-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 05 13

Šampano purslais aplaistyti triumfai: TOP 10 Lietuvos krepšinio pergalių

Lietuvos krepšinio šimtmečio proga 15min siūlo įvairių straipsnių seriją apie svarbiausius mūsų šalies krepšinio įvykius. Šiandien siūlome prisiminti įsimintiniausias Lietuvos vyrų ir moterų rinktinių pergales.
Didžiausios pergalės
Didžiausios pergalės / 15min koliažas

Lietuvos krepšininkai per šimtmetį iškovojo krūvą medalių komplektų, o link jų žengė pasiekdami įspūdingas pergales.

Vienos jų ryškios savo svarba ir svoriu, kitos turi labiau simbolinę, bet visai Lietuvos krepšinio bendruomenei įspaudą palikusią reikšmę.

15min pristato dešimt skambiausių Lietuvos rinktinių pergalių istorijoje.

10. Lietuva 74:70 Prancūzija (2003 m.)

Auksu pasibaigusiame čempionate daugelis pamena Arvydo Macijausko tritaškį nuo lentos, nuvedusį Lietuvą link pergalės prieš Latviją, ar pergalingo finalo prieš Ispaniją kadrus, tačiau neretai pamirštama įspūdinga drama pusfinalyje prieš Prancūziją.

Lietuviai solidžiai rungtyniavo pirmoje rungtynių pusėje ir po dviejų kėlinių pirmavo 45:37, bet prarado iniciatyvą po pertraukos.

Dar likus 3 minutėms po Boriso Diaw dvitaškio Antano Sireikos auklėtiniai atsiliko 65:70, tačiau išplėšė dramatišką laimėjimą.

Eurelijus Žukauskas sumetė baudas, A.Macijauskas smeigė tritaškį, kapitonas Saulius Štombergas pataikė dvitaškį, o niekaip lietuvių gynybos pralaužti negebėjusius prancūzus galutinai palaužė kamuolį perėmęs ir baudų metimus likus 6,9 sek. sumetęs Ramūnas Šiškauskas – 74:70.

Ši pergalė turėjo dvigubą reikšmę – ji buvo svarbi ne tik dėl bilieto į finalą, bet ir dėl užsitikrinto kelialapio į 2004 m. Atėnų olimpines žaidynes.

„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Jasikevičius
„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Jasikevičius

9. Lietuva 67:64 Serbija (2015 m.)

Dar vienas Europos čempionato pusfinalis, pasibaigęs Lietuvos rinktinės triumfu.

Serbija iki šių rungtynių buvo nepralaimėjusi žemyno pirmenybėse, o Jono Kazlausko treniruoti lietuviai strigo grupės etape ir nelengvai perlipo Sakartvelo rinktinę aštuntfinalyje.

Bet dvikovoje dėl finalo pranašesni buvo poros autsaideriais laikyti lietuviai.

Gynybiniame mače intriga laikėsi iki pat pabaigos, o ją ypač pakurstė likus keliolikai sekundžių fantastišką tritaškį pataikęs Milošas Teodosičius, sušvelninęs skirtumą iki minimumo (64:65).

Tačiau Renaldas Seibutis ir Mantas Kalnietis pataikė po vieną baudos metimą, o lemiamoje serbų atakoje ranką kyštelėjo ir kamuolį išmušė Jonas Mačiulis, netrukus su komandos draugais pasileidęs į pergalės šokį – 67:64.

„Aišku, kad esame patenkinti, laimingi ir pavargę, – po pergalės sakė J.Kazlauskas. – Su 20 klaidų ir tik dviem pataikytais tritaškiais laimėjome prieš Serbiją. Parodėme charakterį, kovėmės iki paskutiniųjų, darėme daugiausia tai, ką buvome sutarę.“

Kaip ir 2003-aisiais, ši pusfinalio pergalė Lietuvai turėjo dvigubą reikšmę – ji atnešė ne tik bilietą į finalą, bet ir užtikrino vietą 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Džiaugsmo akimirkos
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Džiaugsmo akimirkos

Tiesa, finale lietuviai neprilygo Ispanijai – 63:80.

