Sekite 15min GoogleKaune užaugęs E.Ulanovas po klajonių per įvairius LKL klubus „Žalgirio“ aprangą užsivilko 2014 metais.
Nuo tada – vos vienas ne Kaune praleistas sezonas, kai 2020-2021 m. jis buvo išvykęs į Stambulo „Fenerbahče“.
Tarp ilgiausiai „Žalgiryje“ žaidusių krepšininkų šiame amžiuje tik Pauliui Jankūnui (18 sezonų) nusileidžiantis puolėjas pasirengimo cikle ir sezono starte buvo viena kertinių figūrų stipriai finansinius ir pajėgumo raumenis išpūtusiame „Žalgiryje“.
Per penkerias kontrolines rungtynes kapitonas per 20,2 minutės rinko po 11,6 taško, 3,8 atkovoto kamuolio ir 2,6 rezultatyvaus perdavimo, o LKL starte dviejuose mačuose fiksavo 7,5 taško, 2,5 sugriebto kamuolio ir 2 rezultatyvių perdavimų statistiką.
34-erių žaidėjo teigimu, prie to galėjo prisidėti ir poilsiui paskirta vasara po sekinančio praėjusio sezono.
„Jei atvirai, šią vasarą daugiausiai skyriau poilsiui, kad išsivalyčiau pilnai kūną ir smegenis bei pailsėčiau. Praėjusio sezono pabaigoje kūne jaučiau daug skausmo, ir galva buvo pavargusi. Šią vasarą tikslas buvo pilnai pailsėti, atsijungti nuo krepšinio ir po to po truputį pradėti palaikyti ritmą, budinti raumenis. Nieko specifinio nedariau, sportavome čia, arenoje, su fizinio rengimo treneriais. Suprantu, kad jau ir metuose, nesu iš jauniausių, tai pakankamai sveikas, proto ribose buvo pasiruošimas“, – sakė E.Ulanovas.
Vasarą jis nežaidė ir rinktinės „languose“. Pastarąjį kartą dar 2024 m. per olimpinę atranką nacionalinei komandai atstovavęs puolėjas negalėjo atsakyti, ar dar ketina užsivilkti rinktinės marškinėlius.
„Sunku dabar pasakyti, šiai dienai neturiu atsakymo“, – teigė puolėjas.
Jau rytoj jis su komanda pakils link pirmosios Eurolygos išvykos prieš Belgrado „Crvena zvezda“ ekipą, o prieš ją pasidalino mintimis su žiniasklaida.
– Edgarai, su kokiomis mintimis pasitinkate naują Eurolygos sezoną?
– Šiai dienai logiškiausias atsakymas būtų, kad yra daugiau klausimų nei atsakymų kalbant apie žaidimą. Sunku kažką pasakyti iš ikisezoninių rungtynių. Varžovai nebuvo tos lentynos, lyginant su Eurolygos komandoms, išskyrus „Paris“, tad nesinori kažko spręsti. LKL rungtynių irgi nesinori imti už rimtą ir panašiai. Pamatome savo klaidų, ką galima taisyti. Tų klaidų yra, jos išryškėja, o vienas pataisius, atsiranda kitos. Iki tobulumo trūksta, bet normalu, nes sezono pradžia ir visos komandos greičiausiai yra savo žaidimo paieškose.
– „Žalgiryje“ daug naujokų, naujų legionierių. Kaip sekasi jiems perduoti „Žalgirio“ vertybes ir tą žaidimą, kurį norite žaisti?
– Taip, daug pasikeitimų, žaidimas kažkiek kitoks. Pernai turėjome Francisco, prie kurio gal labiau mes turėjome prisitaikyti, tai dabar tokio žaidėjo neturime ir naujokai turi prisitaikyti prie mūsų stipriųjų pusių. Kalbu apie komandos narius, kurie čia buvo anksčiau. Daug kas turi savus įpročius, savose komandose žaisdavo vienaip, o tuos įpročius, kaip bebūtų juokinga, nėra lengva išmušti ir pakeisti. Užtrunka laiko ir kiekvienas tai pasakytų iš patirties – reikia kelių mėnesių, kad pakeistum įpročius. Tą ir bandome padaryti.
Sunku labai spręsti iš tų rungtynių, kurias turėjome. Bet žingsnelis po žingsnelio, kiek klaidų padarydavome, atrodo, kad pataisydavome ir kitose rungtynėse pagerindavome savo žaidimą. Laikas parodys, sunku kažką dabar pasakyti, bet einame link to, kad gerintume žaidimą.
– Kaip garsiai Jono Valančiūno balsas skamba „Žalgirio“ rūbinėje ir kokią įtaką jis daro komandai tiek už aikštės ribų, tiek aikštėje?
– Didelę įtaką. Vien tik buvimas jo jau yra didžiulė įtaka. Nekalbu vien apie lietuvius, bet ir užsieniečiai, matosi, rodo jam didelę pagarbą. Didžiulis pavyzdys ir jis turi tą gerą pavyzdį rodyti kitiems komandos draugams, užkrėsti kitus gera emocija. Jis geros emocijos nestokoja, tiek treniruočių metu, tiek pasibaigus treniruotėms ar kelionėse tą balsą jo galima girdėti tikrai daug, daug juokelių ir pan. Pozityvus žmogus, su didžiuliu autoritetu, tad smagu jį turėti. Svarbiausia, kad jis pats supranta, jog yra dar kur išmokti, suprasti komandos vertybes, taisykles ir nori kuo labiau įsisavinti jas.
