Rūta Rutkelytė: jeigu ne joga, būčiau rimta ligonė

Kai politikė Rūta Rutkelytė (48) namuose ant kambario durų užkabina lentelę „Netrukdyti", namiškiai žino, kad moteris bent kelioms valandoms pasinėrė į jogos pasaulį. „Viską išjungi, į kitą kambarį išneši mobilųjį telefoną, užsidarai duris ir..." - prieš trejetą metų jos gyvenimą gerokai pakeitusią jogą apibūdina moteris.

„Pradėsiu nuo labai toli. Prisimenu, kaip paauglystėje mane labai sukrėtė senutės kaimynės mirtis. Ilgai negalėjau atsigauti: kam gi gimiau, jeigu reikės mirti? Šie pamąstymai mane lydi iki šiol. Bėda tik kad sovietiniais laikais dvasinės praktikos Lietuvoje buvo draudžiamos, - prisimena Seimo narė. - Visą laiką buvau labai aktyvi: darbas, mokslai, vaikai, studijos, disertacija, paskui - verslas. Bet kartą pasipainiojo skelbimas, kviečiantis į jogos kursus. Lankiau juos, tačiau daiktinė gyvenimo srovė ir vėl nusinešė mane tolyn."

Daug metų moteris mintimis vis grįždavo prie jogos ir prasmės paieškų. Juo labiau kad dėl verslo patirdavo daugiau streso nei džiaugsmo. Rūta prisimena: atrodydavo, kad nuolat situacija yra be išeities, kad kiekvieną akimirką gyvenimas baigsis. Niūroką kasdienybės paveikslą dar papildė nugaros skausmai. „Užeidavo tokie skausmo priepuoliai, kad net oro įkvėpti negalėdavau. Dariau tyrimus, bet gydytojai nieko nerado, - pasakoja moteris. - Tokiomis akimirkomis ieškai būdų, kaip išlikti gyvai. Paskui imi galvoti ir apie kokybišką fizinį bei dvasinį gyvenimą." Seniau ji ir pati egoistais vadino žmones, visa galva panyrančius į dvasines praktikas, atsiskiriančius nuo visuomenės, atsisakančius veiklos, net šeimų. „Bet ėmiau pastebėti, kad ir aš verslą jau planuoju taip, kad galėčiau jo atsisakyti. Nes įprastas žmogaus gyvenimas, darbai, pareigos pamažu ima trukdyti", - pasakoja veikli moteris, prieš keletą metų atsisakiusi verslo, visuomeninių pareigų ir dvejus metus skyrusi jogos studijoms.

Esama įvairiausių jogos rūšių, vienos pabrėžia kvėpavimą, kitos - fizinius pratimus. Rūtai nelabai tiko Lietuvoje paplitusi jogos sistema, todėl susidomėjo krijajoga. Suradusi tokį centrą Italijoje, Asyžiuje, lietuvė važinėjo į ten rengiamus kursus, keliavo užsiimti joga ir atlikti įvairių apsivalymo procedūrų, meditacijų į Indiją, išsirengė į piligriminę kelionę prie Himalajų.

Po tų dvejų metų į verslą moteris nebegrįžo. „Grįžau į politiką, nes pasirodė, kad dar ne viską padariau, kas man buvo lemta, - svarsto. - Bet kuriuo atveju, kai vėl nustosiu būti aktyvi visuomenininkė, tikrai visa galva pasinersiu į Tikrąjį Buvimą."

Dabar jogai ir dvasinėms praktikoms politikė skiria kur kas mažiau laiko, nei norėtų: „Kai posėdžiuose tenka prasėdėti nuo ryto iki gilios nakties, vėl grįžta nugaros skausmai. Todėl turėdama laisvesnį rytą, kelias valandas darau savo pratimus." Moteris aiškina, kad joga nėra vien fiziniai pratimai, kita vertus, ir jokios mistikos nereikia ieškoti. Joga - tam tikras būdas fiziniais ir kvėpavimo pratimais, taip pat tam tikromis nuostatomis išmankštinti, išjudinti ir atpalaiduoti kūną. Tikslas - patirti absoliučią ramybę. „Jeigu ne joga, tikriausiai dabar valgyčiau tik vaistus nuo skausmo ir būčiau rimta ligonė. Bet juk kol nepašalini skausmo priežasties ir malšini ją chemija, tik nuodiji save, - prisipažįsta Rūta, įsitikinusi, kad joga ją moko ieškoti gyvenimo esmės, atrasti pradžią ir pabaigą. - Gyvenimas man tarsi viską davė, bet didžiulio džiaugsmo, kurį galėtum pavadinti palaima, aš nejutau. Joga pati savaime to irgi neduoda, tačiau ją praktikuodamas gali patirti pilnatvę, išmokti būti laimingas visose situacijose."

Politikės vyras Seimo narys Kęstutis Glaveckas (59) žmonos nestabdo. Ir ši nesistengia jo užkrėsti savo pomėgiu. „Tokius sprendimus žmogus priima pats, - įsitikinusi. - Vyras labai mėgsta sportuoti, daro tai kasdien, bet dabar man tai atrodo tik sveikatos gadinimas. Nes judėjimo tikslas neturi būti raumenų kiekis, judėti turi sąmoningai. O mes liejame prakaitą, kilnojame svarmenis sporto klube, tuo tarpu mintys - visai kitur. Joga nuo sporto tuo ir skiriasi, kad darant jos pratimus sąmonė dalyvauja - labai aiškiai jauti ir suvoki, ką ir kaip darai, kas vyksta toje vietoje, kuriai pratimas skirtas."

Sąmoningam joga moko būti net virtuvėje, todėl politikė gerokai pakeitė ir požiūrį į maistą. „Jogą praktikuojantis žmogus išmoksta valgyti lėtai, po nedaug ir jausti, ką valgo. Savaime dingsta noras vartoti mėsą ir atsiranda švaraus, natūralaus, kuo mažiau termiškai apdoroto maisto poreikis, - pasakoja moteris. - Gyvybinei funkcijai palaikyti reikia labai nedaug maisto, o mes valgome dešimt-penkiolika kartų daugiau. Pradėjusi save stebėti, pati pamačiau, kad jeigu buvo įtempta situacija, stresas, parlėkusi namo puolu valgyti net jeigu prieš kelias valandas tai jau dariau. Tarsi sėsdamas prie lėkštės sriubos atsipalaiduoji." Dabar valgymo įpročiai gerokai pasikeitė. Dietų ji niekada nesilaikė, užtat pradėjusi sąmoningai save stebėti numetė apie penkis kilogramus. „Tai reiškia, kad aš vis mažiau ir mažiau valgau šiaip sau, iš streso ar malonumo. Pradėjau gerti labai daug vandens. Supratau, kad daugelio dalykų gyvenime suprasti ir pažinti su pilnu pilvu - neįmanoma, - pasakoja Rūta. - Prisiskaičiau knygų, kad galima gyventi vien kvėpuojant ir geriant vandenį, kad maisto praktiškai išvis nereikia. Kadangi daug ką įdomu išbandyti pačiai, planuoju pabadauti kokias tris savaites. Bet tam reikia ramybės ir laisvo laiko. Noriu pajusti, ką reiškia, kai žmogus atsisako visko žemiško, kai kūno tarsi nelieka, kai apima savotiška nesvarumo būsena..."