8. Lietuva 37:36 Latvija (1939 m.)

Tai buvo pirmos, bet pačios svarbiausios milžinišką ažiotažą Lietuvoje sukėlusio čempionato rungtynės.

Lietuviai buvo šviežiai iškepti 1937 m. Europos čempionai, o latviai jautė kartėlį dėl prarasto titulo, kurį jie laimėjo 1935 m.

„Stipriausi mūsų varžovai latviai dar prieš čempionatą buvo nusiteikę nesunkiai nugalėti lietuvius ir troško tai padaryti būtent Lietuvoje. Mat jie jautė didelę nuoskaudą, kai Lietuva laimėjo prieš Latviją Rygoje ir tapo čempionais. Tada Latvijos spauda rašė, kad tai buvęs tik nelemtas atsitiktinumas ir lietuviai už tai dar sumokės. Tuo metu latviai apskritai į mus žiūrėjo iš aukšto“, – minint čempionato 75-metį 15min pasakojo krepšinio tyrinėtojas Skirmantas Karalevičius.

Dar dažais kvepiančioje Kauno sporto halėje latviai pirmavo 36:35 paskutinėmis sekundėmis, tačiau lemiamą metimą pataikė išeivijos lietuvis Pranas Lubinas, sugrįžęs į Lietuvą ir tapęs nacionaliniu herojumi.

„P.Lubinas, atsidūręs po priešininkų krepšiu, prašė perduoti jam kamuolį, bet iš susijaudinimo šaukė angliškai, tad ne visi jį suprato, kol Artūras Andrulis, mokantis anglų kalbą, perdavė jam kamuolį. P.Lubinas apsisukęs metė, kamuolys gal tris kartus pašokinėjo ant lanko ir galiausiai įkrito į krepšį. Pažįstu buvusių gydytojų šeimą Kazimierą ir Danutę Gurauskus, kuriems šis metimas paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui, jie apie tą lemiamą metimą man pasakoja ir pasakoja daugybę kartų, kai tik juos aplankau. Manau, visi tuo metu buvę halėje patyrė neapsakomą pasididžiavimo jausmą“, – sakė S.Karalevičius.

Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos dar labiau paaštrėjo. Latvijos sporto ministras liepė komandai susikrauti daiktus ir palikti čempionatą, tačiau latvių treneris Valdemaras Baumanis politikui nepakluso ir jo komanda liko Kaune, kur iškovojo sidabro medalius.

Dėl įtemptų santykių tarp lietuvių ir latvių tais metais netgi neįvyko planuotos Baltijos šalių futbolo taurės varžybos.

Bet Lietuvos krepšininkams užkulisiniai dalykai nesukliudė – užtikrintai laimėję kitus šešis mačus jie antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais.

Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus
Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate prieš 75 metus

7. Lietuva 76:63 Jugoslavija (2000 m.)

Jugoslavai lietuviams buvo tapę užkeiktais varžovais.

Įspūdingas žvaigždes išauginę Balkanų atstovai Lietuvos rinktinę net dukart skriaudė 1995 m. Europos čempionate, įskaitant ir skandalingąjį finalą, įveikė lietuvius 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių pusfinalyje, išmetė Jono Kazlausko komandą 1997 m. Europos pirmenybių ketvirtfinalyje.

Bet 2000 m. rugsėjį išaušo atpildo metas.

Lietuvos rinktinė buvo jauna ir nebuvo laikoma favorite prieš pasaulio čempionus, kuriuos tuo metu treniravo Željko Obradovičius, o žaidė Dejanas Bodiroga, Predragas Danilovičius, Predragas Stojakovičius, Željko Rebrača ir kiti.

Tačiau aikštėje dominavo ne jie, o Gintaro Einikio ir Šarūno Jasikevičiaus vedami lietuviai. Pūkio kablių užkurti žalia apranga vilkėję vyrai nepaliko planetos čempionams didelių šansų ir laimėjo 76:63, atkeršydami už virtinę pralaimėjimų ir žengdami į pusfinalį, kur liko tik per žymųjį Šaro metimą nuo pergalės prieš JAV.

