Po dešimties metų pertraukos į Senojo žemyno ketvirtfinalį sugrįžusi mūsų nacionalinė komanda graikams nusileido rezultatu 76:87.
Graikija tarp keturių stipriausių Europos komandų pateko po 16 metų pertraukos. Dar Jono Kazlausko treniruojami graikai 2009-ųjų metų „EuroBasket“ turnyre iškovojo bronzą.
2025-ųjų metų Europos pirmenybėse Tamperėje ir Rygoje lietuviai finišavo savo sąskaitoje turėdami 5 pergales ir 2 pralaimėjimus, abu patirtus prieš elitines Senojo žemyno komandas Vokietiją ir Graikiją.
Lietuvos rinktinė turnyro pabaigoje veikiausiai bus išreitinguota 5-6 čempionato vietoje. Ar tai yra geras pasiekimas aptrupėjusiai komandai?
„Žinote apie kokias vietas aš galvoju, – po nesėkmės sakė R.Kurtinaitis. – Žinoma, yra kur tobulėti, bet žaidimu, kovingumu, nusiteikimu ir atsidavimu komandai esu tikrai patenkintas ir dėkingas komandai. Dirbome sunkiai, ilgiau negu kitos komandos. Šiai dienai pajėgumai yra tokie. Jie nėra tokie blogi ir beviltiški. Tai yra geras pamatas ateičiai. Pažiūrėkite, kokių yra žaidėjų, kurių šiandien neturėjome. Tai – Buzelis, Sabonis, Jakučionį mums paruoš per sezoną NBA, dar Marčiulionis. Krūva žaidėjų, kuriais galėsime pasipildyti. Jums geriau spręsti apie vaizdą, bet man patiko, kaip mes žaidėme.“
R.Kurtinaitis balu vertinti rinktinės pasirodymo Tamperėje ir Rygoje nenorėjo.
„Jūs tai padarysite, jums geriau atrodo iš šono. Jeigu paklaustumėte žmonos, kaip ji vertina save, tai sakytų, kad yra geriausia iš visų, – sakė R.Kurtinaitis. – Galiu įvertinti, kad žurnalistai buvo puikūs. Pradžia gal buvo nekokia, bet pabaiga puiki. Nors neturėjau laiko paskaityti, bet grįšiu ir visos žinios suplauks. Stenkitės rašyti gražiai.“
-
Lietuvos viltys dužo atsimušus į Graikijos milžiną
-
Kasdien su Kurtinaičiu šnekantis snaiperis – apie bičiulio sėkmę: „Tokiems ir stato filmus“
-
Turkijos žvaigždės Gianniui dar nesiruošia: „Lietuva žaidžia nuostabų krepšinį“
-
Turkus į pusfinalį atvedęs Atamanas: „Tikiuosi, kad graikai laimės prieš lietuvius“
„Xiaomi“ arenoje antradienio vakarą susirinko gerokai daugiau Arno Veličkos, o ne G.Antetokounmpo fanų. Gausybė lietuvių apibintuotomis galvomis pildė didžiausią Latvijos areną, taip atiduodami duoklę Lietuvos rinktinės įžaidėjui už fenomenalų jo pasirodymą aštuntfinalyje.
Kaip teigė FIBA atstovai, šio vakaro susitikime Rimo Kurtinaičio komandą palaikė apie 7 tūkstančiai sirgalių iš Lietuvos.
Mačo išvakarėse gynybos planą prieš G.Antetokounmpo paslaptyje laikęs Rimas Kurtinaitis kovoje dėl bilieto į pusfinalį naudojo aukštą penketuką, kuriame vidurio puolėjo poziciją užėmė Jonas Valančiūnas arba Laurynas Birutis, ketvirtoje pozicijoje – Marekas Blaževičius arba Ąžuolas Tubelis, o trečioje – Tadas Sedekerskis.
Mūsiškiai Graikijos komandą bandydavo įtraukti į pozicinį puolimą, bet taip lengvai G.Antetokounmpo nesulaikysi. Pradžioje sąlygas diktavo puikiai startavę R.Kurtinaičio vyrai, priekyje būdami pirmąsias septynias susitikimo minutes.
Bet Giannis rado būdų įsibėgėti ir antrojo kėlinio viduryje graikai jau turėjo dviženklį pranašumą, o į ilgąją pertrauką išėjo pirmaudami 44:38.
Trečiajame ketvirtyje įtampa aikštelėje stipriai įkaito – Jonas Valančiūnas emocingai reagavo į jam skirtą pražangą prieš G.Antetokounmpo, o po kelių akimirkų prieš šį graikų dievuką, kurį bėgo ginti jo brolis Kostas, grubiai prasižengė.
