– Didelę dalį žmonių į jogos užsiėmimus atveja ne dvasingumo paieškos, o įvairios sveikatos problemos. Kokiais negalavimais skundžiasi jūsų mokiniai? – klausėmė A. Kaziliūno.
Jei žmogus ateitų su konkrečia problema tikėdamasis gydymo, tokį siųsčiau pas medikus.
– „Aa, joga? Čia turbūt gerai nugarai…“. Aš šypsausi mintyse džiaugdamasis, kad niekas jau nebeklausia, ar namie miegu ant vinių, vaikštau per stiklo duženas ir kartais išgeriu rūgšties. Tada bandau sakyti, kad joga nėra tik fiziniai pratimai, bet dažniausiai pašnekovo minčių traukinys būna nuvažiavęs toli, ir man belieka pritariamai šypsotis.
Jei žmogus ateitų su konkrečia problema tikėdamasis gydymo, tokį siųsčiau pas medikus. Iyengar joga – klasikinės hatha jogos metodas, paremtas Patanžalio aštuonių pakopų (Aštanga) jogos sistema. Šis metodas pasaulyje išgarsėjo dėl tikslios asanų ir pranajamos atlikimo technikos. Iyengar joga siūlo terapinius užsiėmimus, jų metu su žmogumi individualiai dirba itin patyręs mokytojas, ne vieną dešimtmetį paskyręs praktikai, terapinės praktikos mokęsis iš šios srities autoritetų, tačiau tokių mokytojų Lietuvoje yra vienas kitas, aš tokio lygio nesu pasiekęs.
Ateina žmonės su po operacijų nelanksčiais peties sąnariais, kelio traumomis, klubų skausmais, stuburo išvaržomis.
Vieni mokiniai ateina su skausmingu juosmeniu, kitų sustingę pečiai, tirpsta rankos. Ateina žmonės su po operacijų nelanksčiais peties sąnariais, kelio traumomis, klubų skausmais, stuburo išvaržomis. Mano vienas pirmųjų mokinių turėjo tokią išvaržą, kuriai suaktyvėjus būtų reikėję per kelias valandas daryti operaciją, kad jo nesuparalyžuotų. Tai buvo sudėtingas atvejis, bet žmogus ėjo į užsiėmimus pasitikėdamas ir suprasdamas riziką.
Kita man labai svarbi grupė, apie kurią Lietuvoje beveik nekalbame, tai žmonės, kenčiantys nuo psichologinių sunkumų, jų nulemtų lėtinių ligų. Tarp noro sustiprinti kūną ir noro atrasti dieviškumo dalelę savyje yra dar paprastas noras tiesiog jaustis gerai, subalansuotai. Jogos praktika suteikia tą saugią užuovėją.
– Tradicinės medicinos atstovai vieningai tvirtina, kad fizinis krūvis sėdimą darbą dirbančiam asmeniui yra būtinas. Tačiau kalbai pakrypus prie jogos gydytojų nuomonės išsiskiria. Kodėl? Kokie pavojai tyko jogos praktikuotojų? Ar baimės pagrįstos?
– 2013 metais Williamo Broado knyga „The Science of Yoga: The Risks and the Rewards“ sukėlė daug karštų diskusijų, nes autorius ryžosi sistemingai apibendrinti, ką mokslas gali pasakyti apie modernios pozų jogos poveikį žmogaus sveikatai. Didžiausias triukšmas kilo dėl to, kad iki šiol jogos propaguotojai skleidė tik ryškiausiomis vaivorykštės spalvomis dažytas žinias, o apie šios praktikos rizikas nebuvo per daug kalbama.
Po metų ši knyga išversta į lietuvių kalbą didelio atgarsio nesusilaukė. Visgi, tai gera knyga vien tuo, kad ji pradėjo viešą pokalbį apie mokslo patvirtintus faktus, prasklaidžiusi mitus ir įvardinusi, kad užsiimdami joga jūs rizikuojate savo sveikata. Ar tai turėtų stebinti mąstantį žmogų? Juk kalbame apie žmogaus kūną ir su juo susijusias praktikas.
Tinkamai atliekamos asanos yra saugios. Kai žmonės metasi į jogą, jie nori stotis ant galvos (Sirsasana), medituoti lotose (Padmasana).
Kas garsiausiai kalba apie jogos žalą? Tai kineziterapeutai, manualistai – profesionalai, pas kuriuos ateina žmonės su savo bėdomis ir savo istorijomis, tad mes girdime realius perspėjimus su toli siekiančiais apibendrinimais.
Aš noriu grįžti prie kiekvienos istorijos atskirai. Ką darė žmogus prieš susižeisdamas? Kokie buvo perspėjantys ženklai? Kur buvo mokytojas?
Amerikoje radosi jogos centrų, kurie didžiuodamiesi paskelbė – mūsų centre jokių širšasanų (stovėsena ant galvos) ir sarvangasanų („žvakė“; stovėsena ant pečių). Tai kraštutinumai. Bijome kelių sekundžių ant galvos, bet net nesusimąstome, kaip stovime ant pėdų visą gyvenimą. Nėra blogų asanų, yra tik žmonių nežinojimas, didelis noras pasirodyti.
Tinkamai atliekamos asanos yra saugios. Kai žmonės metasi į jogą, jie nori stotis ant galvos (Sirsasana), medituoti lotose (Padmasana), bet, žmogau, esi naujokas, visą gyvenimą sėdėjai ant kėdės ir gal tik bėdos prispirtas miške tuštinaisi tupėdamas, tad pradėk savo kūno studijas nuo kalno stovėsenos (Tadasana). Žinoma, atsistoti tiesiomis kojomis ir tiesia nugara ir tiesiog stovėti nėra labai įdomu. Tai mūsų hyperaktyvaus amžiaus problema, bet tai nėra jokia naujiena – tai mąstančios būtybės žmogaus būties problema egzistavusi ir prieš tūkstančius metų.