G.Einikis tose ketvirtfinalio rungtynėse pelnė net 26, Š.Jasikevičius – 18 taškų.

„Su jugoslavais buvo nepaprastai įdomios, gražios, sunkios rungtynės. Įsivaizduokite, juk tai buvo žvaigždžių komanda, treneris Željko Obradovičius – nebuvo taip paprasta, o mes laimėjome labai užtikrintai, nors tai buvo iškritimo rungtynės“, – praėjus ne vieneriems metams po Sidnėjaus žaidynių LTOK sakė tuometinės rinktinės architektas J.Kazlauskas.

Galiausiai, Lietuva mažajame finale nukovė šeimininkus australus ir pačiupo bronzą.

LTOK archyvo nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė – Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkė
LTOK archyvo nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinė – Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkė

6. Lietuva 104:85 Argentina (2010 m.)

Nurašyta ir be didesnių lūkesčių į pasaulio čempionatą Turkijoje išvažiavusi Lietuvos rinktinė ketvirtfinalyje sukūrė tikrą krepšinio spektaklį.

Be Šarūno Jasikevičiaus, Ramūno Šiškausko, brolių Lavrinovičių, Dariaus Songailos, Rimanto Kaukėno ir kitų žymių žaidėjų rungtyniavę lietuviai buvo tikri sugrįžimų karaliai grupių etape, kai net keturiskart naikino dviženklį deficitą ir ketvirtfinalį pasitiko be pralaimėjimų.

O Argentina tame čempionate neturėjo Emanuelio Ginobili, bet buvo tempiami vieno geriausių pirmenybių žaidėjų Luiso Scolos. Tačiau prieš ketvirtfinalį su Lietuva spinduliavo pasitikėjimu ir buvo įsitikinę savo pergale.

Vis dėlto jų pasitikėjimas išgaravo kaip dūmas, kai įspūdingai žaidę lietuviai dar pirmoje rungtynių pusėje ėmė talžyti tuometinius olimpinius prizininkus.

Fantastiškai žaidusio Simo Jasaičio vedami lietuviai jau po pirmojo kėlinio pirmavo 10 taškų, o įpusėjus mačui triuškino Argentiną 50:30.

Trečiajame ketvirtyje lietuvių pranašumas apskritai nebekėlė abejonių, o vienu metu komandas skyrė net 32 taškai – 85:53. Galiausiai, lyg ant sparnų puolime rungtyniavę lietuvių pergalę įtvirtino ikonišku tapęs S.Jasaičio dėjimas – mūsiškiai nugalėjo 104:85 ir įspūdingu stiliumi žengė į pusfinalį.

„Prieš rungtynes sakiau vyrams, kad esame ten, kur norėjome būti. Užsitarnavome būti čia, turime šansą įveikti Argentiną, jeigu dirbsime, laikysimės žaidimo plano ir būsime vieningi. Taip ir nutiko“, – po pergalės kalbėjo komandos strategas Kęstutis Kemzūra.

K.Kemzūros komanda pusfinalyje nesugebėjo įkąsti amerikiečiams, bet mažajame finale parklupdė Serbiją ir pirmą, bei kol kas vienintelį, kartą iškovojo pasaulio pirmenybių apdovanojimus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lietuvių triumfas po pergalės prieš Argentiną
AFP/„Scanpix“ nuotr./Lietuvių triumfas po pergalės prieš Argentiną

5. Lietuva 94:90 JAV (2004 m.)

Pergalė, neatnešusi medalių, bet iki šiol prisimenama kaip viena įspūdingiausių Lietuvos krepšinio istorijoje.

Atėnų olimpinėse žaidynėse amerikiečiai nepriminė svajonių komandos iš 1992-ųjų, o lietuviai, ko gero, turėjo stipriausią sudėtį per visą istoriją.

Tuo pasinaudoję Antano Sireikos auklėtiniai griebė jautį už ragų, o ketvirtajame kėlinyje lietuvių pergalę lėmė Šarūno Jasikevičiaus šou.

