Luciano Colosso: batai – moters aprangos dalis, skirta vilioti vyrus

„Aš nesu batų specialistas. Man tiesiog patinka išsirinkti temą ir nagrinėti žmonių santykį su daiktais per parodas. Nes parodos – tai komunikacija; ir tai, kiek paroda yra lankoma, man yra rodiklis, ar pavyko suprasti, kokios žinutės, kokios komunikacijos žmonėms reikėjo, kas jiems įdomu“, – sako p. Luciano.

Daugelį pasaulio šalių apkeliavusi ir apie Italijos batsiuvystės tradicijas, avalynės mados raidą pasakojanti paroda „Vaikščiojantis menas“ yra ne vienintelė, su kuria p. Luciano keliauja po pasaulį. Šiuo metu jo įtemptame kelionių grafike daugybė miestų, kuriuose vyks organizuojamos ekspozicijos, kalbančios apie p.Luciano įdomias temas: itališkos Espresso kavos tradicijas, itališkus automobilius ir vyriškų kaklaraiščių madas.

Tiesa, į Vilnių atkeliavusi batų paroda, kuri iki birželio 13 d. bus eksponuojama „Panoramoje“ – ne vien p.Luciano kūrinys. Batus šiai parodai atrinkti jam padėjo kino kostiumų dailininkė ir stilistė Enrika Barbano. Jų dviejų bendras rezultatas – batai nuo antikos laikų iki to, kas dabar kuriama garsių šių dienų dizainerių, tokių kaip Donna Karan, Emilio Pucci, Marc Jacobs, Christian Lacroix bei „Kenzo“, „Givenchy“, „Celine“ mados namuose. Tarp eksponatų galima pamatyti ir baleto primadonos Carla Fracci puantus bei futbolo žvaigždės Francesco Totti sportinius batelius.

„Juk reikia parodoje turėti ką nors, kas būtų įdomu ir vyrams. Kitaip jie nelydės moterų į parodą!“, – šypsosi p. Luciano.

Paklaustas, kuo vadovaujantis parodai atrinkti batai iš sąlyginai naujų, iki 10 m. senumo, Italijos dizainerių ir mados namų kolekcijų, p.Luciano sako, kad svarbiausias kriterijus – elegancija.

„Itališką eleganciją gali atspindėti tik aukštosios mados kūriniai. Tačiau neretai jie būna pernelyg ekstravagantiški, o mes ieškojome tokių eksponatų, kurie atspindėtų pagrindines konkrečių metų mados tendencijas, bet nebūtų labai iššaukiantys. Mada turi atspindėti naujoves, kurias mes pastebime ne tik formose, bet ir medžiagose, linijose, o jos kinta ir tobulėja kasmet“, – sako jis, pridurdamas, kad parodoje atidžiai apžiūrėjus kiekvieną batą galima pastebėti, jog italai ypač didelį dėmesį skiria detalėms.

„Neabejotinai svarbu ir kokybė. Parodoje nepamatysite nei vieno eksponato, kur būtų išlindęs menkiausias siūliukas, susidariusi nereikalinga raukšlelė. Batų kokybė vienareikšmiškai tobula.“

Taip pat jis atkreipia dėmesį į vidinę pusę. Iš tiesų, nemažai parodoje esančių batų viduje yra raštuoti, išmarginti įvairiomis figūromis ir spalvomis.

„Tai labai intymi bato detalė. Vidinė pusė yra kaip moteriškas apatinis trikotažas – tik ji viena žino, koks jis. Juk nuo tada, kai ji įsiauna į batą, vidinio pamušalo niekas nemato. Bet kaip tai svarbu jai pačiai!“

Galiausiai jis pabrėžia, kad su paroda keliaudamas po pasaulį teko pabendrauti su daugybe moterų, kurios sakė turinčios po daugiau nei 30 porų ir niekaip negalinčios suprasti, kodėl batus ne tik kad myli, bet tiesiog dievina.

„Vyrams tai nesuprantama, bet aš manau, tą galima paaiškinti per poravimosi instinktų prizmę. Jei pažvelgsime į gamtą, patelės dažnai siekia atkreipti patinų dėmesį kažką rodydamos ir, dažniausiai, judesiu. Taip ir moterys, pasąmonėje žino, kad batai yra ta jų aprangos dalis, kuri juda, mirguliuoja, kai ji eina. O suknelė yra statiška ir ne taip ilgai išlaiko priešingos lyties dėmesį. Taigi batai kupini erotikos, jie turi ypatingą ryšį su moterimis ir tuo, ką jos jaučia juos avėdamos“, – įsitikinęs p.Luciano.