Įsiaudrinę lietuvių sirgaliai per visą „Xiaomi“ areną arbitrams adresavo necenzūrinę skanduotę.
Viliojusi graikus į pelkę, galiausiai joje užklimpo pati Lietuvos rinktinė, per pirmuosius tris kėlinius surinkusi vos 52 taškus, o per lemiamą ketvirtį surinkti 24 taškai jau nieko nebepakeitė.
Kertinėje čempionato akistatoje Jonas Valančiūnas žaidė rekordinį kiekį minučių (31), per kurias surinko 24 taškus, 15 atkovotų kamuolių ir 31 naudingumo balą.
„Daug dalykų pavyko, o kai kurie nepavyko. Mes norėjome gauti metimų iš kai kurių žmonių, bet gavome iš žaidėjo, kuris įmetė 4 tritaškius, sumetė baudų metimus ir išsprendė rungtynes (Vasileios Toliopoulos). Gerai tvarkėmės su Gianniu, jis surinko savo dalį taškų, tai nebuvo mums staigmena. Susitvarkėme su Dorsey, su Papanikolaou... Kaip ir planavome, bet trūko pajėgumų“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
G.Antetokounmpo per 32 minutes įmetė 29 taškus, atkovojo 6 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko 26 efektyvumo balus.
Šiame Europos čempionate Giannis mažiausiai buvo surinkęs 29 naudingumo balus, tuo metu 2022-ųjų metų pirmenybėse – mažiausiai 30 naudingumo balų.
„Mes buvome sumanę, kad Marekas dengia Giannį, o Jonas jam padeda. Mes atsitraukinėjome nuo Mitoglou, davėme jam tritaškius metimus, bet Spanoulis sureagavo ir pakeitė. Problemos neturėjome, gynėmės neblogai, – apie gynybos planą prieš Giannį kalbėjo R.Kurtinaitis. – Nenorėčiau kalbėti apie teisėjus, geri ar blogi, bet kai kurie švilpukai galėjo būti ne tokie, ką sakiau ir teisėjams. Nieko nepadarysi – žvaigždė yra žvaigždė. Kai kuriuos dalykus jiems leidžia daugiau nei kitiems žaidėjams. Aš manau, kad viskas kaip ir suveikė, bet kai žaidi tokio lygio rungtynes, tuomet turi sužaisti visi. Šiandien nematėme Ąžuolo, kokį buvome įpratę matyti. Trūko jo. Dar Deivis Sirvydis. Pritrūkome kai kurių žaidėjų indėlio. Manau, kad žiūrint į kovą ir visumą, žaidėme pagal savo galimybes. Šiandien buvo tokios mūsų galimybės.“
– Ar pastebėjote, kad teisėjavimas išmušė žaidėjus iš vėžių, jie nesuprato, kaip gali gintis ir kiek duoti kontakto?
– Nenoriu į tai lįsti. Žemiausia kategorija yra, kai pralaimi rungtynes ir kaltini visus aplinkui. Mes kai kurių dalykų nepadarėme patys, o kai kur suklydome, kai neturėjome suklysti. Norėjome, taip, bet klydome. Kova buvo apylygė, bet tiesiog trūko pajėgumų.
– Ar Ąžuolas Tubelis šiandien perdegė, ar tiesiog gera graikų gynyba? Jis buvo antras pagal efektyvumą po Roko Jokubaičio.
– Nežinau. Jis visoms rungtynėms ruošiasi profesionaliai. Aš manau, kad jie išprovokavo Ąžuolą mesti tritaškius, kuriuos bandėme nuimti, bet jie palikdavo Tubelį visiškai laisvą. Nieko negali pasakyti – jei laisvas, turi mesti. Kas bus, jei nemes? Bet man buvo keista, kad jis nesusitvarkė iš po krepšio. Jis paprastai gerai dirba po krepšiu. Matyt, kad šiandien buvo ne jo diena. Jis šį čempionatą sužaidė labai gerą, bet šiandien nepavyko.
– Ar Ąžuolas Tubelis tapo labiausiai nustebinusiu žaidėju, ko tikėjotės iš jo ir ką galiausiai gavote?
– Jis buvo sužaidęs vienas labai geras rungtynes per langus. Aš jį seku jau keletą metų. Ąžuolas per šią vasarą padarė didelį progresą, tapo patikimu žaidėju. Labai geras mąstymo greitis, sprendimų priėmimas. Jis kartais aplenkia kitų žaidėjų mintis, tad įvyksta klaidos. Jis labai greitas ne tik rankomis ir kūnu, bet ir mintimis. Tai yra Dievo, mamos ir tėčio dovana kartu sudėjus. Šiandien nepavyko, visiems pasitaiko blogų dienų. Nurašykime blogai dienai.
– Ar patikimiausias šios dienos ginklas buvo Jono Valančiūno žaidimas baudos aikštelėje?
