio mūsų mokyklos baigimo naktį.

Tačiau gyvenimas Jelenai nebuvo lengvas. Per pastaruosius aštuonerius metus ji ir jos vyras įniko į alkoholį. Išgėrusių ginčai ir muštynės tapo rutina – ant Lenos veido vis atsirasdavo naujų mėlynių, senosioms dar nespėjus išnykti. „Tūkstantį kartų jai sakiau: „Bėk nuo jo!“, – sakė viena iš buvusių klasiokių, Jelena Naumova. – „Nelauk, kol jis tave nužudys!“

J.Naumova labai gerai žino, apie ką kalba. Lenačkos mirtis sugrąžino jai prisiminimus apie prieš penkerius metus įvykusį košmarą, kai išgėręs degtinės butelį, jos vyras apipylė ją degiu skysčiu ir padegė jų dviejų vaikų akivaizdoje. Šiandien J.Naumovos veidas ir plaukai man primena, kokia graži ji buvo – visas likęs kūnas nusėtas storais, raudonais nudegimų randais.

Liūdniausia tai, kad tragiškos mano dviejų klasiokių gyvenimo istorijos Rusijoje nėra retas reiškinys. Dabar visi sako, kad J.Kulešova turėjo pasiimti savo du vaikus ir pabėgti iš savo vieno kambario būsto Avtozavodo regione, kuriame gyvena tūkstančiai bedarbių moterų, lygiai tokių pačių, kaip ir pati Jelena. Bet kai šalyje yra tiek mažai moterų prieglaudų, kur jai reikėjo bėgti?

Priežastis, dėl kurios Rusijoje taip bujoja moterims priešiška aplinka, pasak „Amnesty International“, yra ne tik degtinė ir pramonės sumažėjimas, bet ir visiškas smurto prevencijos nebuvimas ankstyvose stadijose. „Rusija nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad prisijungtų prie Europos Komisijos 2006 m. pradėtos kampanijos „Stop smurtui prieš moteris šeimose“, – sakė  F.Behr. – Jokių tikslų, jokios darbotvarkės, jokių priimtų įstatymų – nieko“.

Iš 21 tūkst. 400 praėjusiais metais šalyje įvykdytų žmogžudysčių, 14 tūkst., t. y. du trečdaliai, aukų buvo moterys, nužudytos kilus buitiniam konfliktuiVisose Europos Sąjungos valstybėse yra įstatymų, numatančių griežtas bausmes ir taip apsaugančių moteris. Brazilija – dar vienas geras pavyzdys tautos, kuri taip pat labai vėlai susizgribo dėl kovos su smurtu prieš moteris, tačiau 2006 m. priėmė įstatymą, uždėjusį smurtui antsnukį. Šiuo metu didžioji dalis Brazilijos vyrų žino, kad mušti savo žmoną yra nusikaltimas.

Kai J.Naumova, praėjus dviem mėnesiams po to, kai vyras ją padegė, iš ligoninės sugrįžo namo, ją pasitiko kaimynai. „Jie pasakė, kad kiekvieną sykį, kai jis mane mušdavo, jie girdėdavo mano klyksmus, tačiau niekvietė milicijos, nes mes buvome jų draugai! – pasakojo moteris. – Tu esi paliekama viena su savo skausmu, savo pragariškame gyvenime, mieste, pilname žmonių!“ Jos dvi dukterys: 14-metė Ana ir 20-metė Aleksandra vis dar prisimena, kaip bijodavo iš mokyklos grįžti namo ir matyti, kaip jų tėvas talžo jų motiną. Bet J.Naumova taip pat sugrįžo pas savo vyrą, kuris sumušė ją dar tada, kai nudegimų žaizdos nebuvo spėjusios užgyti. Galiausiai, J.Naumova visiems laikams išėjo iš namų.

Vaikai, kenčiantys nuo namuose esančios priešiškos aplinkos – dar viena rimta Rusijos socialinė problema. Rusijos prezidento vaikų teisių komisaras Pavelas Astachovas teigia, kad praėjusiais metais namų smurto aukomis tapo 108 tūkst. vaikų. Apie 2 tūkst. vaikų mirė ant savo tėvų rankų ir apie 100 tūkst. vaikų nuo savo smurtaujančių tėvų pabėgo į gatves.

„Rusijoje yra daugybė jaunų, mažai uždirbančių tėvų, kuriems nepasiseka gyvenime ir kurie greitai pasiduoda. Jie geria, vartoja narkotikus ir kartu su savimi žemyn tempia ir savo vaikus“, – sakė P.Astachovas.

Straipsnio autorė Ana Nemcova, straipsnis išpublikuotas savaitraštyje „Newsweek“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min