Vaistas nuo streso – emocinė higiena

Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje stresą patiria 9 iš 10 gyventojų. Net pusė jų teigia, kad tokioje situacijoje atsiduria dažnai. Garsus JAV ekonomistas Toddas Buchholzas savo knygoje teigė, kad stresas yra reikalingas išgyvenimui – neva esant tokios būsenos mintys išlieka judrios, o tai verčia žmones savimi didžiuotis ir netgi prailgina jų gyvenimą.

Psichoterapeutė Aistė Diržytė pritaria tokiai pozicijai ir sako, kad minimalus, nuosaikus stresas žmogų mobilizuoja.

Kartais jis net malonus

„Jeigu mes visiškai nejaustume streso, tai gal rytais liktume gulėti lovose, būtume visiškai atsipalaidavę. Bet mintis, kad reikia eiti į darbą, kad reikia daryti užduotis, mus mobilizuoja. Tai tas stresas gali būti netgi ir malonus, nes žmogus įveikia vieną ar kitą užduotį ir jaučia pasitenkinimą“,  – „15min“ sakė A.Diržytė.

Tačiau per didelis stresas kenkia tiek žmogaus fizinei, tiek psichinei sveikatai – jis paralyžiuoja žmogų, tampa sunku susikaupti, koncentruoti dėmesį, gali pasireikšti liūdesio, pykčio, įniršio reakcijos, apimti apatija, neviltis.

Dažniausiai aplanko darbe

A.Diržytės teigimu, nemažai žmonių stresą patiria darbe. Su finansais dirbantys žmonės esą dažnai patiria atsakomybės stresą, įmonėms diegiant inovacijas darbuotojams, ypač vyresniems, stresą sukelia informacijos gausa. Kiti esą itin dažnai nervinasi dėl laiko trūkumo.

„Kai kurie neturi gerų laiko valdymo įgūdžių. Anksčiau žmonės gal buvo įpratę gyventi lėtesnį gyvenimą, dabar mūsų tokioje konkurencinėje visuomenėje darbo tempai labai greiti, reikia labai daug ir labai greitai padaryti, kai kurie dėl to labiausiai ir jaučia įtampą“, – teigė psichoterapeutė.

Visgi dažnai stresines situacijas žmonės susikuria patys, lygindami save su geriau gyvenančiais, gražesniais ar protingesniais žmonėmis.

„Stresas, kaip ir laimė, gali būti ir proto būsena. Kai mes save lyginame su kitais ir matome, tarkime, kad mes gal kokių nors visuomenės lūkesčių neatitinkame ar norime visiems patikti, būti geriausi, daug uždirbti, gerai įsitvirtinti, tada patiriame stresą“, – priežastis aiškino A.Diržytė.

Nuolatinis stresas ir nerimas perauga į apatiją, kartais netgi klinikinę depresiją. Tam, kad taip neatsitiktų, A.Diržytė pataria kartais sau pakartoti, kad kiekvienam žmogui – savas gyvenimo kelias ir svarbiausia rasti tai, ko pats gyvenime nori ir ką gali veikti, o ne siekti to, ką jau turi kiti.

Stresą skatina aplinka

Psichoterapeutės teigimu, stresuoti dažnai žmogų verčia aplinka, noras prisitaikyti prie jos ir konkuruoti. S.Diržytė teigia, kad dažnai žmogus lygiuojasi į vadinamuosius sėkmės žmones, ir, jei jam sekasi ne taip gerai, pradeda stresuoti.

Visgi dažnai sėkmės lydimi žmonės nėra laimingi. „Daug yra tekę bendrauti su sėkmės žmonėmis. Išoriškai atrodo, kad jiems labai sekasi, bet jie patys negali pasakyti, jog yra laimingi. Jie sako, kad viską lyg ir turi, bet dirba nežinia ką arba santykiuose yra pasimetę. Tikra tiesa – buvimas sėkmės žmogumi dar neužtikrina, kad žmogus bus laimingas“, – pasakojo A.Diržytė.

Ji patarė į tokius žmones nesilygiuoti. Svarbiausia esą rasti tokią veiklą ir gyventi taip, kad būtum laimingas, o kiti dalykai tada jau ateina savaime.

„Yra Šventojo Rašto tokia citata: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės, visa kita bus jums pridėta.“ Tai, pavyzdžiui, mano gyvenime ir pildosi. Pirmiausia išsiaiškini, ką  gali ir nori daryti, tada visa kita gyvenime dėliojasi žymiai lengviau“, – sakė psichoterapeutė.

A.Diržytė pasakojo ir pati išgyvenusi tokių situacijų, kuomet jautė didelį stresą ir  diskomfortą: „Aš, pavyzdžiui, pati nuo septyniolikos metų dirbu. Kai jau dėsčiau, buvau doktorantė Vilniaus universitete, būdavo gėda – Saulėtekyje išeidavau iš paskaitų ir važiuodavau troleibusu namo, o mano studentai lipdavo į brangiausius automobilius ir pro šalį prašvilpdavo.“

Rytiniai pratimai

Psichoterapeutės teigimu, streso galima išvengti arba bent jau jį sumažinti. Tam esą būtina dvasinė, arba emocinė, higiena.

„Fizinę higieną mes visi puikiai suprantame: dantų valymas, mankšta, sveikas maitinimasis. Taip pat būtina ir emocinė, dvasinė higiena. Daugelis žmonių ryte, nuskambėjus žadintuvo signalui, automatiškai eina rūpintis savo kūnu, bet lygiai taip pat būtų svarbu pasirūpinti ir savo emocine sveikata“, – dėstė A.Diržytė.

Dvasine higiena skirtingi žmonės ir rūpinasi skirtingai. Auditorikams psichoterapeutė pataria dar gulint lovoje pasiklausyti įvairių garsų – tai gali būti tiesiog iš gatvės sklindantys garsai, arba kelias minutes pasiklausyti mėgstamos muzikos. „Dar reikia mintyse pasakyti – ačiū tau, gyvenime, už dar vieną dieną, kurią aš šiandien gyvensiu“, – teigė specialistė.

Vizualams A.Diržytė siūlo ryte gulint atlikti įvairius valdomus vaizduotės pratimus: „Tai gali būti  tokie meditacijos pratimai, kaip įsivaizdavimas, kad iš tavęs sklinda šviesa,  kuri apglėbia visą pasaulį.“

Pasak specialistės, ryte atlikus tokius pratimus, įvairūs išoriniai stresą sukeliantys veiksniai nebeatrodo tokie reikšmingi. Žmogus pradeda žiūrėti į tuos dirgiklius kaip į smėlio dėžėje besipešančius vaikus – jie atrodo tiesiog juokingai.