– Jūsų bičiulis Marius Grigonis grįžo į „Žalgirį“. Kaip įvertintumėte jo fizinę formą? Pasirengimo metu buvo ir blokų, ir greitų momentų.
– Nežinau, nė apie vieną nepasakysiu nieko. Sunku labai vertinti iš to, ką iki šiol turėjome. Nemanau, kad reikėtų vertinti tai, ką turėjome iki dabar, anksti dar kalbėti. Niekas neparodė nei geriausios, nei blogiausios savo pusės. Tai buvo pasiruošimas ir sunku vertinti, kas atrodo gerai ar blogai. Ten nebuvo tai, kas mūsų laukia Eurolygoje.
– Minėjote, kad „Žalgiris“ dar turi ką taisyti, o kuriose vietose „Žalgiris“ jau dabar yra geras?
– Visur po truputį bandome gerinti dalykus. Kvailai kartosiu, bet sunku spręsti. Paėmus pastarąsias dvejas rungtynes, gal gynyboje visai neblogai apsitvarkėme LKL ir neleidome labai siautėti varžovams. Gynyboje geras fiziškumas, turime didelę rotaciją, tad tai turėtų būti mūsų privalumas, rotuojant žaidėjus išlaikyti aukštą tempą, išnaudoti komandines pražangas ir pasinaudoti tuo priimant sprendimus, kurie naudingesni komandai, o ne pačiam sau.
– Esate patyręs žaidėjas, matęs visokių rūbinių. Šiųmetiniame „Žalgiryje“ – net 15 panašaus pajėgumo žaidėjų. Kaip padaryti, kad nebūtų perdėtos konkurencijos tarp žaidėjų?
– Jei atvirai pasakius, nebus visi penkiolika patenkinti. Visi esam žmonės, visi suprantam, turim savų tikslų kalbant apie žaidėjus. Iki šios dienos visai neblogai viskas einasi, visi supranta, kad sezonas ilgas, 90 rungtynių, ir visi turės savo momentų. Iš kitos pusės, tu visada nori prisidėti, padaryti kažką gero komandai. Bet pažiūrėjau, kad Eurolygoje visos komandos plius minus po 15 žaidėjų turi, tad einame link to, kad visi turėsime susitaikyti su tokia rotacija. Ilgas sezonas laukia, daug dvigubų savaičių. Net neabejoju, kad jau eigoje sezono tikrai bus didelė rotacija lyginant Eurolygą su LKL ir visi turės panašias minutes, tik rungtynių skaičius sezono pabaigoje bus kitoks. Bet kad turės visi savus momentus, tai aišku. Nenoriu kažkaip nuskambėti garsiai, kad kažkas blogai, bet noriu pažiūrėti ir iš kitų žaidėjų pusės, iš jų perspektyvos ir suprasti juos. Tikrai nėra lengva, kai daug nežaidi, praleidi rungtynes. Tikrai darysime viską, kad suteiktume jiems pagalbą, palaikytume ir pan. Nenoriu nuskambėti garsiai, bet noriu suprasti abi puses.
– Kiek smagu buvo keliauti su futbolo komanda į išvyką, pasižiūrėti į palaikymo kultūrą, susipažinti su kitais futbolo stadionais (E.Ulanovas vyko su „Kauno Žalgirio“ ekipa į Zagrebą – past.)?
– Taip, labai gera, smagi kelionė. Tikrai geras pastebėjimas, kad norisi pamatyti tą kultūrą, kaip fanai elgiasi, kaip palaiko. Pačiam teko pabūti to dalimi. Kartais gali pasiimti malonių pavyzdžių. Einu ir į Toplygos rungtynes pažiūrėti, matau, kaip mūsiškiai prieš kažką laimi ir be galo džiaugiuosi – kartais net pasigendu to pas mus komandoje, kai LKL prieš kažką laimėję sezono metu mažai džiaugiamės, atrodo, lyg būtume tiesiog padarę darbą, o malonumo galėtų būti daugiau. Labai daug gerų dalykų gali pasiimti iš futbolo Lietuvoje, nes jie į viską kitaip žiūri. Kai kuriuos dalykus gali perkelti ir pas mus, pavyzdžiui, komandinius dalykus, bendravimą vieni su kitais, palaikymą, psichologinius dalykus. Pabendrauju su kai kuriais futbolininkais, įdomi patirtis.
– Kokia būtų jūsų prognozė – kiek taškų UEFA Konferencijų lygoje per šešerias rungtynes iškovos „Kauno Žalgiris“?
– Aišku, be galo bus sudėtinga, žinant, kad sezonas Lietuvoje jau bus pasibaigęs, bet reikės dar žaisti. Aišku, pirma patirtis daugumai žaidėjų. Būtų smagu iškovoti bent vieną pergalę, o jei būtų dvi, manau visi būtų laimingi.