Tuo metu jau pirmo ryškumo Eurolygos žvaigžde buvęs Šaras trijose atakose iš eilės smeigė tritaškius, vieną iš jų dar ir išprovokuodamas Lamaro Odomo pražangą, o iš viso per kelias minutes surinko 12 taškų ir šokiravo JAV rinktinę – 94:90.

Iš viso 29 taškus tose rungtynėse pelnęs Šaras trumpam tapo žvaigžde net ir už Atlanto, visiems klausiant, kodėl toks krepšininkas vis dar nerungtyniauja NBA.

O lietuviai tą 2004-ųjų pergalę iki šiol mena, nes tai – vienintelis Lietuvos krepšininkų triumfas prieš iš NBA žaidėjų sudarytą JAV komandą.

Tiesa, jos herojus pergalę prieš amerikiečius prisimena su kartėliu, nes galiausiai žygis Atėnuose lietuviams baigėsi karčiai – po pralaimėjimų italams pusfinalyje ir tiems patiems amerikiečiams mažajame finale Lietuvos rinktinė liko ketvirta.

„Tai buvo puiki pergalė, tačiau nieko daugiau. Supraskite, tose olimpinėse žaidynėse medalio nelaimėjome. Kai apžvelgi visą savo karjerą, svarbiausi dalykai yra laimėti titulai ir medaliai. Niekada neaukštinome šios pergalės prieš amerikiečius, nes pusfinalyje pralaimėjome italams“, – yra sakęs Š.Jasikevičius.

Alfredo Pliadžio nuotr./Šarūnas Jasikevičius
Alfredo Pliadžio nuotr./Šarūnas Jasikevičius

4. Lietuva 78:77 Vokietija (1997 m.)

1997-ieji Lietuvos moterų krepšinio istorijoje nudažyti aukso spalva. O pačią įspūdingiausią pergalę Vengrijoje vykusiame Europos čempionate lietuvės pasiekė pusfinalyje prieš vokietes.

Vydo Gedvilo treniruojama komanda vokietes jau buvo parklupdžiusi grupės etape (75:67), bet kovoje dėl finalo kova buvo aršesnė.

Vokietės paskutinėmis ketvirtojo kėlinio sekundėmis išsiveržė į priekį, bet Lietuvos heroje tapo Lina Dambrauskaitė, paskutinę akimirką prasiveržusi į baudos aikštelę, pataikiusi sunkų metimą nuo lentos ir išplėšusi pratęsimą – 70:70.

Papildomo laiko metu komandos ne sykį keitėsi pirmaujančios vaidmeniu, kol likus 39 sek. lietuves į priekį 78:77 metimu iš krašto išvedė Dalia Kurtinaitienė.

Per likusį laiką vokietės turėjo net tris šansus išplėšti pergalę, bet jais nepasinaudojo ir lietuvės šoko triumfo šokį.

Finale Lietuvos rinktinė 72:62 įveikė ir Slovakiją bei pirmą kartą iškovojo Europos karūną.

LKF nuotr./Lietuvos moterų rinktinė – 1997 m. Europos čempionė
LKF nuotr./Lietuvos moterų rinktinė – 1997 m. Europos čempionė

3. Lietuva 24:23 Italija (1937 m.)

Pirmas Lietuvos rinktinės kartas Europos čempionate paženklintas auksiniu žygiu, kuriame svarbiausia – ir sunkiausia – buvo pergalė finale prieš Italiją.

Lietuviai Rygoje vykusiame čempionate italus nugalėjo grupių etape 22:20, o dramos neišvengė ir lemiamose rungtynėse.

Lietuviai paskutinę minutę pirmavo 24:23, bet italai galėjo išplėšti pergalę, kai lemiamomis akimirkomis net tris sykius atakavo nuo baudų metimų linijos.

Vis dėlto visus tris kartus italų rankos drebėjo, o lietuviai išsaugojo trapų pranašumą ir pasiekė istorinę pergalę – tapo Europos čempionais.

Daugiau nei pusę komandos taškų tame finale pelnė Pranas Talzūnas – net 14.