Anksčiau minėjau mokinį, kuris turėjo labai sudėtingą išvaržą juosmenyje. Mes dirbom atsargiai, bet traumų neišvengėm. Tiksliau, tai aš vieną popietę atsidūriau Lazdynų ligoninės Traumatologijos skyriuje su kraujuojančia ausimi. Oficialiuose dokumentuose turėjau pasirašyti, kad ausis praskelta jogos užsiėmimo metu. Komiška, bet būtent mano taip saugotas mokinys vienu tiksliu smūgiu kulnu ištiesė mane. Man tai smagi istorija apie pradedančio mokytojo klaidą. Tad rizikos yra.
– Pakalbėkime apie sėdimą darbą ir jo žalą. Gydytojų jau nebestebina jaunuoliai su nugaros traumomis, stuburo išvaržomis ir pan. Ar joga gali kompensuoti sėdimo darbo žalą, sustabdyti stuburo degeneraciją
– Sustabdyti stuburo degenaraciją būtų magiška. Kūnas dėvisi, ir joga nėra stebuklingas vaistas. Mes galime kalbėti tik apie procesų pristabdymą, kas yra įrodyta moksliniais tyrimais.
O išmaniųjų telefonų kartai nereikia net ir atsisėsti, nuolatinis žiūrėjimas palenkus galvą yra nemenkas iššūkis mūsų stuburui. Evoliucija čia nespėja, tad žmonės kenčia.
O išmaniųjų telefonų kartai nereikia net ir atsisėsti, nuolatinis žiūrėjimas palenkus galvą yra nemenkas iššūkis mūsų stuburui.
Kvėpavimo pratimų (pranajamos), meditacijos praktika yra neįmanoma be tinkamos nugaros padėties, tad jogos asanų praktika sutelkta į kitų kūno dalių lavinimą, kad jos teiktų palaikymą stuburui. Taisyklinga laikysena praktikos metu moko taisyklingai sėdėti. Be to, joga yra dėmesingumo praktika, o praktikuojantis jogą žmogus pirmiausia yra dėmesingesnis savo kūno padėčiai dirbdamas sėdimą darbą.
– Iš išorės atrodo, kad jogos asanos – tai tiesiog įvairūs tempimo pratimai, tačiau dauguma patyrusių jogų pasižymi didele ištverme, išvystytu kūnu. Ar visa tai pasiekiama praktikuojant jogą?
– Iyengar metodas mane visada žavėjo savo tikslingu racionalumu ir galimybe praktikos poveikį pajusti. Įsiklausyti į mokytojo žodžius, išbandyti, šiek tiek pakeisti, vėl bandyti. Palyginti. Tai mokslinio tyrimo metodo pradžia. Ne veltui, Iyengaras jogą vadina ir mokslu. Pradžiai reikalingas tikėjimas, bet jis neturi būti aklas.
Kai tik pradėjau mokyti jogos, jaučiau, kad dėl savo jauno amžiaus negaliu būti geras pavyzdys, ypač vyresniems savo mokiniams. Turiu omeny, kad sudėtinga kalbėti apie jogos praktikos poveikį, kai esi jaunas tvirtas jaunuolis.
Mūsų mokytojas BKS Iyengaras praktikavo iki savo mirties, jo istorinės demonstracijos, kuomet jis buvo 60-ies ar 70-ies, rodo pavydėtiną fizinę formą.
Lietuvoje tuo metu mano sutikti mokytojai irgi buvo gana jauni, apie išlavintą ir tvirtą kūną geriausiai supratau iš savo mokytojų mokymuose. Kai liauna mokytoja, perkopusi 70 metų, taisydama tavo kūną parodo, kad turi jėgos, tu tiesiogiai įsitikini. Mūsų mokytojas BKS Iyengaras praktikavo iki savo mirties, jo istorinės demonstracijos, kuomet jis buvo 60-ies ar 70-ies, rodo pavydėtiną fizinę formą.
Kita vertus, Iyengaras buvo fanatas, visiškai atsidėjęs jogos praktikai, užsiimdavęs tuo kasdien ilgiau nei trunka mūsų darbo diena. Mums buvo kalbama, kad jogos praktika yra viskas, ko mums reikia, bet šiandien girdžiu ir kitų nuomonių, tad galiausiai žmogus turi pasirinkti pats. Ne veltui sakau – išbandyk vienaip, palygink, vėl išbandyk.
Aš prieš keletą metų iš naujo atradau savo aistrą plaukimui, tad sugrįžimas į baseiną buvo lengvas, nors treniruojantis du kartus per savaitę reguliariai su treneriu raumenų masė pastebimai padidėjo. Dar anksčiau atradau slides (tiek kalnų, tiek lygumų), ten irgi džiaugiausi, kad kūno koordinacija, ištvermė leidžia greitai mokytis ir tobulėti.
Joga man yra gyvenimo dalis, ji tęsiasi už kilimėlio ribų. Ji papildo mano maratono plaukimą ežere, kai per valandą tu gali užsiimti vien savo kintančio proto stebėsena, o asanos gauna paspirties iš pasivažinėjimo dviračiu.
Apskritai, jogą praktikuojantys žmonės yra aktyvūs, jie labiau mėgaujasi gyvenimu. Man labai įsiminė pokalbis su viena jauna jogos mokytoja, kuri prisipažino neseniai vėl pradėjusi bėgioti. Sako, taip, paskauda man kelius, praktikuojant jogą buvau jau pamiršusi tą skausmą, bet tai yra mano gyvenimo džiaugsmas – aš noriu bėgti.
