Sekite 15min GoogleNemuno saloje pirmąjį Lietuvos rinktinės blyną kontroliniame cikle stebėjo galbūt apie 6 tūkstančius žiūrovų.
Rimo Kurtinaičio vyrai geriau pradėjo rungtynes, taškus rinko pagrindiniai du aukštaūgiai, priklausantys Kauno „Žalgiriui“, tačiau sulig keitimais Lietuvos komanda sustojo, o svečiai iš Estijos vos per 2 minutes perėmė 3 kamuolius ir spurtavo net 11:0.
Buvusio Panevėžio „Lietkabelio“ vedlio Kristiano Kullamae vedami estai po pirmojo ketvirčio pirmavo 31:28.
Klaipėdos „Neptūno“ naujoko Henri Drello tolimi šūviai antrajame kėlinyje padidino mūsiškių deficitą iki dviženklio.
Nors iki ilgosios pertraukos Ąžuolas Tubelis suvertė 18 taškų, žaidimo kokybės skirtumas tarp starto penketo ir atsarginių krepšininkų buvo per didelis, kad Lietuva po dviejų kėlinių būtų priekyje. Atsilikimas – minimalus (49:50).
Ą.Tubelis taškų salvę tęsė ir trečiajame kėlinyje, tačiau „Neptūno“ atstovo H.Drello traukiami estai ir toliau buvo priekyje – 79:75.
Vienas „Žalgirio“ vedlių ketvirtojo kėlinio viduryje susižeidė koją. Nors jau atrodė, kad į rungtynes Ą.Tubelis nebegrįš, likus porai minučių iki pabaigos aukštaūgis žengė ant parketo.
Likus kiek daugiau nei minutei Matas Jogėla tritaškiu išvedė Lietuvą į priekį 94:92, bet estai greitai rezultatą išlygino.
Pratęsimo metu 178 cm ūgio Dominykas Stenionis ir atliko perdavimą „saldainiuką“ Gyčiui Radzevičiui, ir smeigė gražų tritaškį, bet herojumi tapo pergalingą metimą pataikęs K.Kullamae.
Pirmoje draugiškoje akistatoje nuo suolo R.Kurtinaitis nepakėlė dviejų žaidėjų – Karolio Lukošiūno ir Regimanto Minioto.
„Aš manau, kad tokio pobūdžio rungtynėse, kurias pralaiminėjome, bet sugrįžome į rungtynes, pripynėme palygint dar nedaug klaidų. Mes padarėme 12, o jie – 17. Šie skaičiai yra geri, – po nesėkmės kalbėjo R.Kurtinaitis. – Nors aš tuo nesivadovauju, jų pusėje buvo truputį sėkmės faktorius. Nekalbu apie baudų metimus – jie prametė 2, kai mes – 18. Ir mes vis tiek buvome tame lygyje, žaidėme kartu, turėjome pratęsimą. Na, visada pritrūksta taško ar dviejų, kai kažko nepadarai. Aš galvoju, kad mes esame teisingame kelyje. Dabar turėjome daug dirbome ties fiziniu pasiruošimu, tik paskutines dvi dienas dirbome ties rimtesniu krepšiniu. Aš galvoju, kad dar porą dienų ir turėtume grįžti į pataikymo ritmą – baudų, tritaškių pataikymą. Toks dabar yra tas paveikslas.“
-
Laimėtas ginčas prieš klubą dėl traumą Lietuvos rinktinėje patyrusio krepšininko
-
Rinktinėje debiutavęs Buzelis pažėrė priekaištų štabui: „Rungtynių metu viskas pasikeitė“
-
JAV rinktinės kandidatų sąraše – Eurolygos žaidėjai ir buvęs „Wolves“ aukštaūgis
-
Nepadėjo ir Tubelio šou: Lietuva per pratęsimą krito nuo estų šūvio
Atakų organizatoriaus vaidmeniu dalijosi trys įžaidėjai.
Augustas Marčiulionis iš viso žaidė 19 minučių, per kurias pelnė 9 taškus, atkovojo 3 ir perėmė 3 kamuolius.
Kristupo Žemaičio kraityje – 6 taškai ir 3 rezultatyvūs perdavimai per 19 minučių ant parketo.
Tuo metu iš rezervinės rinktinės atvykęs 178 cm ūgio Dominykas Stenionis per 18 žaidimo minučių pelnė 6 taškus ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus.