Nors krepšinio gimimo metais Lietuvoje laikome 1922-uosius, galima teigti, kad būtent pergalė prieš italus Europos čempionato finale įžiebė lietuvių meilę krepšiniui, kurią jie pademonstravo jau po dvejų metų Kaune vykusių pirmenybių metu.

Lietuvos rinktinė – 1937 m. Europos krepšinio čempionai
Lietuvos rinktinė – 1937 m. Europos krepšinio čempionai

2. Lietuva 82:78 NVS (1992 m.)

Ne auksą, o bronzą atnešusi, tačiau daugeliui tai pati saldžiausia pergalė Lietuvos krepšinio istorijoje.

Išsivadavę iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, lietuviai paskutinę akimirką įšoko į Barselonos olimpinių žaidynių traukinį.

Grupių etape Lietuvos krepšininkai nusileido daugiausiai iš rusų sudarytai Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinktinei 80:92, bet gavo progą atsiteisti mažajame finale.

Jame nebuvo lengva, bet didesnę rungtynių dalį pirmavusi Lietuvos komanda, treniruojama Vlado Garasto, laimėjo 82:78 ir ne tik iškovojo pirmą olimpinį medalį šalies krepšinio istorijoje, bet ir pranešė apie save pasauliui suduodama smūgį ant SSRS rinktinės pamatų pastatytam varžovui.

„Ši pergalė mūsų tautai labai svarbi – dėl istorijos, kurią turime, ir dėl kančios, kurią mes išgyvenome. Esu įsitikinęs, kad šias rungtynes stebėjo beveik visa Lietuva. Mes jautėme vieningą visos šalies širdies ritmą“, – po pergalės sakė rinktinės treneris V.Garastas, su kurio komanda olimpinį medalį šventė ir tuometinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

1992 metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (laisvalaikio apranga)
1992 metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (laisvalaikio apranga)

Link pergalės Barselonoje Lietuvą tempė rinktinės kolonos – atitinkamai 29 ir 27 taškus pelnę Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis.

1. Lietuva 93:84 Ispanija (2003 m.)

Auksu nudažyta pergalė prieš įspūdingai rungtyniavusio Pau Gasolio Ispaniją.

Nė sykio Švedijoje nepralaimėjusiems lietuviams finale viskas ėjosi kaip per sviestą, o ketvirtojo kėlinio pirmoje pusėje komandas skyrė net 21 taškas – 71:50.

Ispanija dar sugebėjo atkurti intrigą, kai net penki Lietuvos rinktinės žaidėjai išnaudojo pražangų limitą, o skirtumas tarp komandų aptirpo iki 9 taškų, bet A.Sireikos vyrai pergalės nepaleido ir po 64 metų pertraukos tapo Europos čempionais – 93:84.

Tribūnose šypsenų neslėpė pats su Lietuvos rinktine Europos neužkariavęs Šarūnas Marčiulionis ir prezidentas Valdas Adamkus, o 36 taškus pelniusio P.Gasolio Ispanija su ašaromis stebėjo, kaip Sauliaus Štombergo rankose kyla Europos čempionų taurė.

„Mūsų komanda čempionate išsiskyrė būtent komandiniu žaidimu. Šiandien net penki žaidėjai gavo po penkias pražangas, tačiau atsirado, kas juos pakeičia,“ – po finalo Lietuvos televizijai pažymėjo A.Sireikos asistentas Gintaras Krapikas.

Finale Lietuvą į priekį tempė tritaškiais ispanų krepšį užpylęs ir 21 tašką pelnęs Arvydas Macijauskas, 18 taškų pridėjo Eurelijus Žukauskas, naudojęsis 9 rezultatyvius perdavimus išskirsčiusio Šarūno Jasikevičiaus „saldainiukais“.

„Scanpix“ nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinės triumfas 2003 m. Europos čempionate
„Scanpix“ nuotr./Lietuvos krepšinio rinktinės triumfas 2003 m. Europos čempionate

Po šios pergalės Lietuva šventė kone savaitę, o naujai iškeptus Europos čempionus sveikino dešimtys tūkstančių žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius