„Mes dar niekada nesame matę tokio Gordono Herberto!“, – skelbia Vokietijos dienraštis „Bild“.
Nors dar praėjusį pavasarį 65-erių metų specialistas buvo pasiekęs susitarimą su Čibos „Jets“ komanda iš Japonijos, bet kai į duris pasibeldė Miuncheno „Bayern“, jokių dvejonių nebuvo.
65-erių metų strategas Bavarijos sostinėje vėl dega aistra gyvenimui ir darbui organizacijoje, apie kurios vairą jis svajojo dar jaunystėje.
Dar prieš pusketvirtų metų po etapų Kanados rinktinės asistento ir Saratovo „Avtodor“ vyriausiojo vairininko pozicijose G.Herbertas buvo ant karjeros baigimo slenksčio, apie ką jis detaliai papasakojo biografinėje knygoje „Vaikinai sugrąžino man mano gyvenimą“.
G.Herbertas pasakojo apie ilgametę kovą su depresija ir alkoholizmu, o viskas apsivertė sulig priimtu Vokietijos rinktinės vyriausiojo trenerio darbo pasiūlymu.
Per trejų metų etapą nacionalinėje Vokietijos komandoje G.Herbertas iškovojo Europos čempionato bronzą, o po metų Filipinuose iškovojo ir planetos titulą.
„Nebuvau tikras, ar reikia tai padaryti, – apie atvirą išpažintį portalui „Euro Hoops“ sakė G.Herbertas. – Pasakiau apie tai Johnathanui, žmogui, kuris parašė šią knygą, o jis pasakė, kad būtų gerai šią mano istoriją turėti ir knygoje, jog kiti žmonės suprastų, jog jie galėtų žengti žingsnį ir patys pasipasakoti. Tai nėra silpnybė, atvirkščiai – atvirai kalbėti apie tokius dalykus yra stiprybė. Pradžioje nebuvau tikras, bet džiaugiuosi, kad ryžausi tam. Aš sulaukiau daugybės gerų atsiliepimų iš gerų žmonių, ypač tų, kurie patys savo gyvenimuose yra praėję panašius sudėtingus momentus. Džiaugiuosi, kad tai padariau. Aš nesigėdiju to, aš koviausi, kad sugebėčiau visa tai įveikti. Manau, kad visi galime su tuo kovoti. Kitas dalykas – mes negalime bijoti atsiverti ir ieškoti pagalbos.“
„Aš pasikeičiau, – apie asmeninę transformaciją sakė „Bayern“ vairininkas. – Anksčiau rėkdavau ir klykdavau, bet vėliau išmokau, kad gali iš žaidėjų reikalauti norimų dalykų ir be rėkimo ir šaukimo. Nacionalinėje komandoje labai svarbus dalykas yra pažinties ir ryšio sukūrimas, komunikacija. Tu turi sukurti pasitikėjimą su žaidėjais ir visais, esančiais aplink tave. Tai gali padaryti ne rėkdamas, o bendraudamas akis į akį. Darbas Vokietijos rinktinėje mane pakeitė, tad dabar viskas yra kitaip. Aš nebesu toks, koks buvau.“
Tėčio virsmą iš arti pamatė ir sūnus Danielis, talkinantis jam „Bayern“ trenerių štabe.
„Patyriau tai (griežtumą) savo kailiu, – pasakojo D.Herbertas, prieš daugiau nei dešimtmetį žaidęs tėčio diriguojamoje komandoje. – 2013-aisiais metais atvykau į Frankfurtą ir žaidžiau jo komandoje. Tai buvo, ko gero, du sunkiausi mano gyvenimo mėnesiai. Pasiruošimo etapas buvo toks – 30 dienų arimo be jokios laisvos dienos. Po šio laiko vos jaučiau savo kojas. Tėčio balsas buvo pakankamai skardus, jis buvo pakankamai negatyvus. Beveik viskas apsivertė aukštyn kojomis, dabar jis yra atsipalaidavęs vyrukas prie šoninės linijos, vadovaujantis komandai absoliučiai kitokiu stiliumi.“
G.Herbertas prie savo Kanados pilietybės yra pridėjęs ir suomišką pasą.
Jis vienuolika metų šioje šalyje profesionaliai žaidė krepšinį, o vėliau šešerius metus krimto trenerio duoną. Danielio mama – suomė, kaip ir jis, tad iki šios dienos „Bayern“ treneriui Suomijos miškai yra tarsi sanatorija, kurioje G.Herbertas pasisemia stiprybės.
„Namuose Suomijoje mes sakome ne Gordonas Herbertas, o Gardenas Herbertas (sodininkas Herbertas – aut. past.), – atskleidė sūnus Danielis. – Mes niekada jo nematome namuose, kadangi jis didžiąją laiko dalį praleidžia sode, užsiimdamas sodo darbais“.