„Jie visi yra truputį skirtingi, – sakė R.Kurtinaitis. – Nors prieš rungtynes abejojau Stenionio gynyba, vis tiek ūgis yra nedidelis, bet jis yra tvirtas ir greitas vyrukas. Mes su juo gynyboje neturėjome jokių problemų, o puolime jūs matėte patys. Aš jį jau buvau pasikvietęs į langą, bet jis tuomet buvo traumuotas, negalėjo žaisti. Bet aš žinau jo skaičius, žinau jo pasirodymus Latvijos čempionate, kurį su komanda jis laimėjo bei tapo MVP. Tuos dalykus aš vertinu, nes jie šiaip sau nėra duodami. Kartais žaidėjas įmeta 20 taškų, o komanda užima 8 vietą, o jis tapo MVP ir laimėjo čempionatą. Jis žaidžia truputį kitokį krepšinį, galima su juo žaisti „du prieš du“. Dominykas gal kiek rizikuoja ties perdavimais, bet ta rizika pasiteisina, nes jis gerai skaičiuoja kampus. Labai geras buvo jo tandemas su greitai besileidžiančiu link krepšio aukštaūgiu Ąžuolu. Jis gerai nusimeta kamuolį po „short-rollo“, o Ąžuolas užbaigia atakas po vieno driblingo. Aš manau, kad šie du vaikinukai bus kaip ir pagrindiniai.
Ko mes norime iš Marčiulionio, tą ir gavome. Mane jis kiek nustebino savo gynyba, jis neblogai susigynė. O Krisas, tai kaip Krisas. Jis žaidė neblogai, laikė rėmą.“
– Ar D.Stenionis jau skverbiasi į pagrindinį dvyliktuką?
– Aš sakiau, kad bus pagrindiniai „du prieš du“ žaidėjai. Mes turime du aukštesnio ūgio gynėjus, neblogai besiginančius, o Stenionį paimsime kaip combo gynėją, nes jis labai pagyvina puolimą, labai gerai skaito žaidimą ir žaidžia ne tik numatytą mūsų puolimo planą. Jis skaito smulkius dalykus, kai galima nukirsti. Jūs matėte, kokį perdavimą jis paleido Radzevičiui? Tokių dalykų išmokyti sunku. Tai – duota arba neduota. Jis turi gamtos dovaną, tad turime tai išnaudoti.
– Ar toks trumpas Donato Motiejūno žaidimo laikas buvo dėl fizinio rengimo trenerių rekomendacijų?
– Ne, aš norėjau pažiūrėti, kaip jis atrodys aikštelėje. Man šiandien trūko aktyvumo. Aš žinau, kad jis dirbo iš visų jėgų. Šiandien sužaidėme be jo. Gal todėl, kad neturėjome jo pagalbos, daugiau žaidė Ąžuolas penktoje pozicijoje. Mes šiuos dalykus susikoreguosime.
– Kiek realu tikėtis, kad D.Motiejūnas per savaitę laiko atgaus krepšinio pojūtį?
– Suprantate, ne todėl, kad nežinau, ką reikia daryti, bet mes vadovaujamės keturių fizinio rengimo trenerių bendru pasiruošimo planu. Jie yra išskaičiavę, remiasi mokslininkais, kad mes geroje formoje turėtume būti rungtynėms su Turkija. Aš manau, kad mūsų forma gerėja, pataikymas gerėja, ištvermė gerėja. Aš manau, kad esame gerame kelyje.
– O kaip dėl konkrečiai D.Motiejūno?
– Aš nenorėčiau apsiriboti vienu žaidėju. Mes – komanda. Vienas gal daug įmetė, kitas gal neįmetė. Aš žiūriu į komandinį žaidimą. Mums per gan trumpą laiką pavyko suburti komandą. Nesakyčiau, kad žaidėme blogai, gal tik pritrūko pergalės, pritrūko to vieno metimo.
Jeigu pamenate Europos čempionatą, mes dominavome kovoje dėl atšokusių kamuolių neturėdami super ūgio. Šiandien turėjome problemų. Nors jie nuėmė 12 kamuolių po mūsų krepšiu, bet 3 paskutinius nuėmė labai svarbius. Aš norėčiau, kad mūsų mažiukai nuo žemės susirinktų šiukšeles, kai aukštaūgiai atitveria varžovus. Mums gal pritrūko sėkmės, o gal pajėgumo. Tai – dalykai, kuriuos šiandien atspindi rezultatas.
– Ar nebuvo minčių apskritai nežaisti pratęsimo?
– Aš jau buvau pasiryžęs Ąžuolą nuimti, bet kai išėjo toks momentas, pamaniau, kad dar vieną minutę išleisime ir gal mes laimėsime. Per pratęsimą nuėmiau jį, gal žaidė kiek per daug. Mes dar turime truputį laiko, galime jam duoti dieną ar pusantros laisvos. Aš galvoju, kad tas ritmas, kai gauni maksimumą, o po to pailsi, jis nėra blogas. Pasižiūrėkite, kaip yra žaidžiama Eurolygoje, kai po dvigubos savaitės ten einama žaisti į vietinį čempionatą. Jie sugeba tai padaryti, reikia mažinti treniruočių skaičių. Tokiems žaidėjams, kurie šiandien žaidė daugiau, aš galėsiu tai duoti. Norėčiau, kad žaidėjai, kurie žaidė mažiau, daugiau žaistų prieš Arizoną. Ne dėl to, kad jie geresni ar blogesni, o todėl, kad reikia žaidybinio ritmo. Nuspręsime, kiek žaidėjų ten duosime.