– Taip, mes taip ir norėjome. Mes žinome, kaip ginasi Giannis. Jis viską imituoja. Mes taip ir norėjome. Idėja buvo pulti per Joną, eiti į kontaktą ir varginti Giannį, kad jis neturėtų tiek jėgų. Jis vis tiek žaidžia 30 minučių, jam reikia pajėgumo, tad tauposi. Neblogai pavyko. Jonas žaidė ilgai, bet nuovargio nesimatė. Viskas pavyko puikiai su Jonu. Manau, kad vienos geriausių Jono rungtynių. Jis šiame čempionate žaidė gerai. Jei pastebėjote, darėme sprendimų, kai Jonas ne visada buvo reikalingas. Šiandien jis buvo reikalingas, o Jonas įrodė savo klasę ir lygį.
– Kiek aukojosi šiame čempionate Margiris Normantas ir Tadas Sedekerskis?
– Yra dažnai buvę taip. Pamenu čempionatą, kai žaidėme už SSRS, o Valdemaras Chomičius pirmą dieną patyrė traumą. Jis iškrito, o aš turėjau žaisti per dvi pozicijas, krūvis buvo baisus. Valdas buvo smarkiai pasisukęs koją, bet jis grįžo ant finalo ir ten įmetė gal 25 taškus. Tai yra įprasta profesionaliems sportininkams. Skausmas yra, bet yra skausmas, kurį galima kentėti, jeigu to reikalauja komanda ir rezultatas. Šie vyrukai tai padarė. Skaudėjo, bet jie nesiskundė. Paklausdavo, bet jie pasiraukydavo ir eidavo žaisti. Aš nesu šalininkas, kad reikia aikštelėje nužudyti žmogų. Jei skauda, medikai turi daryti sprendimus, informuoti, ar jie gali, ar negali žaisti.
– Ar šiandien po jūsų oda palindo 10 tūkstančių sirgalių, giedojusių Lietuvos himną?
– Tikrai buvo įspūdinga, tikrai įspūdinga. Visa organizacija, visas palaikymas... Jūsų, žurnalistų, palaikymas irgi tapo teigiamas. Aš pusiau juokais, pusiau rimtai pakalbu, bet viskas buvo aukščiausiame lygyje. Viskas buvo aukščiausiame lygyje, niekuo negalime skųstis. Rezultatas yra toks, koks yra.
– Kiek šiandien matote pozityvo rinktinės pasirodyme Europos čempionate, turint omenyje, kad žaidėte be Roko Jokubaičio, turėjote traumuotų žaidėjų?
– Atmosfera buvo puiki. Viena puiki atmosfera būna puiki prie stalo per vestuves, kita – kai tu kažką pasieki. Aš grįžtu prie darbinės atmosferos, kuri buvo puiki. Mus suvienijo sunkus darbas, traumos, išplėštos pergalės. Geros pergalės mus suvienijo. Visi draugiški, visi vieningi tiek per susirinkimus, tiek per video peržiūras domėjosi. Mes prieš kiekvieną komandą ruošėmės kitaip žaisti. Dvejos rungtynės mums tikrai pavyko, o šiandien numušėme jų lyderio vidurkį. Mums pasisekė, kad Giannis šiandien įmetė 11 iš 16 baudų, bet jis pradėjo pataikyti vidutinius metimus, ko anksčiau nedarydavo. Jis truputį apgriovė planą, bet kiti dalykai buvo geri.
– Galbūt šiandien pritrūko natūralaus susižaidimo, kai naudojote neįprastai aukštus penketukus?
– Šiandien pritrūko kelių dalykų. Mes maišėme penketukus, didinome ūgį, perstūminėjome žaidėjus per pozicijas. Mes turėjome tikslą, per ką turėtume žaisti puolime. Jei būtume turėję daugiau laiko, būtų galima tą puolimą sustyguoti ir su tokiais penketais. Kaip buvo, taip buvo.
Mūsų liūto dalis teko Jonui, kuris puikiai atliko savo vaidmenį.
– Ar latvių kelininkai bent prieš ketvirtfinalį leido išsimiegoti?
– Šiąnakt jų negirdėjau.
– Kiek buvo pasimėgavimo procesu, kai jūsų netradiciniai sprendimai veikė, skynėte pergales ir stebinote sirgalius?
– Taip, pasiteisino. Man labiausiai patiko, kad komanda kreivai žiūrėjo į mūsų strategijas, bet kai tai veikė, jie pradėjo viską daryti su malonumu. Čempionato pabaigoje kiekvienose rungtynėse žaidėme kitokia gynyba, o puolimas daugmaž buvo panašus. Smagu, kad žaidėjai buvo „temoje“, nes nėra lengva. Amerikiečiai važiuoja ant sustatytų principų, o mes darėme kitaip, žaidėjai buvo imlūs ir gerai orientavosi tarp strategijų. Darėme klaidų, bet visuma buvo gera.
