Užduotis – nesusirgti

Pulti gerti žolelių arbatų, kabinti medų derėtų ne tik pajutus peršalimo simptomus, bet ir ištisus metus. Mat virusams lengviausiai gali atsispirti stiprų imunitetą turintys žmonės.

Svarainiai ir medetkos

Žolininkė Irena Adomonienė pabrėžė, kad savimi reikia rūpintis nuolat, nepriklausomai nuo metų laiko, amžiaus ar kitų veiksnių.

„Aš pati labai lengvai sergu, – džiaugėsi žolininkė. – Profilaktiškai naudoju ir kitiems patariu gerti vaistažolių arbatų. Nes jei pradės žmonės gerti arbatas tik susirgę, greito poveikio nebus.“

I.Adomonienė siūlė vartoti daug vitamino C turinčių natūralių produktų, pavyzdžiui, pasidaryti svarainių sirupo. Vyraujant permainingiems orams ji rekomenduoja gerti medetkų žiedų arbatos – ji sumažina kraujospūdį, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą.

Sena, bet gera ir patikrinta priemonė imuniteto stiprinimui – česnakas. „Kiekvieną dieną suvalgau po česnako skiltelę – ir vasarą, ir žiemą“, – patirtimi dalijosi I.Adomonienė.

Sloga – rimta liga

Žolininkė patarė nesigriebti vaistų vos tik susirgus – iš pradžių geriau pabandyti natūralius produktus.

„Grįžo mano dukra iš Vilniaus su sloga ir ketino bėgti vaistų pirkti, tačiau aš neleidau, – pasakojo moteris. – Nosį vazelinu ištepėm, česnaką skiedėm su vandeniu maždaug per pusę ir lašinom po kelis lašiukus. Uostė dukra kokias dvi dienas ir tarkuotą svogūną.“

Sloga, anot I.Adomonienės, yra rimta liga. Sergant svarbu gerai išplauti nosį, nes joje kaupiasi daug bakterijų.

„Raskilos antpilu labai gerai plauti nosį, jei ji jau rimtai bėga ir galvą skauda. Reikia ajerų šaknų sumalti ir uostyti, išsičiaudėti labai gerai“, – patarimus dalijo beveik du dešimtmečius įvairiomis vaistinėmis žolelėmis besidominti moteris.

Žolininkė dar kartą pabrėžė, kad svarbu rūpintis organizmu nuolat, sportuoti, nenusirengti sušilus – tuomet peršalimas gali ir aplenkti.

Jėgų suteikia bulvės

Kita žolininkė Jadvyga Balvočiūtė patarė susirgus gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Jie palengvina kvėpavimą, atsikosėjimą. Užsikimšusius kvėpavimo takus taip pat efektyviai pravalo garų inhaliacijos.

„Į karštą vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinių aliejų (jei nesate alergiški): eukalipto, mėtų, kadagio – pastarieji atpalaiduoja užsikišusią nosies ertmę. Panašiai veikia ir meškauogės, virtų bulvių, vandenyje ištirpusios sodos garai. Karštą, šviežią bulvių nuovirą labai sveika ir išgerti. Bulvėse esančios medžiagos stiprina organizmą, suteikia jam jėgų kovoti su liga“, – patarinėjo J.Balvočiūtė.

Nuo gerklės skausmo, jos teigimu, padeda tokios žolelės kaip svilarožė, įvairios dedešvos, gyslotis, ramunėlės, medetkos, vingiorykštės, raktažolių lapai ir žiedai.

Veiksminga kovos su peršalimu priemonė yra ir karšto pieno puodelis su medumi, karštos vonelės kojoms.

Organizmo šiukšlės

Rudenį šykščiai pasirodanti, o žiemą apskritai reta viešnia Lietuvoje saulė, taip pat šaltis yra daugelio blogos nuotaikos priežastys, dėl to jaučiamas ir didesnis nuovargis. Su šiomis problemomis taip pat galima kovoti tinkamai rūpinantis savo organizmu.

Nuotaiką pakelia vitamino C turintys produktai, pavyzdžiui, džiovinti svarainiai, šermukšnių, erškėtrožių uogos.

I.Adomonienės teigimu, dėl prastesnės savijautos atšalus orams gali būti kaltas ir žarnynas. „Žarnyną reikia valyti. Jei žmogus, tarkim, neišsituština gerai, tie visi dalykai kaupiasi viduj. Jis to net nejunta – regis, ir valgo gerai, bet rudenį bei žiemą gyvenimo tempas lėtesnis, ir žmogus jaučiasi pervargęs“, – sakė žolininkė.

Žarnyno valymui, jos teigimu, tinka pankolio žolė, įvairūs rūgštūs, kartūs dalykai.

Užsikrėsti lengva

Bendrosios praktikos gydytojos Dalios Žeibienės teigimu, dauguma žmonių virusinėmis ligomis suserga bent kartą per metus.

Peršalimą sukelia daugiau nei 100 rūšių virusų, kuriuos paprastai žmogus gauna iš aplinkos. „Ligoniui čiaudint, kosint, į orą patenka daug mažų lašelių. Tie lašeliai sklinda oru 3–5 metrų spinduliu ir sveikas žmogus juos įkvepia“, – pasakojo D.Žeibienė.

Apsikrėsti galima ir liečiant ligonio daiktus, lygius paviršius – metalines durų rankenas, taip pat važiuojant viešuoju transportu, dideliuose žmonių susibūrimuose. Virusai, patekę į žmogaus organizmą, pradeda sparčiai daugintis ir dėl to žmogus suserga.

Pagrindiniai peršalimo simptomai – sloga, karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, apetito stoka.