Stresas žmogaus sveikatai turi ir teigiamo poveikio

Tai sukelia depresiją, nerimą, padidina arterinį kraujospūdį, sutrikdo miegą, sukelia galvos skausmus, migreną bei kitus sutrikimus. Stresas – tai fizinė ir psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes.

„Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti. Nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą. Tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Vienaip ar kitaip stresas daro įtaką kiekvieno žmogaus sveikatai“, – teigė Palangos poilsio namų „Baltija“ Reabilitacijos centro FRM gydytojas – neurologas Vincas Paulikas.

Sukelia insultus ir migreną

Streso metu į kraują išsiskiria įvairios biologiškai aktyvios medžiagos. Dėl šios priežasties sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, pakyla kraujospūdis, vienur išsiplečia, kitur susitraukia kraujagyslės, padidėja gliukozės kiekis kraujyje.

Pasak gydytojo, pernelyg stipri, dažnai pasikartojanti ar ilgalaikė streso būsena išsekina organizmo adaptacines galimybes, psichiką, imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi.

Tipiškos streso sukeltos ligos – tai hipertonija, stenokardija, miokardo infarktas, insultas, opaligė, migrena, alerginės ligos. Sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų stresą patiriantiems žmonėms yra 1,8 – 2,2 karto dažnesnis.

V.Paulikas teigė, kad stresai ypač pavojingi žmonėms, turintiems kitų rizikos faktorių, tokių kaip rūkymas, viršsvoris, padidintas arterinis kraujospūdis, cukraligė, padidintas cholesterolio kiekis kraujyje.

Įkvepia kurti ir mylėti

Stresas gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Medikų teigimu, stresas yra ne tik tai, ko reikia vengti, bet ir tai, ką galime priversti dirbti savo naudai.

Naudingas gali būti tik palyginti trumpai trunkantis stresas. Jis skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą, stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas, grūdina ir skatina įveikti sunkumus.

Teigiamai veikiantis stresas (eustresas) – įsimylėjimas, santuoka, susitaikymas po išsiskyrimo, daugeliui – išėjimas į pensiją, turto pirkimas, paaukštinimas darbe, netikėta sėkmė, mokslų baigimas, naujų draugų susiradimas, atostogavimas ir kita.

Ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas žaloja. Jis išsekina psichiką bei imuninę sistemą ir dažnai tampa daugelio ligų priežastimi. Ilgalaikis stresas kelia grėsmę sveikatai, turi žalingų pasekmių ir fiziologinių padarinių.

Neigiamai pasireiškiantis stresas (distresas) – skyrybos, nesutarimai šeimoje, ligos, darbo praradimas, profesijos pakeitimas, netikrumas dėl ateities, įsipareigojimai bankams ar kita.

Gydytojas teigė, kad stresas organizmui reikalingas, nes jis išmoko žmogų reaguoti į nuolat vykstančias permainas ir prie jų prisitaikyti. Atsakydamas į stresą, organizmas padidina galimybes išgyventi pasikeitusios aplinkos sąlygomis.

Priklauso nuo požiūrio į problemas

Pastaruoju metu medikai pastebi tendenciją, kad daugėja žmonių, kurie nesugeba susidoroti su stresu, vertinti sudėtingas gyvenimo situacijas, atgauti jėgas. Svarbu suprasti, kad stresą sukelia požiūris į problemą, todėl būtina išmokti stresą išgyventi ir jį suvaldyti.

Pasak V.Pauliko, mokėjimas susidoroti su gyvenimo sunkumais – svarbus ne tik sveikatos ir darbingumo, bet ir laimės garantas. Jei streso neįmanoma išvengti, tai jį galima kontroliuoti. Kaip žmogaus organizmas įveikia stresą priklauso nuo to, kaip jis suvokia stresinę situaciją bei kaip individualiai emociškai į ją reaguoja.

Staiga ištikusio streso metu, gydytojas pataria, atsisėsti, atsipalaiduoti, mintis nukreipti nuo problemos į malonų įspūdį suteikusią situaciją, keletą minučių apie tai negalvoti. Po tokio atsipalaidavimo stresinės situacijos sprendimas palengvės, organizmo reakcija bus mažiau audringa.

Kontroliuoti stresą padeda darbo ir poilsio režimas, geras miegas, fizinis aktyvumas, proto mankšta. Kad stresas mažiau kenktų organizmui, reikia išmokti džiaugtis paprastais dalykais, šypsotis, vengti konfliktų, ugdyti savyje atlaidumą, kantrybę, pagarbą, sąžiningai ir pagal jėgas atlikti darbą, planuoti darbo ir poilsio režimą, nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, turėti pomėgių.

Problemas gali padėti išspręsti draugai, artimi žmonės. Kai kam stresą padeda įveikti naminis gyvūnas. Jeigu su sunkumais tvarkytis sekasi nelengvai, profesionalios pagalbos reikėtų kreipkitis į specialistus.

„Mokykitės iš praeities, o ne gailėkitės dėl jos. Raskite laiko pomėgiams. Dažniau šypsokitės“, – patarimus streso kamuojamiems žmonėms dalijo Reabilitacijos centro FRM gydytojas – neurologas Vincas Paulikas.