Man smagu, kad ir kaip sunku, bet žaidėjai manimi tikėjo, kai yra rezultatas. Nebuvo nusiskundimų, dvejonių. Mes atvirai kalbėjome su komanda, kad neliktų nieko už nugaros, nebūtų jokių užkulisių. Kartais teisybė yra nemaloni mums ar jiems, bet ji yra teisybė. Šiandien sakiau Ąžuolui, kad nenoriu, jog jis mestų tritaškius, nes jie provokuoja tai daryti. Tu esi geras žaidėjas, geras metikas, bet šiandien to mums nereikia.
Mūsų rinktinės šeima teikė malonumą, kai turi žaidėjus, kokius turėjome mes.
– Kiek jums patiko darbo rinktinėje patirtis?
– Per šiuos du mėnesius... Dar šiandien su Tomu kalbėjau, kad reikia mėnesio atostogų, bet nėra kada. Jeigu klube darbus atlieki per 10 mėnesių, tai čia rungtynės veja rungtynes, o per laisvą dieną ruošiesi kitoms rungtynėms, video karpai, kad nuimtum krūvį nuo žaidėjų ir leistum jiems pailsėti. Viskas gulasi ant trenerių štabo pečių. Norėčiau padėkoti visam štabui, kuris dirbo labai puikiai. Mes nežiūrėjome, kam kada reikia miegoti, kam nereikia. Visi buvome be miego. Nežinau, kaip po savaitės reikės važiuoti į klubą, pradėti Čempionų lygą... Na, bet reikės daryti.
Jau esu sakęs, kad nenoriu derinti klubo ir rinktinės darbų. Tai yra sunku, bet jei ryžomės, tai darome, ką galime. Reikės persijungti į klubinį sezoną.
– Ar atsukus laiką atgal kažką darytumėte kitaip su žaidėjų selekcija, taktika, kitais sprendimais?
– Selekcija buvo tokia, kokia ji buvo. Nežinau, ar galėtume ką pakeisti. Didžiausia netektis buvo ryškiausias mūsų įžaidėjas Rokas Jokubaitis, kuris spręsdavo viską, buvo aikštelės generolas. Jis spręsdavo viską, kai komandai būdavo sunku. Prie visos pagarbos kitiems žaidėjams, mes tokiose rungtynėse būtent to ir pasigedome. Aš žinau, apie kokį lygį kalbama ir kokio lygio žaidėjus turi kitos komandos. Mums pritrūko Roko. Nesakyčiau, kad to nekompensavome, bet iš dalies tokios klasės žaidėjo mums pritrūko.
– Kaip čempionatas būtų atrodęs su sveiku Roku Jokubaičiu?
– Šitų dalykų aš nežinau... Gyvenime būna dalykų, kurių nenuspėsi. Mes žaidėme gerai ir turėjome neblogą komandą, kai atėjo COVID-19. Gaila, kai nežinai, kaip būtų pasibaigę, gali tik prognozuoti. Toks dalykas.
Gal prie Roko nebūtų sužaidę kiti žaidėjai, kurie sužaidė nesant Rokui. Sunku pasakyti, bet jo šiandien mums tikrai trūko.
– O kiek šiame čempionate komandai pritrūko tritaškių?
– Mūsų stilius buvo kitoks – gynybinis ir agresyvus, tad tritaškių taiklumas automatiškai krito. Jeigu taupaisi gynyboje, turi daugiau sveikatos puolimui, tritaškis būna taiklesnis.
Mes norėjome būti agresyvūs, greiti, kovingi. Kaip aš sakau, mes turime būti kieti, fiziški. Tą pastebėjo daug komandų, net vokiečiai sakė, kad Lietuva yra labai fiziška komanda, mes nebijome kontakto. Tai atima daug jėgų, atima taiklumą. Aš, kaip treneris ir buvęs žaidėjas, galvoju, kad tai buvo mūsų bėdos, bet negalėjome nesiginti ir nekovoti. Man atrodo, kad mes šiame čempionate buvo pirmi pagal atkovotus kamuolius, nes buvome kovingi. Žinoma, tai atima jėgų, dėl to krenta pataikymas. Mūsų kryptis buvo gera.
– Kas laimės čempionatą?
– Turkai labai susolidėjo, rado savo braižą, bet lieku prie vokiečių. Jie turi intensyvumą, gero lygio žaidėjus ir vokišką tvarką. Aš manau, kad ši disciplina turėtų nugalėti. Nežinau, kaip baigsis, bet galvoju, kad vokiečiai taps čempionais.