– Kiek daug sveikatos atima tokios ilgos ir nervingos rungtynės?
– Tai yra normalus procesas. Aš į krepšinį atėjau, kai man buvo dešimt metų, o dabar man yra 66. Buvau ir žaidėjas, dabar esu treneris, tad rungtynių įvairaus rango patyriau daug ir visokių. Darbas toks ir viskas. Aišku, gaila, kai varžovai įmeta „2+1“, o mes neįmetame laisvi, o tuomet turime mesti baudų metimus, kurių šiandien nelabai pataikėme. Taiklumo man reikėjo. Taip, kartais susiimu už galvos, bet ne dėl to, kad žaidėjai yra blogi, o dėl to, kad norisi kuo geriau. Tai – emocijos.
– Ar per paskutinę minutės pertraukėlę tikėjotės, kad laiko turite daugiau? Ir kaip apskritai pavyko paskutinės atakos sumanymas?
– Sumanymas buvo geras. Manau, kad jei būtume padavę perdavimą ten, kur reikėjo, būtų gal kitaip nutikę. Perdavimas turėjo eiti į kraštą. Truputį nenuskaitėme, bet žiūrėsime, darysime, pasakosime, mokysime.
– Bolonijoje ketvirtojo kėlinio pabaigoje su Ąžuolu ginamaisiais nesikeitėte, o šiandien tai darėte. Ar tai yra dalykas, kurį darysite ir oficialiose rungtynėse?
– Matote, jei aš Ąžuolą perstumiu į penktą poziciją, mes galime keistis visi penki. Jeigu Ąžuolas žaidžia ketvirtoje, aš nenoriu keistis su Mareku. Tai – mūsų strategijos. Jeigu pamenate nelemtas rungtynes Bolonijoje, mes turėjome gerą rezultatą, kai keitėmės ginamaisiais. Trūksta truputį tikslumo anksčiau pasakyti, kad keičiamės. Trūksta įdirbio truputį, bet per tokias įtemptas rungtynes mokomės. Labai džiaugiuosi šiomis rungtynėmis, nes įtampa buvo visą laiką. Tai duoda daug daugiau nei treniruočių pobūdžio mačai.
– Kaip sureagavote į Mato Buzelio žodžius, kad jam sudėtinga buvo suprasti rinktinėje, ko iš jo nori treneris?
– Komunikacija buvo gera. Nežinau, visus žaidėjus vertinu vienodai ir pagarbiai, noriu, kad jie žaistų gerą krepšinį. Ne visada ir ne visiems pavyksta iškart įeiti į europinį modelį. Jeigu pamenate ar skaitėte, Antetokounmpo sakė, jog tik per dvejus metus suprato europinį krepšinį. Aš neturiu jokių pretenzijų Matui. Jis žaidė taip, kaip žaidė. Jis žaidė pakankamai gerai. Kiek minučių? Kaip matėte, vakar LeBrono sūnus (Bryce‘as) įpynė kažkokią klaidą, treneris pakeitė, o šis padavė rankytes ir atsisėdo ant suoliuko. Tai – normalu, žaidi tu minutę ar penkiolika, ar trisdešimt, kaip Ąžuolas. Aš juk nenoriu, kad žaistų blogai, aš noriu, kad gerai žaistų visi dvylika.
Buvo, kad pakeičiau. Matas puikus vyrukas, gerai komunikuojame. Jis parašė, kad šį langą negali atvykti. Aš kalbu su jo tėčiu, sutariu ir su jo šeima. Nematau jokių problemų, kad žaidėjai pasisako. Gal ne visi patenkinti savo vaidmenimis, bet krepšinis nėra individualus sportas. Tai – krepšinis, kuriame reikia sutalpinti visus.
Jeigu pamenate, olimpinėse žaidynėse žaidė JAV „svajonių komanda“ finale su Serbija, o visą turnyrą Steve‘as Kerras neleido dviejų žaidėjų. Žaidė tik 10. Kartais gali žaisti su 8, kartais – su 10, kartais – su 12. Amerikiečiai žaidžia su 10, aš stengiuosi su 12. Matui neturiu jokių priekaištų. Jis žaidė puikiai, džiaugiuosi ir dėkoju jam, kad jis atvyko žaisti Lietuvos rinktinėje, nes buvo toks klausimas, ar jis pasirinks JAV, ar Lietuvą. Jis pasirinko Lietuvą. Garbė ir šlovė jam.
Aš esu patenkintas. Net neabejoju, kad tai yra labai geras ir ateities Lietuvos rinktinės žaidėjas, kuris bus lyderis. Neturiu ką pasakyti blogo. Gal jis galvoja, kad galėjo žaisti daugiau, bet mes visi taip galvojame.