Miuncheno „Bayern“ strategas saunoje sumuša alaus bokalu su savo sūnumi ir tuo pačiu asistentu Danieliumi. Buvęs Vokietijos rinktinės vairininkas ir pasaulio čempionas dėvi tradicinę suomiškos saunos kepurę, juosmenį apsigaubęs rankšluosčiu.
Šiam tėvo ir sūnaus duetui apsilankymas saunoje yra privaloma tradicija, gimusi dar prieš 20 metų.
„Sauna yra tradicija, – sakė G.Herbertas. – Kai žaidžiau Suomijoje, suomiai įprastai nebūdavo kalbūs, bet kai vykdavo saunų vakarai, jie išgerdavo ir imdavo šnekėti. Tokiais atvejais nėra būdų juos užčiaupti (juokiasi). Sauna yra dalis Suomijos kultūros. Kai laiką leidžiu vasarnamyje Suomijoje, aš kone kasdien apsilankau saunoje“.
Įspūdingi pasiekimai su Vokietijos rinktine G.Herbertą po 15 metų pertraukos sugrąžino į Eurolygą, kai praėjusią vasarą „Bayern“ klube jis pakeitė ispaną Pablo Laso.
Stipriausiame Senojo žemyno turnyre G.Herbertas yra dirbęs su Frankfurto „Skyliners“ (2001-2002 m.), Po Ortezo „Élan Bearnais“ (2006-2007 m.) ir Salonikų „Aris“ (2007-2008 m.) ekipomis.
„Po etapo Vokietijos rinktinėje norėjau sugrįžti į kasdienius darbus, jei galima taip išsireikšti. Akivaizdu, jog grįžti į Eurolygą yra labai smagu. Esu treniravęs keletą Eurolygos komandų, bet per tiek metų viskas pasikeitė, kitoks ir turnyro formatas. Spaudimas? Kuo didesnis spaudimas, tuo geresnį darbą turi“, – sakė G.Herbertas.
„Neįtikėtinas turnyras. Lengvų rungtynių čia nebūna. Eurolygoje yra neįtikėtino lygio žaidėjai ir treneriai“, – apie Eurolygą sakė Miuncheno komandos strategas.
Prieš sezoną nurašyta „Bayern“ tapo viena didžiausių turnyro sensacijų, šiuo metu su 13 pergalių ir 10 pralaimėjimų besidalinti 6-9 vietas su Madrido „Real“, „Barcelona“ ir Belgrado „Crvena zvezda“.
„Akivaizdu, kad „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ pagal savo sudėtį, trenerius ir namų aikštelės pranašumą yra vienos turnyro favoričių. Tai – dvi puikios komandos, bet tikiuosi, kad išvysime Pelenės istoriją, – juokdamasis sakė G.Herbertas, iškėlęs komandai tikslą pasiekti Eurolygos finalo ketvertą. – Pirmąją ir tryliktąją komandas lentelėje skiria gal tik trys pergalės, tad komandų išsidėstymas gali visiškai pasikeisti vos per dvi savaites“.
G.Herbertas dabar yra siejamas su Australijos rinktine, elitine pasaulio komanda.
„Pasirūpink šia diena, rytojus pasirūpins savimi, o mokykis iš vakarykštės dienos, – savo filosofija dalijosi strategas. – Pasitikėjimas, pagarba... Aš nieko neteisiu, nebent privalau tai padaryti savo darbe. Pagarbos užsitarnavimas, pagarbos davimas kitam, tikintis, kad tai gausi ir atgal... Tai – svarbūs dalykas. O siekiant sėkmės svarbu yra neužsistovėti vietoje, negulėti paplūdimyje. Mes kasdien turime lipti į kalną ir tobulėti. Jei sustosime, tuomet tapsime vidutiniais. Mes turime kasdien mokytis ir tobulėti, o jeigu ne, ypač versle ir sporte, kai smarkiai artėja vis didesnė dirbtinio intelekto įtaka... Aplink mus vyksta daugybė dalykų, tad turime mokytis ir tobulėti.“
-
Po „Žalgirio“ griūties – mįslingas L.Walkeris: „Daug ką norėčiau pasakyti, bet negaliu“
-
Čempiono įžvalgos: nerimas dėl „Žalgirio“ prieš svarbų etapą ir prastas pažymys ekipos bosui
-
Žinios iš Turkijos nustebintas Kuzia: apie „Žalgirio“ bėdas ir šokiravusį rezultatą Vilniuje
-
Prieš išvyką į Kauną – sunki „Bayern“ pergalė vietiniame fronte
