Svarbūs skaičiai nežada nieko gero Lietuvai prieš akistatą su favoritėmis

B grupės varžybose Bolonijoje Viliaus Stanišausko treniruojamos lietuvės pranoko sirgalių lūkesčius, įveikusios Slovėniją ir Serbiją bei užsitikrindamos vietą ketvirtfinalyje.

Nesėkmė paskutinėse grupės rungtynėse su Italija lėmė mūsų šalies rinktinei antrą vietą grupėje ir akistatą ketvirtfinalyje su A grupės nugalėtoja Prancūzija.

Dar prieš Europos čempionatą 15min rašė apie krepšinio žvaigždžių apklausą, per kurią trys iš šešių žinomų krepšinio asmenybių prognozavo, kad šiemet auksą laimės Prancūzija.

Kol pastarąjį dešimtmetį lietuvės bandė patekti į Europos čempionatą ir galiausiai sugrįžo į elitą pirmąsyk nuo 2015 metų, prancūzės stabiliai pildė savo kolekcijos lentynas medaliais.

Pernai olimpinėse žaidynėse sidabrą pelniusios prancūzės per pastaruosius dvylika metų laimėjo net penkis sidabro komplektus ir kas dvejus metus vykstančiose Europos pirmenybėse, o 2023 metų Europos čempionate pelnė bronzą.

Prieš ketvirtfinalio akistatą siūlome atkreipti dėmesį į įdomius abiejų komandų skaičius:

19-5

Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės tarpusavyje per istoriją yra žaidusios 24 kartus, o rezultatai yra akivaizdžiai prancūzių naudai – jos laimėjo 19 mačų, lietuvės – 5.

Pastarąjį kartą Lietuvos krepšininkės įveikė Prancūziją 2007 m. Europos čempionate (67:65).

Paskui šešis pasimatymus iš eilės laimėjo prancūzės, pastarąjį susitikimą prieš Lietuvą laimėjusios 2023 metų vasarį Vilniuje (83:75).

91,3

Toks aukštas Prancūzijos rezultatyvumo vidurkis šiame Europos čempionate. Pagal pelnomus taškus prancūzės turnyre yra pirmos.

Lietuvės atakose nėra tokios stiprios, grupėje rinkusios po 67,3 taško per rungtynes, o tai rikiavo į 12 vietą tarp 16-os komandų.

62

Tiek taškų per tris grupės mačus pelnė Prancūzijos rinktinės lyderė Janelle Salaun.

23 metų 188 cm ūgio puolėja, atstovaujanti WNBA „Golden State Valkyries“ ir Prahos USK klubams, su 20,6 taško vidurkiu yra antra pagal rezultatyvumą turnyre (nusileidžia tik Slovėnijos natūralizuotai amerikietei Jessicai Shepard).

Lietuvos rinktinėje kol kas rezultatyviausiai žaidžia Justė Jocytė, pelnanti po 15,7 taško.

FIBA/Justė Jocytė

43,2 proc. ir 22,7 proc.

Prancūzijos krepšininkės atakuoja 43,2 proc. taiklumu iš tritaškio zonos. Tai irgi lemia pirmą vietą čempionate, kai lietuvių pataikymas iš toli tesiekia 22,7 proc. Penkioliktą vietą tarp šešiolikos komandų lemiančius rodiklius labai numušė prastas vakaras rungtynėse su Italija, kai mūsiškės realizavo tik 1 tritaškį iš 14.

27 ir 15,7

Prancūzijos komanda dominuoja rezultatyvių perdavimų statistikos suvestinėje. Buvusio žalgiriečio Axelio Toupane’o tėvo Jeano-Aime Toupane’o treniruojamos prancūzės grupės etape vidutiniškai atliko po 27 rezultatyvius perdavimus per mačą. Lietuvės – tik po 15,7.

7,3

Viena iš pozicijų, kurioje Lietuvos rinktinė lenkia būsimą oponentę: kova dėl kamuolių. Nebūdama vidurio puolėja, Laura Juškaitė dėl savo kovingumo sugriebia vidutiniškai po 7,3 kamuolio per rungtynes. Geriausia Prancūzijos žaidėja po lenta yra Iliana Rupert, atkovojanti po 6 kamuolius.

FIBA nuotr./Laura Juškaitė

Ir visa Lietuvos rinktinė atkovoja beveik trimis kamuoliais daugiau nei Prancūzija – lietuvės ima po 42 kamuolius per mačą, o prancūzės – 39,3.

27,3

Per trejas grupės rungtynes lietuvės metė net 82 baudų metimus (po 27,3). Tai 19 daugiau nei prancūzės (63). Tiesa, Prancūzijos krepšininkės taikliau pataiko baudas (85,7 proc. prieš lietuvių 70,7 proc.).