„5603 – tiek Žalgirio arenoje vakar apsilankė žmonių. Tai yra apgailėtinas skaičius“, – pirmadienį konstatavo „Green White Boys“ savo feisbuke.
Vos trečdalį 15,5 tūkst. žmonių talpinančios krepšinio šventovės Nemuno saloje vietų užpildęs „Žalgiris“ pasiekė nemalonų antirekordą ne tik pralaimėdamas „Rytui“ 9 taškų skirtumu (75:84), kas tapo didžiausia kauniečių nesėkme prieš principinius varžovus 2011 m. atidarytoje „Žalgirio“ arenoje.
Liūdnas skaičius švietė ir ties lankomumo rodikliu. Nuo 2016 metų tiek mažai sirgalių „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynes Kaune stebėjo pirmą kartą, išskyrus praėjusį sezoną, kai dėl COVID-19 pandemijos žiūrovų skaičius Nemuno saloje buvo ribojamas iki varganų kelių tūkstančių arba lankytis rungtynėse sirgaliams apskritai buvo uždrausta.
Įprastomis sąlygomis, kai arenos talpa neribojama (kaip yra dabar), pasižiūrėti „Žalgirio“ ir „Ryto“ rungtynių visada susirinkdavo bent 6 tūkst. sirgalių.
Ligšiolinis antirekordas buvo pasiektas 2017–2018 m. sezono LKL finalo serijoje, kai stebėti pirmąsias rungtynes Kaune susirinko tik 6 294 aistruoliai. Tiesa, jau netrukus šis skaičius išaugo – trečiosiose rungtynėse apsilankė 8 793, o paskutinėse penktosiose – 10 679 „Žalgirio“ gerbėjai.
Antirekordu kvepia ir Eurolygoje
Labai nedaug trūko, kad antirekordas būtų užfiksuotas ir praėjusį penktadienį, kai „Žalgirio“ arenoje viešėjo Berlyno ALBA.
Aštuntą kauniečių pralaimėjimą iš eilės išvydo 8 170 sirgalių ir tai yra tik 20 aistruolių daugiau nei 2014 m. vasario 13-osios „Žalgirio“ rungtynes su Belgrado „Partizan“ (8 150) gyvai išvydusių sirgalių skaičius.
Neskaitant pandeminio 2020–2021 m. sezono, kai „Žalgiris“ pirmąsias trejas rungtynes žaidė su 5 000 ir 500 sirgalių apribojimais, o likusią sezono dalį rungtyniavo prie tuščių tribūnų, būtent beveik prieš aštuonerius metus vykusi akistata su „Partizan“ yra pažymėta „Žalgirio“ arenos lankomumo antirekordu.
Suprasti akimirksniu: Mažiausiai sirgalių „Žalgirio“ rungtynėse
- 2014-02-13: „Žalgiris“ – „Partizan“, 8150;
- 2021-11-05: „Žalgiris“ – ALBA, 8170;
- 2014-04-11: „Žalgiris“ – „Real“, 8345;
- 2013-10-31: „Žalgiris“ – SIG, 8500;
- 2016-11-16: „Žalgiris“ – „Galatasaray“, 8621.
Tikėtina, kad šis nemalonus antirekordas „Žalgirio“ arenoje gali būti „pamuštas“ jau po savaitės, kai į Kauną atvyks Eurolygoje taip pat nespindintis Atėnų „Panathinaikos“.
Mačas vyks antradienį, kai įprastai rungtynių lankomumas kiek krenta, be to, tos pačios savaitės penktadienį Lietuvoje lankysis ir žiūrovams veikiausiai kiek patrauklesnė ir skambesnių pavardžių turinti Stambulo „Fenerbahče“ komanda.
Jeigu žiūrovų skaičius kris beveik dviem šimtais, tai bus pirmas atvejis per 10 metų, kai „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes, kuriose nėra sirgalių apribojimo, stebi mažiau nei 8 tūkst. žmonių.
Iki šiol per 121 mačą „Žalgirio“ arenoje tribūnos visada būdavo užpildytos bent jau pusiau, o dažnai – ir dar pilniau.
Suprasti akimirksniu: sirgalių skaičius „Žalgirio“ arenoje eurolygoje
- Mažiau nei 8 tūkst. – nė karto;
- Nuo 8 iki 9 tūkst. – 10 kartų;
- Nuo 9 iki 10 tūkst. – 16 kartų;
- Nuo 10 iki 11 tūkst. – 8 kartus;
- Nuo 11 iki 12 tūkst. – 13 kartų;
- Nuo 12 iki 13 tūkst. – 14 kartų;
- Nuo 13 iki 14 tūkst. – 12 kartų;
- Nuo 14 iki 15 tūkst. – 26 kartus;
- Daugiau nei 15 tūkst. – 22 kartus.
Net 95 kartus žalgiriečius palaikė bent 10 tūkst. sirgalių, 48 sykius į Nemuno salą suplūdo bent 14 tūkst. aistruolių, o 22 atvejais jų buvo virš 15 tūkst. „Žalgirio“ arenos lankomumo rekordas Eurolygoje pasiektas 2018 m. kovą, kai paskutines reguliariojo sezono rungtynes prieš Maskvos CSKA išvydo 15 525 „Žalgirio“ gerbėjai. Žalgiriečiai tas rungtynes laimėjo 85:73.
Kas kaltas – pandemija ar pralaimėjimai?
