– Rungtynės su turkėmis buvo paskutinė galimybė kabintis už kelialapio į olimpinę atranką. Ko pritrūko?
– Kalbėkime atvirai: mums dar trūksta patirties, kad įveiktume Turkijos komandą, kurioje žaidžia patyrusios vyresnės krepšininkės. Kai kurios jų Europos čempionatuose dalyvavo po du, kai kurios – po tris kartus.
Be to, turkės visą sezoną rungtyniauja aukščiausiu lygiu, t. y. žaidžia Eurolygoje ir atstovauja geriausiems Eurolygos klubams. Jų patirtis buvo pagrindinis dalykas. Turkijos rinktinė turėjo pajėgią kiekvienos pozicijos žaidėją. Jautėme, kad sunku žaisti su jomis. Patirties turinčios varžovės neleido priartėti ir laimėti.
– Kurios rungtynės buvo sunkiausios?
– Man, kaip treneriui, tikriausiai su Serbija. Tai buvo tos rungtynės, kurios itin svarbios ir psichologiškai, ir emociškai. Žinojome, kad laimėję grupėje būsime antri, pralaimėję tiesiog važiuosime namo. Reikėjo paruošti komandą, psichologiškai ją nuteikti. Šias rungtynes išskirčiau kaip didžiausią laimėjimą čempionate.
– Lietuvos rinktinė šiame čempionate demonstravo pavydėtinai tvirtą charakterį. Kaip jums pavyko nuteikti merginas?
– Manau, kad viskas buvo padaryta iki čempionato. Mes daug kalbėdavomės prieš varžybas, mano asistentai taip pat įdėjo daug darbo, aiškindami, kas laukia čempionate, ko galima tikėtis.
Kai čempionatas prasidėjo, tai, apie ką kalbėjome, joms buvo nebe naujiena, merginos žinojo, kaip reikia elgtis tose situacijose ir kaip save nuteikti. Mažos detalės, sudarančios visumą.
– Dar vienas Lietuvos rinktinės bruožas – labiausiai klydusi komanda čempionate.
– Po varžybų visi treneriai mus sveikino, kad merginos pasiekė daugiau, nei galėjo. Manau, mūsų rinktinės merginoms reikia pasinaudoti šiuo čempionatu ir gauti darbus geriausiuose klubuose, kad galėtų žaisti aukštu lygiu.
Lietuvos moterų krepšinio lyga negali lygiuotis į Ispanijos, Rusijos ar Turkijos čempionatus, kur krepšinio lygis aukštesnis maždaug penkiomis klasėmis.
Lietuvos moterų krepšinio lyga negali lygiuotis į Ispanijos, Rusijos ar Turkijos čempionatus, kur krepšinio lygis aukštesnis maždaug penkiomis klasėmis. Mūsų krepšininkėms reikia įgauti daugiau patirties. Svarbu, kad jos žaistų aukšto lygio komandose, įgytų patirties per atkaklias rungtynes, jaustųsi drąsesnės ir mažiau klystų.
– Kaip vertinate atskirų krepšininkių pasirodymą? Kas nudžiugino, kas galbūt nepateisino vilčių?
– Tos, kurios liko namie, turbūt ir nepateisino lūkesčių. O visos, kurios dalyvavo čempionate, perlipo per save. Įgavo daugiau pasitikėjimo, suprato, kad gali žaisti su stipriomis varžovėmis ir laimėti.
– Į čempionatą išvykote su kitokia rinktine, negu įsivaizdavote, – trūko Giedrės Paugaitės, Eglės Šulčiūtės, Mantės Kvedaravičiūtės.
– Rotuojant aštuonias žaidėjas galima laimėti rungtynes, bet labai sunku laimėti čempionatą. Rungtynės buvo įtemptos, kiekvienas pralaimėjimas reiškė, kad važiuojame namo, kiekvienas laimėjimas – einame toliau, tad krepšininkių rotacija turi būti didesnė.
