„Šok su manimi“ dalyvis Jurgis Jurevičius norėtų šokti finale

Keletas faktų

Gimė 1983 m. balandžio 2 d. Šilutėje.
Mokslai: Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo architektūros bakalauro ir magistro laipsnius. Dirba architektu.
Pomėgiai: šokiai ir krepšinis.
Šeiminė padėtis: nevedęs.

Ar tikrai nežinojote, jog pirmąją vietą laimėjusiai porai atiteks 10 tūkstančių eurų piniginis prizas?

Jei atvirai, nieko nebuvau girdėjęs apie prizus. Nebuvo laiko domėtis, nes nuo pirmosios dienos stačia galva pasinėriau į šokių sūkurį. Didžiausias stimulas dalyvauti šiame projekte buvo ne prizas, o svajonė išmokti šokti.

Kai vaikystėje pamačiau filmą „Purvini šokiai“, panorau išmokti šokti salsą, rumbą, sambą. Visada žavėjausi šokiais, bet tada, matyt, pritrūko ryžto ar drąsos lankyti šokių pamokas. Su  baltu pavydu stebėdavau vaikinus, kurie per diskoteką mokėdavo gražiai vesti šokių partnerę.
Šįkart ryžausi išbandyti jėgas šiame projekte. Tokių progų, kai nemokamai ir per trumpą laiką gali išmokti sportinių šokių žingsnelius, retai pasitaiko.

Ar po pustrečio ant parketo praleisto mėnesio neklausėte savęs, koks velnias nešė į tą galerą?

Nė akimirkos nebuvau suabejojęs, nė karto nesukirbėjo mintis viską mesti ir trauktis. Žinojau, kodėl einu į šį projektą, todėl stengiuosi iš paskutiniųjų. Iš pradžių baiminausi, jog man bus sunkiau išsikovoti žiūrovų simpatijas, nes žvaigždės jau turi savo gerbėjų, daugiau galimybių ilgiau išsilaikyti projekte. O aš niekam nežinomas.

Dabar galite atsikvėpti – tapote daugelio šio projekto žiūrovų numylėtiniai...

Džiaugiuosi, kad žmonės balsuoja ne už asmenybę, žvaigždę, o už šokį. Vertina patį pasirodymą. Tai suteikia įkvėpimo ir stimulo stengtis dar labiau. Visiems, kurie už mus su Viktorija balsuoja, esame labai dėkingi. 

Kiek kartų per savaitę repetuojate?

Kiekvieną dieną prakaitą liejame po tris keturias valandas, išskyrus sekmadienius. Man smagiausia šokti Lotynų Amerikos šokius, kur yra greitis, veiksmas. O valsas, fokstrotas ne tokie ekspresyvūs, be to, sudėtingesni. Reikia labai daug dėmesio skirti laikysenai ir pan.

Tikitės laimėti?

Iš pradžių tenorėjau vieno – išmokti šokti. Kai patekau į projektą, svajojau bent neiškristi pačioje pradžioje. Paskui norėjosi sušokti visus dešimt privalomųjų šokių. Kai neiškritome iš projekto, atsirado ūpas patekti į finalą. Vis dėlto tiek daug darbo ir pastangų įdėta, tiek prakaito išlieta. O žiūrovų palaikymas mums su Viktorija dar labiau pakėlė ūpą eiti iki galo.

Su šokių partnere Viktorija Kunauskaite nesipykstate?

Ne, nes gavau labai gerą profesionalią šokių mokytoją. Puikiai sutariame. Kuo toliau, tuo labiau ėmėme savimi pasitikėti ir tikėti.

Gal į Viktoriją ėmėte žiūrėti ne tik kaip į šokių partnerę?..

Kodėl mus visi žurnalistai nori suporuoti?! Va, tik pasakyk, kad esi nevedęs ir neturi širdies draugės, tai (juokiasi)... Mus sieja tiesiog draugiški ryšiai. Kai kasdien kelis mėnesius praleidi drauge ant parketo, nori nenori atsiranda  ryšys. Tikiuosi, kad ir po projekto liksime geri draugai.

Vaikystėje  buvote aistringas krepšinio mėgėjas. Kamuolį iškeitėte į šokių aikštelę?

Ne, krepšinio neišsižadėjau. Ir dabar priklausau Vilniaus krepšinio mėgėjų lygai. Tik kol kas praleidžiu treniruotes, nes nenoriu, kad kokia trauma sutrukdytų dalyvauti šokių projekte. Jam pasibaigus, vėl prisidėsiu prie komandos draugų, kurie labai serga už mane.

Ar naktimis nekamuoja košmarai, jog sukatės ant parketo?

Ne, nekamuoja. Matyt, per dieną tiek prisišoku, jog vakare krintu kaip užmuštas. Net neprisimenu, ką sapnuoju (juokiasi).

Koks esate gyvenime?

Ko gero, linksmas romantikas.

Ar šokiai turi ką nors bendra su krepšiniu?

Nebent tai, kad abiem atvejais prakaituoji ir, nors valgai viską, svoris vis tiek krinta. Beje, numečiau nemažai svorio. Ir tuo džiaugiuosi. Išties šokiai yra geriausia dieta. Šokant dirba visos raumenų grupės pradedant nuo nugaros, pilvo ir baigiant pirštų galiukais.