„Žinoma, tam padarė įtakos pralaimėjimai Eurolygoje, bet matyti pustuštę areną yra skaudu, – apie kritusį arenos lankomumą pirmadienį rašė „Green White Boys“. – Labai norėtųsi, kad šios tendencijos keistųsi. Pakilimo metu tapatintis prie „Žalgirio“ ir įsikelti nuotrauką iš rungtynių buvo madinga, šiuo metu mados keičiasi ir pseudo gerbėjams smagiau įmesti medinį „memą“ internete.“
Ar gali būti, kad išparduoti bilietai ir sausakimšos arenos buvo tik „mada“, kurią į Kauną atnešė ir su savimi išsivežė Šarūnas Jasikevičius?
Pakilimo metu tapatintis prie „Žalgirio“ ir įsikelti nuotrauką iš rungtynių buvo madinga.
Verta prisiminti, jog iki 2017–2018 m. sezono, kai „Žalgiris“ ėmė versti kalnus Eurolygoje, Nemuno saloje sausakimšai užpildytos tribūnos buvo retesnis atvejis nei kauniečių pergalės prieš Europos grandus.
Malonia išimtimi tapo 2012–2013 m. sezonas, kai Joano Plazos treniruotas „Žalgiris“ iki finansinio kracho demonstravo fantastišką žaidimą ir traukė keliolikos tūkstančių minias į „Žalgirio“ areną, bet vėliau Kaune ne sykį nesusirinko net ir 10 tūkst. sirgalių.
Nuo 2013 m. rudens iki 2016 m. rudens, kai „Žalgirį“ jau treniravo Šaras, „Žalgirio“ arenoje 21 kartą buvo mažiau nei 10 tūkst. žiūrovų ir 19 kartų – daugiau. 10 kartų sirgalių skaičius „Žalgirio“ arenoje nesiekė net 9 tūkst.
Suprasti akimirksniu
- Žemiausias „Žalgirio“ arenos lankomumo vidurkis užfiksuotas 2013–2014 m. sezone, kai vienose rungtynėse apsilankė vid. 9870 sirgalių;
- Šio sezono pradžioje „Žalgirio“ arenos lankomumas Eurolygoje siekia 9127 sirgalius;
- „Žalgiriui“ priklauso visų laikų Eurolygos lankomumo rekordas. 2018–2019 m. sezone „Žalgirio“ areną vidutiniškai užpildė 14 737 sirgaliai.
Situacija pasikeitė įsižaidus Š.Jasikevičiaus treniruotam „Žalgiriui“. Jau antroje 2016–2017 m. sezono pusėje „Žalgirio“ arenoje beveik visada būdavo mažiausiai 11–12 tūkst. sirgalių, o nuo pat 2017 m. sausio iki paskutinių Šaro treniruotų rungtynių 2020 m. kovą „Žalgirio“ arenos kėdes visuomet užsėsdavo bent 10 tūkst. aistruolių. Vienintelė išimtis – 2020 m. vasario 28-osios mačas prieš Milano „Olimpia“, kai vos diena anksčiau buvo paskelbta apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje ir į rungtynes neatvyko bent 5 tūkst. bilietus įsigijusių „Žalgirio“ gerbėjų (arenoje buvo 9 425 sirgaliai).
Graži bent 10 tūkst. aistruolių tradicija, praturtinta šūsnių vadinamųjų „soldoutų“ (kai išparduodami visi bilietai – aut. past.), nutrūko šio sezono pradžioje, o kauniečiams toliau pralaimint vieną mačą po kito tikėtina, jog nusivylę kauniečiai į rungtynes rinksis dar vangiau.
Žinoma, ne tik pralaimėjimai, bet ir pandemija gali turėti įtakos šio sezono „Žalgirio“ lankomumo skaičiams.
Į Nemuno salos areną patekti galima tik su galimybių pasu, o tai atbaido skiepų vengiančius ir testams pataupančius „Žalgirio“ gerbėjus.
Bet kokia tikroji pandemijos įtaka „Žalgirio“ arenos lankomumui, sunku pasakyti. Eurolygos rungtynėse šiuo metu netaikomi jokie lankomumo ribojimai, tad panorėję, kauniečiai galėtų užpildyti ir visas 15,5 tūkst. vietų.
Štai kita Eurolygos komanda, galinti surinkti pilną areną ir įprastai pasižyminti puikiu lankomumu – Tel Avivo „Maccabi“, – žiūrovų dėmesiu sezono pradžioje nesiskundžia.
Izraelio klubas per penkerias rungtynes užpildė 92,5 proc. arenos, o mažiausiai sirgalių stebėjo „geltonųjų“ akistatą su „Žalgiriu“ – 9745.
Į antirekordus pačioje sezono pradžioje dar nesitaikė ir „Žalgiris“. Akistatą su Sankt Peterburgo „Zenit“ spalio 7-ą pamatė 10 153, o Miuncheno „Bayern“ vizitą Kaune spalio 21-ą gyvai išvydo 9 057 sirgaliai, nors abejos rungtynės vyko ketvirtadienį, kai įprastai žmonių „Žalgirio“ arenoje būna mažiau nei per rungtynes, vykstančias penktadieniais.
Bet praėjusio penktadienio skaičiai prieš ALBA ir varganas lankomumo rodiklis mače prieš „Rytą“ jau turėtų kelti nerimą iki pandemijos milijonus iš bilietų pardavimo uždirbdavusiai Kauno organizacijai.
Jeigu rezultatai nepasitaisys, „Žalgiris“ gali turėti antirekordinį sezoną ne tik pergalių, bet ir arenos užpildymo grafoje.